Vilniui skiriant priedus daktaro laipsnį turintiems mokytojams, nuomonės dėl įteisinimo nacionaliniu mastu išsiskiria

[intro_text content="Vilniaus miesto savivaldybei jau metus skiriant priedus mokytojams, kurie turi daktaro laipsnį, nacionaliniu mastu to daryti kol kas neplanuojama."] Švietimo ministrė idėją palaiko, tačiau dalis švietimo profsąjungų skatina kalbėti ir apie priedus turintiesiems magistro diplomą. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė RAMINTA POPOVIENĖ interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ vasario pradžioje tikino, kad neatmestų galimybės didinti mokytojų, turinčių daktaro laipsnį, atlyginimą. „Taip, šitas klausimas svarstomas ir Švietimo komitete. Diskutavome ir su mokytojais, pati diskutavau su daugeliu žmonių. Manau, tai yra neatmetama galimybė, juolab kad mokytojų trūkumą jaučiame, ypač regionuose“, – sakė ji. Paprašyta patikslinti, ar klausimas yra svarstymų stadijos, ar ketinama imtis konkrečių veiksmų, ministrė tada nurodė, kad tai numatyta metinių priemonių plane. „Mes apie tai kalbėjome ir netgi savo metinių priemonių plane esame tai numatę“, – teigė ji. [caption id="attachment_1228623" align="alignleft" width="2500"] Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Norėtų, kad mokslo daktarai būtų skatinami nacionaliniu mastu Edukologijos krypties mokslų daktaro laipsnį turintis Vilniaus „Taikos“ progimnazijos istorijos ir etikos mokytojas ALGIS BITAUTAS jau gauna priedą už mokslo laipsnį, tačiau norėtų, kad turintys daktaro laipsnį mokytojai būtų skatinami nacionaliniu mastu. „Mes su buvusiu Vilniaus miesto vicemeru Arūnu Šileriu inicijavome priedus daktaro laipsnį turintiems mokytojams, tokių Vilniuje yra apie 50. Tačiau nacionaliniu mastu finansinės ir darbo sąlygos nėra sudarytos, kad tokie mokytojai dirbtų mokyklose, jose būtų. Norėtume, kad toks modelis būtų taikomas ne tik savivaldybės, bet ir nacionaliniu mastu“, – aiškino A. Bitautas. „Mokslo daktaro laipsnis nėra tik popierėlis, tai yra kryptingas darbas, asmuo tokį laipsnį įgyja mokęsis ne mažiau kaip dešimt metų. Kai toks specialistas ateina į mokyklą, bazinis jo žinių ir kompetencijų lygis yra kur kas aukštesnis nei kitų mokykloje dirbančių asmenų“, – tvirtino pašnekovas. [caption id="attachment_1162653" align="alignleft" width="2500"] Istorijos ir etikos mokytojas Algis Bitautas. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Pasak A. Bitauto, mokyklos turėtų didžiuotis, kad jose dirba turintys daktaro laipsnį mokytojai. „Tokie mokytojai yra šviesuliai, visuomenės nuomonės formuotojai. Jie dažnai rengia mokymo priemones, vadovėlius. Pagaliau per tokius mokytojus mokyklos pasiekia prestižą“, – teigė jis. Mokytojas šiuo metu gauna iki 20 procentų atlyginimo dydžio siekiantį priedą. „Tas priedas fiksuotas iki 20 procentų darbo užmokesčio, tačiau mokyklos gali skirti ir mažesnį. Savivaldybė tai organizuoja atskiru pavedimu, džiugu, kad atsirado tokia iniciatyva. Priedą jau gavau, tad supratau, kad bent jau šiems metams pinigų tam skirta. Labai norėčiau, kad taip būtų visiems Lietuvos mokytojams, ne tik sostinėje“, – pabrėžė jis. Idėjai nepritaria Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas EGIDIJUS MILEŠINAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino, kad organizacijos taryba nepritaria idėjai skirti priedus daktaro laipsnį turintiems mokytojams. „Jeigu tai yra savivaldybės iniciatyva, tai jos reikalas, bet jeigu tai daroma nacionaliniu mastu keičiant įstatymus, turėtume kalbėti ir apie priedus mokytojams, turintiems magistro laipsnius. Reikalingi papildomi pinigai, ir neturėtų būti iniciatyvų, kol bendrai nėra diskutuota apie visą skatinimo už tam tikrą kvalifikaciją sistemą“, – aiškino jis. [caption id="attachment_1233910" align="alignleft" width="2560"] Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] „Ne pirmi metai yra minčių apie šios tvarkos keitimą, tai jeigu daromi keitimai, diskutuojama visa apimtimi, neišskiriant daktaro laipsnio, tada galime kalbėtis, ir tam bus pritarta. Bet kol išskiriamas tik daktaro laipsnis, mūsų taryba tam nepritaria. Jei darome pakeitimus – imkimės visų laipsnių“, – pabrėžė E. Milešinas. Pasak jo, praėjusi Vyriausybė bandė keisti kvalifikacijos tvarką, rengti naują mokytojo karjeros modelį. „Šį sprendimą turėtų inicijuoti ministerija, nes tai kainuoja didelius pinigus, kolektyvinėje sutartyje turime saugiklius, kad tai nebūtų daroma atgaline data. Mūsų skaičiavimais, tokie pokyčiai papildomai galėtų kainuoti net iki 500 milijonų. Inicijuoti galime bet ką, bet jei tai daroma matant, kad rezultato greitai nebus, kaip organizacija keitimų neinicijuosime“, – aiškino jis. Liūdina profsąjungų požiūris A. Bitautas tikino, kad iškėlus šį klausimą sulaukta neigiamos politikų ir švietimo profesinių sąjungų atstovų reakcijos. „Kai ėmėmės šio projekto, sulaukėme dalies politikų nusistatymo „prieš“. Politikus gal ir galima suprasti, nes veikia įvairios politinės srovės, buvo tokių nuomonių, kad gal diskriminuojame kitus mokytojus, bet juk išsilavinimas yra atitinkamas žymuo“, – sakė jis. „Kategorijos juk yra ir darbo stažas, visais laikais taip buvo. Įdomiausia, kad net sovietmečiu, kai buvo siekiama lygiavą įvesti, vis tiek mokslų daktarai buvo gerbiami ir skatinami priedų sistema. Šis dalykas gyvavo ir atkūrus nepriklausomybę, bet buvo panaikintas – tik 2016-aisiais, atėjus „valstiečiams“. Matome, kad jau trečia valdžia pasikeitė, o šio dalyko dar nesutvarkė“, – apgailestavo A. Bitautas. [caption id="attachment_1228621" align="alignleft" width="2560"] Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Mokytoją labiausiai stebina, kad kai klausimas dėl priedų mokslų daktaro laipsnį turintiems mokytojams skyrimo buvo svarstomas nacionaliniu lygmeniu, to nepalaikė profesinių sąjungų vadovai. „Kai buvo stengiamasi įteisinti, diskutuojant mūsų švietimo profsąjungų vadai buvo kategoriškai „prieš“. Labai skaudu iš pačių mokytojų bendruomenės girdėti, kad jie (profsąjungos – aut. past.) nekovoja už pačius mokytojus, jų interesus. Kaip profsąjungos gali norėti, kad mokytojams sąlygos būtų prastesnės, atlyginimas – mažesnis?“ – klausė jis. „Kai kurie sako: „O kas čia tokio, kad tu mokslų daktaras?“ Toks mokytojas daug ką gali, jis gali išvesti iš komforto zonos pačius mokytojus ir mokyklos bendruomenę, gali priversti eksperimentuoti, ieškoti naujų mokymosi metodų ir būdų, galbūt pamokas organizuoti ne pačioje mokykloje, bet kur nors mieste, neįprastoje aplinkoje. Daug ką gali, bet iš profsąjungų ir dalies mokyklų vadovybių jaučiamas idėjos gesinimas, susidaro įspūdis, kad tokie žmonės nėra norimi mokyklose“, – stebėjosi mokytojas.  Susiduria su neigiamu požiūriu A. Bitautas viliasi, kad sprendimas skirti priedus bus įgyvendintas dar šios Vyriausybės. „Jeigu idėja nebus vilkinama, jei bus spaudimas iš apačios, gal ministerija tai padarys. Daug kalbama, kad į mokyklą reikia pritraukti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos žmonių ir kad jie sėkmingai galėtų įsilieti į mokyklos bendruomenę, tad mokytojų stygius turėtų skatinti priimti sprendimus dėl priedų“, – tvirtino mokytojas. „Tenka bendrauti su kolegomis, girdžiu, kad dažnai mokslų daktaras mokyklos bendruomenėje nelabai kaip sutinkamas, nes naujas žmogus yra įgijęs tam tikrų kompetencijų. Tad kartais bendruomenė neigiamai žiūri, mano, kad jis pretenduos į mokyklos vadovų vietą. Viena kolegė prisipažino, kad darbindamasi nenurodo esanti mokslų daktarė, nes tada, pasak jos, yra didesnė tikimybė įsidarbinti“, – pasakojo A. Bitautas. [caption id="attachment_1228647" align="alignleft" width="2560"] Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Anot jo, reikia keisti sustabarėjusį požiūrį – specialistas į mokyklą ateina ne pakenkti, bet padėti bendruomenei augti, tobulėti, ieškoti naujų metodų. „Jis tikrai nepretenduoja į jokią direktoriaus vietą. Dažnas mūsų daktaras kratosi administracinio darbo, jam kaip tik patinka tiesiogiai dirbti su vaikais arba rengti mokymo priemones, mentoriauti mokytojams, studentams praktikantams“, – apibendrino mokytojas. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama