Penki keliai į širdį: kaip suprasti meilės kalbą?

[intro_text content="Vasario 14-oji – metas, kai susimąstome apie buvusius, esamus ar dar tik būsimus santykius. Poros neretai susiduria su gyvenimo paradoksu: žmonės vienas kitą karštai myli, bet jaučiasi, lyg kalbėtų skirtingomis kalbomis. Kas vienam atrodo akivaizdus meilės įrodymas, kitam – nereikšminga smulkmena. Tad kaip suprasti partnerio meilės kalbą ir rasti savąją?"] Kalba, kuri padeda bendrauti Pagrindines meilės kalbas 1992 m. išskyrė amerikiečių porų konsultantas ir psichologas dr. Gary Chapmanas knygoje „Penkios meilės kalbos“ (5 love languages): palaikantys žodžiai, kokybiškas laikas kartu, dovanos, patarnavimas ir fizinis prisilietimas. „Kaip dažnai būna su sąvokomis ir sampratomis, jos įgyja labai daug interpretacinių atspalvių. Dažniausiai žmonės meilės kalbą mini kaip būdą išreikšti šiltus jausmus, susijaudinimą, rūpestį ar trauką. Partneriams svarbu suprasti vienas kito jausmus, ir, kadangi ne visi jie išreiškiami žodžiais, pora tarpusavyje norėtų turėti kokią nors kalbą, kuri padėtų bendrauti“, – sako psichologė, geštaltinė psichoterapeutė ir knygos „Mes skirtingi, negi skirtis“ autorė VILIJA GIRGŽDĖ. Anot psichologės, norint atpažinti savąją ir partnerio meilės kalbą, pagrindiniu būdu tampa savistaba ir atidumas sau bei kitam. „Reikia stebėti savo poelgius, jausmus, pasikeitimus: buvau džiaugsmingai nusiteikusi, o dabar liūdna, jaučiausi atsipalaidavęs, o dabar įsitempiau ir panašiai. Kuo gilesnė savęs pajauta, tuo stipresnis gali būti santykis“, – teigia specialistė. [caption id="attachment_1232190" align="alignleft" width="1421"] Psichologė, geštaltinė psichoterapeutė Vilija Girgždė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Nors kiekvienas žmogus geba kalbėti visomis penkiomis kalbomis, viena ar dvi tampa dominuojančios. „Partneriai meilę gali išreikšti įvairiais būdais, bet dažniausiai tokiais, kurie jiems saugiausi ir sulaukia partnerio atliepimo. Jei prisiglaudžiu ir gaunu kūnišką atsaką, tokia raiška tęsiasi, kol saugu. Bet jeigu mano noras prisiglausti daug kartų buvo atstumtas, ilgainiui šios išraiškos vengsiu arba išreikšiu tik tada, kai pajausiu, kad yra saugu“, – kalba V. Girgždė. Paklausta, ar galima išmokti kalbėti partnerio meilės kalba, psichologė vienareikšmio atsakymo neturi. „Ne kartą esu girdėjusi, kad žmonės mokosi ar bando pakviesti partnerį į tokią mokyklą. Tačiau arba man atsitinka sutikti nusivylusius šiais mokslais, arba meilės išraiškas žmonės supranta per siaurai bei nekintamai, ir tai neatspindi realios patirties būnant su žmogumi“, – svarsto ji. Žodžiai dažnai klaidina Pirmoji meilės kalba – palaikantys žodžiai: komplimentai, padrąsinimas ar nuoširdi padėka. Tokiam žmogui itin svarbu jaustis išgirstam ir įvertintam, todėl paprasti žodžiai „ačiū už gardžią vakarienę“ gali reikšti daugiau už brangias dovanas. Vis dėlto psichologė V. Girgždė atkreipia dėmesį: „Žodžiais galime išreikšti daug, bet ne viską.“ „Žodžiai dažnai klaidina. Nerimas, nuobodulys, geismas, nusivylimas ar lūkestis, išreikšti žodžiais, vienam gali byloti viena, o kitam – visai ką kita. Geriau tikslinti žodžius, o tam reikia kalbėtis, klausytis ir domėtis“, – vardija geštalto psichoterapeutė. Ką daryti, jeigu partneris nėra linkęs reikšti jausmų, o mums tai – svarbiausia meilės kalba? „Jausmus reiškia visi, tik ne visiems pavyksta juos nuskaityti. Tad tai priklauso ir nuo to, kuris išreiškia jausmus, ir nuo to, kuris juos suvokia“, – atsako ji. [caption id="attachment_888267" align="alignleft" width="2560"] Unsplash.com nuotrauka[/caption] Kuo geriau jaučiu save, tuo lengviau suprantu partnerį Kokybiškai praleistas laikas kartu – antroji meilės kalba. Svarbu ne tik buvimas šalia, bet ir vieno kitam skiriamas tikras, neblaškantis dėmesys ir nuoširdus bendravimas. Nuolat užsiėmęs ir mobiliojo telefono iš rankų nepaleidžiantis partneris gali priversti jaustis apleistam ir nemylimam.

Kuo geriau jaučiu save ir žinau savo norus, tuo lengviau galiu suprasti ir partnerį, nes jis irgi žmogus – su savo pajauta, norais ir nenorais.

V. Girgždės teigimu, šia kalba kalbantiems žmonėms svarbu ne tik bendros veiklos pojūtis, bet ir lėtesnis gyvenimo būdas bei savęs pažinimas. „Pauzės, atotrūkiai nuo rutinos ir atsitraukimas vienam nuo kito padeda labiau įsiklausyti į save ir plėtoti savęs pajautą. Kuo geriau jaučiu save ir žinau savo norus, tuo lengviau galiu suprasti ir partnerį, nes jis irgi žmogus – su savo pajauta, norais ir nenorais. Lėčiau būnant atidumas ateina savaime“, – pabrėžia ji. Dovanos, bet ne turtai Nors dovanų meilės kalba gali būti klaidingai suvokiama kaip materializmas, iš tiesų tai reiškia simbolinius gestus. Šiek tiek labiau mylimam leis pasijusti ne tik spindintys deimantai, bet ir mėgstama knyga, ranka rašytas laiškas ar ledai, valgyti per pirmąjį pasimatymą. Tokie žmonės vertina ne dovanos dydį ar kainą, bet pastangas ir mintį, kad apie juos buvo galvojama. Vis dėlto, gyvenant su partneriu, kurio meilės kalba yra dovanos, kyla grėsmė išsiugdyti ydingą mąstymą „kuo brangesnė dovana – tuo didesnė meilė“ ir kilusius ginčus spręsti ne kalbantis, o naujais pirkiniais. „Meilės išraišką galima bandyti nuskaityti įvertinant dovaną, tačiau tai nėra pagrindinis orientyras išlaikant ilgalaikius santykius. Partneriai kaip tik pasigenda nuolatinio ryšio puoselėjimo, vienas kito iniciatyvos, o ne užsitikrinimo, kad kitas įvykdė visuomenės, o dabar net ir rinkodaros formuojamus ritualus – ar tai būtų materialios, ar patirties dovanos“, – sako psichologė V. Girgždė. [caption id="attachment_999970" align="alignleft" width="2560"] Pexels.com nuotrauka[/caption] Laisva valia pasakyti „ne“ Jeigu jus džiugina, kad partneris neprašomas padeda namų buityje, ar esate pasiruošęs padėti draugui vidury nakties, vos išgirdę, jog šiam buvo bloga diena, jūsų meilės kalba – patarnavimas. Meilę gali rodyti ne patys romantiškiausi, bet įprasti kasdienybės darbai, tokie kaip išnešamos šiukšlės, plaunami indai ar paimami vaikai iš darželio. Nesavanaudiškos, apgalvotos paslaugos, kai perimama našta ir palengvinamas mylimo žmogaus gyvenimas. „Padėti ir palaikyti vienam kitą, rūpintis, žavėtis, nustebti, atrasti, pasinerti ir užsimiršti – kur daugiau galima tai patirti, jeigu ne poros santykyje?“ – atkreipia dėmesį psichologė. Kartu V. Girgždė įspėja – norėti visų šių dalykų yra žmogiška, bet tai nereiškia, kad kitas žmogus privalo išpildyti visus norus. „Partneriams bendraujant ypač svarbi laisva, natūrali saviraiška, todėl didelis noras padėti nebūtinai atsitinka tą akimirką ir tą dieną. Tikintis pagalbos svarbu suvokti, kad kitas yra laisvas pasakyti „ne“ ir tai nenubraukia ketinimų padėti“, – sako ji. Fiziniai prisilietimai – raminamas meilės hormonas Tyrimai rodo, kad odos kontaktas sukelia oksitocino – vadinamojo meilės hormono – išsiskyrimą, tai mažina stresą, stiprina pasitikėjimą ir skatina emocinį prisirišimą. Todėl apsikabinimai, bučiniai ar paprastas rankos laikymas gali nuraminti ir stiprinti tarpusavio ryšį. Pasak G. Chapmano, fiziniu prisilietimu vyras ir moteris gali kurti arba griauti santykius, perteikti neapykantą arba meilę. Žmogui, kurio pagrindinė meilės kalba yra fizinis prisilietimas, tai kalbės aiškiau nei žodžiai „aš tave myliu“ arba „aš tavęs nekenčiu“.

„Intymiai“ reiškia nestebint savęs iš šalies, pasineriant, užsimirštant laiko ir aplinkybių atžvilgiu.

„Prisilietimas, prisiglaudimas, žaismas tik partneriams būdinga išraiška yra išskirtinis būdas išreikšti vienas kitam artumą, kartais geismą, dėkingumą, šilumą ir aistrą. Jei tai nunyksta, nuskursta pojūčių bendravimas“, – pabrėžia psichologė. Paklausta, kodėl intymumas poroje užima tokią svarbią vietą, V. Girgždė sako: „Intymumas nėra vien fizinis bendravimas.“ „Intymiai galima domėtis vienas kitu, leisti laiką nekalbant ar dalintis išgyvenimais. „Intymiai“ reiškia nestebint savęs iš šalies, pasineriant, užsimirštant laiko ir aplinkybių atžvilgiu. Tokios patirtys būna natūralios pirmaisiais poros buvimo kartu mėnesiais, metais. Jei jos keičiasi, transformuojasi sulaukus vaikų, patiriant gyvenimo ir kūno pokyčius, tai nėra praradimas. Išraiška keičiasi, ir ją tenka pažinti iš naujo“, – tikina geštaltinė psichoterapeutė. [caption id="attachment_995772" align="alignleft" width="2560"] Pexels.com nuotrauka[/caption] Geriau domėtis, negu versti prisitaikyti Skirtingos meilės kalbos – dažna nesantaikos poroje priežastis. Vienas gali jaustis neįvertintas, nes negirdi komplimentų, nors gauna dovanų, o kitas, girdėdamas palaikymo žodžius ir pagyras, jaučia vienatvę dėl pagalbos trūkumo buityje. Tad kaip priimti partnerio kitoniškumą ir nepamesti savojo individualumo bei kalbėjimo būdo? „Kiekvienas turime savąją meilės išraišką. Galime mokytis ją pažinti ir plačiau išreikšti – patirdami mažiau nerimo, mažiau save varžydami. Kad partneris galėtų paprasčiau ir tiesiau nuskaityti ir suprasti, svarbu savo meilės išraišką įvardinti žodžiais. Jeigu nejaučiu partnerio meilės, geriau domėtis jo paties išraiškomis, negu bandyti edukuoti, manipuliuoti, versti prisitaikyti. Ši laikysena duoda nebent trumpalaikius rezultatus ir sugrąžina nusivylimą. Ieškodami ir pasigesdami kalbėjimo „mano“ kalba, praleidžiame, ką transliuoja partneris, kas jau yra, kas miela ir sušildo“, – apibendrina V. Girgždė. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama