MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Naujienų, tiriamoji žurnalistika • 2025.07.14 11:58

„Gyventojai tikrai gali būti ramūs“: Lietuvos greitosios medicinos pagalbos tinklas plečiasi

Bernardinai.lt
Bernardinai.lt

Turinį įkėlė

„Gyventojai tikrai gali būti ramūs“: Lietuvos greitosios medicinos pagalbos tinklas plečiasi
Your browser does not support the audio element.

[intro_text content="Nacionalinės greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovo DONATO PALIULIONIO nuomone, naujoji sistema sustyguota taip, kad greitosios medicinos pagalbos ekipažas mieste turi atvykti per 15, o kaimiškojoje vietovėje – per 25 minutes."]

„Kaip turime resursų 14-ai papildomų pastočių, taip turime ir rezervų. Turime duomenų valdysenos įrankį, kurį pasitelkę kiekvieną mėnesį matome greitosios medicinos pagalbos ekipažų operatyvumo pagerėjimus ir galime pasidžiaugti, kad per centralizacijos metus tiek rajonuose, tiek miestuose operatyvumas pakilo nuo 2 iki 3 procentų, o tai yra tikrai labai geras rodiklis“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina D. Paliulionis.

[youtube embed=R0tWOEOAYSI]

Papasakokite, kaip dabartiniu metu atrodo Lietuvoje veikiantis greitosios medicinos pagalbos tinklas.

Lietuvos greitosios medicinos pagalbos tinklas šiuo metu yra plačiai išplėtotas, siekiame užtikrinti, kad medicinos pagalba pasiektų žmones kuo greičiau ir efektyviau.

Šiuo metu Lietuvoje veikia keturi Nacionalinės greitosios medicinos pagalbos tarnybos filialai: Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos ir centrinė būstinė Kaune. Iki 2023-iųjų liepos 1-osios, kai Greitosios medicinos pagalbos tarnybos veikla buvo centralizuota, buvo 105 pastotės – objektai, iš kurių greitosios medicinos pagalbos ekipažai reaguoja į iškvietimą. Per pusantrų metų papildomai išplėtėme tinklą ir įkūrėme dar 14 pastočių, jos strategiškai paskirstytos visos šalies teritorijoje.

Pagal ką mes renkamės pačias pastotes? Imame praeitų metų sistemos duomenis ir žiūrime, kur nespėjame atvykti laiku. Būtent tas zonas tomis keturiolika papildomų pastočių ir stengiamės padengti.

Kalbant apie pačią sistemą – Greitosios medicinos pagalbos tarnyba turi 352 automobilius. Gyventojai tikrai gali būti ramūs, kiekvieną dieną budi 218 ekipažų.

[caption id="attachment_1234263" align="alignleft" width="2280"]Donatas Paliulionis Nacionalinės greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas Donatas Paliulionis. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption]

Jūs teigiate, kad aktyvus greitosios medicinos pagalbos tinklo kūrimas baigtas, tačiau jei matysite operatyvumo rezultatų pokyčius, į juos reaguosite artindami greitąją medicinos pagalbą, jos paslaugas prie gyventojų. Puikus siekis, o ar tam turite resursų?

Kaip turime resursų 14-ai papildomų pastočių, taip turime ir rezervų. Turime duomenų valdysenos įrankį, kurį pasitelkę kiekvieną mėnesį matome greitosios medicinos pagalbos ekipažų operatyvumo pagerėjimus ir galime pasidžiaugti, kad per centralizacijos metus tiek rajonuose, tiek miestuose operatyvumas pakilo nuo 2 iki 3 procentų, o tai yra tikrai labai geras rodiklis.

Paaiškinkite, per kiek laiko greitosios medicinos pagalbos ekipažas turi atvykti gavęs iškvietimą mieste, kaimiškojoje vietovėje.

Pagal galiojančius teisės aktus, miesto teritorijose greitosios medicinos pagalbos ekipažas turi atvykti per 15 minučių nuo iškvietimo gavimo. Kaimiškosiose vietovėse atvykimo laikas yra kiek ilgesnis – ekipažas turi pasiekti pacientą per 25 minutes. Vis dėlto siekiama, kad kuo daugiau būtų atvejų, kai pasiekiama greičiau nei numatytos normos.

Žmogaus sveikata neįkainojama, o kiek apytiksliai valstybei kainuoja vieno greitosios medicinos pagalbos ekipažo iškvietimas?

Tą sumą būtų sunku įvardyti, nes vieno greitosios medicinos pagalbos ekipažo iškvietimo kaina Lietuvoje priklauso nuo įvairių veiksnių: kelionės trukmės, panaudotų priemonių, suteiktų medicinos paslaugų. Vidutiniškai vieno ekipažo iškvietimo išlaidos siekia nuo 100 iki 130 eurų.

[caption id="attachment_1234265" align="alignleft" width="2560"]Greitoji medicinos pagalba, medikai Nacionalinės greitosios medicinos pagalbos tarnybos archyvo nuotrauka[/caption]

Visoje šioje sistemoje, kaip sakoma, kiekvienas sraigtelis yra svarbus, tačiau bene svarbiausias yra žmogiškasis faktorius: medicinos personalas, paramedikai. Ką pasakytumėte apie juos?

Tai ne šiaip sraigtelis, tai sraigtas, visos greitosios medicinos pagalbos variklis. Tai yra pati bazė, pats pamatas, ant ko laikosi greitoji medicinos pagalba. Tai žmonės, pasiaukojantys dėl kitų, dirbantys bet kokiomis oro sąlygomis. Kai mums šalta, mes sėdime namie. O šie žmonės vyksta pas jus teikti pagalbą. Tai tikrai yra mūsų didvyriai, – ir visi geriausi linkėjimai mūsų darbuotojams!

Ar jūsų praktikoje šiandien dar pasitaiko nemotyvuotų, nepagrįstų, lengvabūdiškų greitosios medicinos pagalbos iškvietimų?

Nors gyventojų sąmoningumas auga, nemotyvuotų, nepagrįstų iškvietimų vis dar pasitaiko. Jų procentas gal ir nemažas – apie 30. Aišku, galbūt tai yra ir mūsų kaltė dėl nepakankamo žmonių švietimo, kas yra greitoji pagalba, kada ją reikia kviesti, kada konsultuotis su greitosios medicinos pagalbos dispečeriu. Artimiausiu metu bandysime šviesti visuomenę.

Aš asmeniškai ne kartą esu susidūręs su situacija, kai žmogui buvo reikalinga greitoji medicinos pagalba, tačiau aplinkiniai į tai numojo lengva ranka, praėjo pro šalį, pamanė: gal išgėręs, gal šiaip pavargęs.

Aš asmeniškai ne kartą esu susidūręs su situacija, kai žmogui buvo reikalinga greitoji medicinos pagalba, tačiau aplinkiniai į tai numojo lengva ranka, praėjo pro šalį, pamanė: gal išgėręs, gal šiaip pavargęs. Mes visi skubame, o žmogui galbūt tai yra pačios brangiausios, auksinės minutės.

Jeigu matote žmogų gulintį be sąmonės, būtinai reikia patikrinti, ar jis sąmoningas, ar kvėpuoja. Kai gelbėjama gyvybė, svarbiausios yra pirmosios sekundės. Abejingų piliečių vis mažėja, vis daugiau sėkmingų atgaivinimo atvejų viešosiose vietose. Pačios pirmosios minutės yra svarbiausios ir tada, jeigu žmogų ištiko klinikinė mirtis. Tuomet reikia pradėti daryti krūtinės paspaudimus, kviesti greitąją pagalbą. Ir, žinoma, jeigu netoliese yra automatinis defibriliatorius – panaudoti jį.

Dar norėjau paklausti apie sezoninį pasikeitimą jūsų darbe. Tarkime, vasarą, kai dauguma Lietuvos žmonių poilsiauja Klaipėdoje, Palangoje, kaip tada pertvarkoma visa greitosios medicinos pagalbos sistema? Ar į tas vietas daugiau metama jėgų?

Klaipėdoje ir Palangoje kelerius metus dirba toks pats greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičius. Šiemet, įkūrus Ylakių pastotę, priimtas sprendimas šį skaičių nuo vasario 1-osios padidinti viena brigada. Taip pat, keičiantis sezoniškumui, vasaros laikotarpiu padidinsime brigadas.

[caption id="attachment_1181882" align="alignleft" width="2280"]Greitoji pagalba Sveikatos apsaugos ministerijos nuotrauka[/caption]

Anksčiau buvo svajojama į greitosios medicinos pagalbos sistemą įtraukti ne tik automobilius, bet ir kitas transporto priemones, turiu galvoje sraigtasparnius. Ar dabar apie tai tebekalbama?

Reikia svajoti, ir svajonės pildysis. Mes ne kalbame, o imamės realių veiksmų. Spalio gale ar lapkričio pradžioje, tiksliai nepasakysiu, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Valstybinės sienos apsaugos tarnyba dėl sraigtasparnio panaudojimo įvykus didesnei nelaimei ar sunkiai prieinamoje vietoje, kai greitosios medicinos pagalbos ekipažas negali privažiuoti ir operatyviai suteikti pagalbą.

Tas pats – su Krašto apsaugos ministerija. Karinis jūrų laivynas turi sraigtasparnių, kurie paruošti darbui su karo mediku. Sraigtasparnis yra ir Kauno oro uoste, jį pasirašius bendradarbiavimo sutartį taip pat bus galima panaudoti.

Svajonės po truputį pildosi, ir aš manau, kad esant labai rimtam reikalui sraigtasparnius bus galima panaudoti.

Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-07-17

Vilties šventės rengėja V. Spangelevičiūtė-Kneižienė: jeigu mūsų viltis yra Kristuje, ji negali būti kvailių motina

Vilties šventės rengėja V. Spangelevičiūtė-Kneižienė: jeigu mūsų viltis yra Kristuje, ji negali būti kvailių motina
2025-07-14

„Pamaldūs troškimai“ – Bažnyčios reformų programa

„Pamaldūs troškimai“ – Bažnyčios reformų programa
2025-07-14

E. Leontjeva: mokesčių didinimas gali skaudžiai atsiliepti biudžetui ir mūsų gynybos pajėgumams

E. Leontjeva: mokesčių didinimas gali skaudžiai atsiliepti biudžetui ir mūsų gynybos pajėgumams
2025-07-14

Leni Riefenstahl – geniali filmų kūrėja ar nacių propagandininkė?

Leni Riefenstahl – geniali filmų kūrėja ar nacių propagandininkė?
2025-07-14

Politologas A. Lašas: esminio proveržio derybose tarp Ukrainos ir Rusijos nėra

Politologas A. Lašas: esminio proveržio derybose tarp Ukrainos ir Rusijos nėra
Dalintis straipsniu
„Gyventojai tikrai gali būti ramūs“: Lietuvos greitosios medicinos pagalbos tinklas plečiasi