L. Kojala: esminė emocija po Miuncheno saugumo konferencijos turėtų būti ne nusivylimas, bet impulsas veikti

[intro_text content="Praėjusį savaitgalį Miunchene, Vokietijoje, vykusi saugumo konferencija, pasak apžvalgininkų, atkreipė ne tik pasaulio lyderių, politikų, bet ir eilinių piliečių dėmesį. Joje buvo tikėtasi išgirsti atsakymus bent į svarbiausias šiandienos aktualijas. Šiųmetė Miuncheno saugumo konferencija, pasak jos pirmininko Christopho Heusgeno, „tam tikra prasme buvo Europos košmaras“. Kartu ji suteikė labai daug aiškumo."]

Miuncheno konferencijoje vykusius susitikimus, debatus, nuomones dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja joje dalyvavęs politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas LINAS KOJALA.

[youtube embed=iBCX89nJweU]

Viešojoje erdvėje apie Miuncheno saugumo konferenciją sklandė įvairių nuomonių, kad čia labai daug pesimizmo, nerimo, nežinomybės. Jūs, kaip šios konferencijos dalyvis, jautėte tai ar ne?

Tikrai buvo daug nerimo, galbūt ir pykčio iš kai kurių Europos valstybių atstovų, reaguojant į JAV viceprezidento J. D. Vance'o kalbą, kuri buvo labai kritiška Europai, galbūt tokia, kuria orientuotasi pirmiausia į Europos vidaus klausimus, o ne išorės grėsmes, ko galbūt buvo tikimasi iš viceprezidento pasisakymo.

Vis dėlto manyčiau, kad esminė emocija, kurią reikėtų susieti su šiuo renginiu, neturėtų būti nei pyktis, nei nusivylimas, nei baimė, – tai turėtų būti impulsas veikti. Aš labai tikiuosi, kad artimiausius susitikimus ir kitus formatus, kuriuose dalyvaus Europos lyderiai, lydės ne padiskutavimas ir nuogąstavimo pasireiškimai, bet konkretūs sprendimai, kurie parodytų, kad Europos valstybės, nebūtinai visa Europos Sąjunga, yra pasiryžusios veikti, yra tos, su kuriomis reikia skaitytis. Ir praktinis to pavyzdys galėtų būti karių dislokavimas Ukrainoje.

[caption id="attachment_1232862" align="alignleft" width="2560"] JAV viceprezidentas J. D. Vance'as 61-ojoje Miuncheno saugumo konferencijoje. Miunchenas, Vokietija, 2025 m. vasario 14 d. Ronaldo Witteko / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Jungtinių Valstijų viceprezidentas J. D. Vance'as pasakė kalbą ir labai suintrigavo daugelį Europos sąjungininkų. Savo pasisakyme jis pabrėžė, kad didžiausia grėsmė Europai kyla ne iš išorės, o iš vidaus dėl demokratijos ir žodžio laisvės nuosmukio. Kaip tai pakomentuotumėte?

Manau, ši jo kalba didžia dalimi buvo orientuota į Jungtinių Valstijų auditoriją, nebūtinai į tuos, kurie sėdėjo salėje, ar tuos, kurie yra iš Europos valstybių. Ši kalba atspindi Donaldo Trumpo administracijos ideologines nuostatas, kurios yra nukreiptos į panašių judėjimų kaip Trumpo Europoje stiprinimą, įskaitant ir Vokietijos rinkimų kontekstą, į partiją „Alternatyva Vokietijai“, kurią labai aiškiai remia ir Trumpo bendražygis Elonas Muskas bei kiti administracijos pareigūnai, tuo tarsi demonstruodami norą tiesiogiai dalyvauti Europos politiniuose procesuose ir išreikšti preferenciją, ko tikėtųsi Jungtinės Valstijos iš minėtų rinkimų laimėtojo.

Tai, aišku, pagrįstai piktina, ypač Vokietiją, kuri šiuo metu yra rinkimų kampanijos įkarštyje.

Be to, J. D. Vance'as akcentavo masinės migracijos keliamas grėsmes, pavojus, vadindamas tai skubiausiu iššūkiu, su kuriuo susiduria Europa ir Jungtinės Valstijos.

Tai vėlgi nestebina, nes žinome, kad Trumpo administracija esminiu prioritetu laiko nelegalios imigracijos problemos Jungtinėse Valstijose užkardymą. Tai buvo vienas iš svarbiausių rinkiminių šūkių, leidusių Trumpui galiausiai laimėti rinkimus. Aišku, tragiškas įvykis, nutikęs prieš pat Miuncheno saugumo konferenciją, kai Afganistano pilietis, siekiantis prieglobsčio statuso, įvažiavo į minią žmonių ir sukėlė didžiulę tragediją, suteikė papildomą platformą viceprezidentui kalbėti, kad ir Europoje nelegalios ir netgi kai kuriais atvejais legalios migracijos nesuvaldymas yra grėsmė.

Tai vėlgi turime matyti per ideologinę Trumpo administracijos prizmę. Tikėtis, kad ji keisis, nėra jokio pagrindo.

Buvo pareiškimų, kad pirmiausia tai bus Jungtinių Valstijų ir Rusijos reikalas. Tai, be abejo, piktina ir ukrainiečius, ir Europos valstybes, bet kartu sekmadienio vakare girdėjome JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimą, kad į procesą tikrai bus įtraukta ir Ukraina.

Be abejo, svarbiausias dabarties klausimas – karo Ukrainoje baigtis. Kas buvo kalbama apie galimybes prie derybų stalo susodinti trijų šalių vadovus ar jų atstovus?

Ir konferencijoje, ir užkulisiuose, ir viešojoje erdvėje skambėjo labai daug prieštaringų žinučių iš Trumpo administracijos apie būsimąsias derybas, o gal pirmiausia reikėtų kalbėti apie pokalbius su Rusijos puse.

Buvo pareiškimų, kad visų pirma tai bus Jungtinių Valstijų ir Rusijos reikalas. Tai, be abejo, piktina ir ukrainiečius, ir Europos valstybes, bet kartu sekmadienio vakare girdėjome JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimą, kad į procesą tikrai bus įtraukta ir Ukraina, ir Europos valstybės, kad dabar vyksta tik tam tikros žvalgytuvės, iki realių derybų dar niekas nepriartėjo, kol kas tik diskutuojama apie formatus, kuriais jos galėtų vykti.

[caption id="attachment_1233435" align="alignleft" width="2400"] Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje. Miunchenas, Vokietija, 2025 m. vasario 14 d. Ukrainos prezidento spaudos tarnybos / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Taigi vėl daug dviprasmiškų pareiškimų iš Vašingtono, prieštaraujančių vienas kitam. Jie sėja vis didesnį nuogąstavimą, bet tai kol kas neužbraukia raudono brūkšnio, kad situacija būtinai vystysis blogiausia linkme.

Nepaisant visko, apie ką kalbame, kaip jūs įvertintumėte Miuncheno saugumo konferencijos formato svarbą, juk jis egzistuoja daugiau nei šešis dešimtmečius?

Konferencijos idėja buvo kurti ryšį tarp Europos ir Jungtinių Valstijų, transatlantinį ryšį. Be abejo, per tuos šešis dešimtmečius situacija dramatiškai keitėsi. Iš Šaltojo karo mes perėjome į visai kitokią Europos būklę. Lietuva iš okupuotos valstybės tapo visaverte konferencijos dalyve, NATO, Europos Sąjungos nare.

Manau, Miuncheno saugumo konferencija yra vis dar nepakeičiama. Tie, kas yra joje dalyvavę, žino, kad jos esmė – suburti labai daug svarbių pasaulio lyderių, svarbiausius analitikus į labai nedidelį viešbutį Miuncheno centre, priversti juos būti koridoriuose, kurie yra labai siauri, ir erdvėse, kurios yra labai ankštos, bet tai sukuria terpę pokalbiams, kurie nenutiktų jokiu kitu formatu, jokiame oficialiame susitikime ministerijoje ar panašiai.

Manau, kad tai leidžia daug geriau pažinti vieniems kitus, net jeigu diskusijos ne visada būna lengvos ar juo labiau malonios.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama