Sostinės gimnazijos neketina keisti A. Puškino ir V. Kačialovo pavadinimų: „Iškabą pakeisti lengva, bet ką ji reiškia iš tiesų?“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="Nuo karo Ukrainoje pradžios pakeisti dalies su Rusija susijusių mokyklų pavadinimai, o iš viešųjų erdvių pašalinti įvairūs paminklai, tačiau Vilniuje vis dar veikia rusų poeto Aleksandro Puškino ir Vilniuje gimusio rusų aktoriaus Vasilijaus Kačialovo vardais pavadintos gimnazijos."] Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė neseniai užsiminė, kad geriau, jog tokių pavadinimų nebūtų. „Sakyčiau, tai yra savivaldos klausimas, tačiau pati manau, kad taip – geriau mokykloms rinktis neutralius pavadinimus“, – interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ vasario pradžioje sakė ji. Vilniuje jau pakeistas Sofijos Kovalevskajos gimnazijos pavadinimas, Kaune A. Puškino gimnazijos pavadinimo taip pat nebėra. Vilniaus miesto savivaldybė pavadinimo keitimo klausimus palieka gimnazijų bendruomenėms. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Slavistikos katedros vedėjas dr. PAVELAS LAVRINECAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad pavadinimo keitimo klausimas labai sudėtingas: ir A. Puškinas, ir V. Kačialovas nėra glaudžiai susiję su Lietuva, tačiau gimnazijų bendruomenės prisirišusios prie šių asmenybių. Greitai pavadinimų keisti neketina Vilniaus miesto savivaldybė dienraščiui „Bernardinai.lt“ pranešė, kad mokyklų pavadinimų keitimą turėtų inicijuoti mokyklos bendruomenės. „Apsvarsčiusios ir nusprendusios keisti pavadinimą mokyklos savo išrinktus variantus teikia Istorinės atminties komisijai. Komisijai išnagrinėjus mokyklų siūlymus, sprendimas teikiamas svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“, – teigiama savivaldybės atsiųstame atsakyme. [caption id="attachment_1232786" align="alignleft" width="1200"]
Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazija. Mokyklos archyvo nuotrauka[/caption] Vilniaus A. Puškino gimnazijos direktorius ALEKSEJUS PERŽU nurodė, kad mokykla siekia atliepti šiuolaikinės visuomenės poreikius ir švietimo politikos kryptis. „Suprantame, kad mokyklų pavadinimai yra svarbi tapatybės ir istorijos dalis, bet kokios diskusijos šia tema turėtų būti pagrįstos dialogu tarp mokinių, mokytojų, tėvų ir kitų suinteresuotųjų šalių“, – teigė jis. „Jei ateityje bendruomenė išreikš poreikį diskutuoti šiuo klausimu, būtinai ieškosime geriausio sprendimo“, – pridūrė A. Peržu. Pavadinimas glaudžiai susijęs su gimnazija Vilniaus V. Kačialovo gimnazijos direktorė ROZA DIMENTOVA dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtino, kad bendruomenė yra glaudžiai susijusi su aktoriaus asmenybe, o ir poreikio skubiai keisti pavadinimą nemato, nes jo veikla nebuvo neigiama. „Susipažinome su ministrės Popovienės nuomone dėl Vasilijaus Kačialovo gimnazijos pavadinimo. Be abejo, išsakyta pozicija ir nuomonė mums yra labai svarbios“, – sakė ji. Pasak jos, gimnazija šį vardą turi nuo 1994 metų. „Mūsų apsisprendimas pasirinkti Vasilijaus Kačialovo vardą nebuvo spontaniškas, nes mokykloje tuo metu jau turėjome teatro studiją, todėl renkantis pavadinimą buvo svarbu akcentuoti teatro aspektą, pabrėžti, kad įstaiga yra tautinių mažumų mokykla“, – aiškino mokyklos direktorė. [caption id="attachment_1232788" align="alignleft" width="320"]
Rusų aktorius Vasilijus Kačialovas. Wikipedia.org nuotrauka[/caption] „Paminėtina, kad gimnazijoje veikia teatro studija „Arlekinas“, kurios aktoriai dalyvauja miesto, respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose“, – pridūrė R. Dimentova. Geitai gimnazijos pavadinimo keisti neketinama. „Manome, aktoriaus veikla nebuvo negatyvi (neigiama), kad turėtume kuo skubiau atsisakyti jo vardo. Suprantame, kad karo aplinkybėmis, Rusijai užpuolus Ukrainą, mums verta šį klausimą svarstyti dar kartą, todėl diskutuosime bendruomenėje, išklausysime visas vyraujančias nuomones“, – nurodė pašnekovė. Kritikuojamas dėl Stalino premijos Anot VU dėstytojo P. Lavrineco, minėti gimnazijų pavadinimai suteikti prieš tris dešimtmečius. „Mstislavo Dobužinskio, Sofijos Kovalevskajos, Vasilijaus Kačialovo, Aleksandro Puškino, Levo Karsavino ir panašūs vardai mokykloms buvo suteikti maždaug 1994–1997 metais, kai buvo individualizuojami sovietiniai bevardžiai sunumeruotų mokyklų pavadinimai. Vienos mokyklos pasirinko simbolinius pavadinimus, tokius kaip „Santaros“, „Žaros“ ir panašiai, o tos, kuriose mokoma rusų kalba, – iškilių rusų kultūros atstovų vardus. Idealiame pasaulyje mokyklos vardas turėtų auklėti, orientuoti moksleivius į tam tikras vertybes, skleistas tų asmenybių, kurių garbei pavadintos mokyklos. Iškabą pakeisti lengva, bet ką ji reiškia iš tiesų?“ – kėlė klausimą jis. Kalbėdamas apie V. Kačialovo gimnazijos pavadinimą, pašnekovas pabrėžė, kad jis nėra taip lengvai pakeičiamas. „Bent jau dalis ugdymo proceso sukasi aplink patį aktorių – mokiniai rūpinasi Kačialovo tėvų kapais, gimnazijoje veikia muziejus, kuriame galima išsamiau susipažinti su Kačialovo biografija, įvairiomis nuotraukomis, yra net aktoriaus anūkės mokyklai padovanotų asmeninių daiktų. Vietiniams rusų kilmės vaikams Kačialovas gali būti vienas iš pavyzdžių, kaip gimus Vilniuje galima tapti vos ne pasaulinio garso žmogumi“, – tikino pašnekovas. [caption id="attachment_1012762" align="alignleft" width="2560"]
Rusistas Pavelas Lavrinecas. Justino Auškelio / VU nuotrauka[/caption] Anot P. Lavrineco, neigiamą konotaciją ši asmenybė turi dėl Stalino premijos. „Kadaise, kai jis tapo pagrindiniu Konstantino Stanislavskio–Vladimiro Nemirovičiaus Maskvos dailės teatro aktoriumi, teatras buvo parodomasis stalininės kultūros simbolis. Kačialovas buvo apdovanotas Stalino premija, nors ją yra gavę ir Borisas Dauguvietis ar Juozas Tallat-Kelpša, tačiau niekas dėl to priekaištų nereiškia“, – priminė P. Lavrinecas. Pašnekovas pabrėžė, kad aktoriaus ryšys su Vilniumi nėra pernelyg didelis – čia jis gimė, mokėsi, tačiau vėliau išvyko. „Kačialovo ryšys su Vilniumi nėra toks akivaizdus, jis čia gimė, mokėsi, o kai išvažiavo į Sankt Peterburgą studijuoti teisę, per vasaros atostogas čia grįždavo. Istorikai pažymi, kad vieną kartą, Kačialovui grįžus, Vilniuje gastroles rengė rusų teatro žvaigždė Vera Komisarževskaja, kuri irgi vaikystėje gyveno Vilniuje. Tad Kačialovui pasisekė vaidinti šalia jos, ir būtent ji vyrą įtikino tapti aktoriumi. Čia Kačialovo ryšys su Vilniumi ir baigiasi, bet nėra jo didelio indėlio į Vilniaus, Lietuvos kultūrą“, – apibendrino jis. A. Puškino ryšiai su Vilniumi – punktyriniai Kalbėdamas apie A. Puškiną P. Lavrinecas teigė, kad neigiamai vertinama ne tiek jo asmenybė, kiek kūryba. „Puškinas rašė kūrinius su imperialistine, kolonijine gaidele. Pavyzdžiui, tokia yra poema „Poltava“ arba Kaukazui skirti eilėraščiai. Taip pat garsusis „Rusijos šmeižikams“: esu įsitikinęs, kad tas, kas kaltina Puškiną dėl šio eilėraščio, jo net neskaitė, bet perskaityti verta. XX amžiuje buvo rengiami literatūriniai teismai, publika spręsdavo, ar Puškinas, Dostojevskis prasikalto, padarė pažeidimą ar ne, galima tai pateisinti ar ne. Mano supratimu, Puškino kūrybą reikėtų bandyti sverti: dalis jos yra puiki, tačiau kitoje svarstyklių pusėje – visa kita“, – sakė jis. [caption id="attachment_1162646" align="alignleft" width="1707"]
Paminklas rusų rašytojui Aleksandrui Puškinui Markučiuose. „VilniusGO“ nuotrauka[/caption] Anot VU dėstytojo, paties A. Puškino ryšiai su Vilniumi – punktyriniai. „Dėl Puškino senelio krikšto Vilniuje yra skirtingų nuomonių, vieni ieško ir randa argumentų, kad tai faktas, tačiau kiti mano, jog tai legenda. Poeto vyresnysis sūnus kurį laiką tarnavo Vilniuje, pas jį atvažiuodavo sesuo ir brolis. 1899 metais Rusijos imperija ruošėsi švęsti žymiausio savo poeto šimtmetį ir nupirko iš jaunesniojo sūnaus dvarą. Į Vilnių sūnus atvežė ir kai kurias tėvo relikvijas, baldų, o sovietams okupavus Vilnių tai buvo išvežta. Taip Puškino ryšiai čia ir baigiasi“, – sakė jis. „Reikėtų suprasti, kad Puškinas simboliškai atstovauja visai rusų kultūrai, kaip, tarkime, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis atstovauja lietuvių kultūrai ar Johannas Wolfgangas von Goethe – vokiečių. Tai didžiausias tautos literatūros pasiekimas. Tarpukariu rusų išeivija beveik neturėjo bendrų švenčių, tačiau nuo Kauno iki Paryžiaus ir dar toliau buvo minimas Puškino gimtadienis“, – tikino P. Lavrinecas. Pašnekovas teigė, kad A. Puškino asmenybę sunku įvertinti. „Jis – garsus kūrėjas, todėl caro, Stalino režimai naudojosi juo, savindamiesi nuopelnus, lyg per Puškiną legitimuodami save. Tą daro ir dabartinis Putino režimas. Galime rinktis ir sakyti, kad visa rusų kalba ir kultūra yra Putino, arba žiūrėti iš kitos pusės – kad rusų kultūra yra viena iš daugelio“, – tvirtino jis. 
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
