Gynyba ir reputacija
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Mums tai gali atrodyti juokinga: kažkas kažką pasako, po to paaiškėja, kad pasakė ne tai, ką pasakė, kad skaičiai, kurie buvo sutarti, pasirodo, nėra sutarti, ir taip toliau. Bet juokinga neturėtų būti todėl gi, kad Lietuva, gal kam dėl to ir gaila, jau nebėra vieniša pamiškės bakūžė, nutolusi nuo bažnytkaimio. 
Ervino Rauluševičiaus / ELTA nuotrauka Sausio mėnesį nuskambėjusius pareiškimus apie tai, kad Lietuva planuoja bei įsipareigoja, jog šalies gynybos biudžetas pasieks 5–6 proc. BVP, pasaulis labai aiškiai išgirdo. Apie tai rašė solidžiausia Vakarų žiniasklaida: Financial Times, Politico, Bloomberg, vokiški Die Zeit, Frankfurter Allgemeine Zeitung, žinią retransliavo gyvas galas žinomų analitikų socialiniuose tinkluose. Prieš kelias savaites teko lankytis transatlantinio saugumo forume Italijoje, Romoje. Dalyvių pagrindą čia sudarė prezidentui Donaldui Trumpui ir Italijos premjerei Giorgiai Meloni artimi analitinių centrų atstovai bei reikšmingas skaičius Europoje reziduojančio diplomatinio korpuso. Viena pirmųjų nuskambėjusių ištarų – pagyrimas Lietuvai dėl tų pačių gynybos finansavimo įsipareigojimų. Buvo ne kartą pasakyta, kad Lietuva su tokiomis ambicijomis rodo reikiamą pavyzdį. Ką jau kalbėti apie tai, kad tokios reikšmingos tezės, ištartos valstybės pareigūnų, nugula Vilniuje reziduojančių ambasadų atmintinėse, siunčiamose į sostines. O pastarosios nejučia ima laukti rezultatų.
Jau visiškai aišku, kad nėra jokio plano, kaip pasiekti šiuos skaičius, kur išlaidas karpyti ar kur surasti kitų įplaukų šaltinių. Aišku jau yra ir tai, kad nebėra aišku, ar tokio tikslo Lietuva tebesilaiko.
Ir ką gi mes dabar turime? Jau visiškai aišku, kad nėra jokio plano, kaip pasiekti šiuos skaičius, kur išlaidas karpyti ar kur surasti kitų įplaukų šaltinių. Aišku jau yra ir tai, kad nebėra aišku, ar tokio tikslo Lietuva tebesilaiko. Pati ambicija yra pagirtina. Saugumo situacija negerėja, tad investicijų gynybai didinimas turi būti prioritetas. Tačiau taip pat akivaizdu, kad tokių finansavimo skaičių pasiekimas yra labai sudėtingas reikalas. Tai tarsi turėtų reikšti, kad tokie tikslai turėtų būti nuodugniai apsvarstyti prieš juos skelbiant. Tarptautinių santykių mokslininkai ir analitikai yra ne kartą pabrėžę, kad mažos valstybės, kurios nepasižymi dideliais materialiniais resursais, savo statusą gali auginti kitais būdais. Pavyzdžiui, ekspertize specifiniuose tarptautinės ekonomikos sektoriuose ar šalies kultūrine įtaka. 
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Vilnius, 2025 m. vasario 9 d. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka Kas yra fundamentaliai reikšminga mažoms valstybėms – tai šalies tarptautinė reputacija. Kitų valstybių, tiek partnerių, tiek priešų, suvokimas, kad, nors ir maža, tačiau ši valstybė yra stabili ir patikima. Pastarieji kalbėjimai apie ambicingus gynybos finansavimo skaičius ir šių ambicijų paneigimas kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai. Atrodome integralumo tarp retorikos ir veiksmų stokojanti valstybė. Kitą sykį, kai iš Lietuvos institucijų pasigirs ambicinga tezė, jos recepcija ir vertinimas užsienyje jau gali būti kitokie ir ne tokie rimti. Suprantama, kad darbą valdžioje norima pradėti su didele idėja. Bet kartu būtų gerai galvoti, kas yra kalbama. Banalu sakyti, bet verta – skirtis tarp kalbėjimo šalies išorei bei vidui yra išsitrynusi. Nėra atskiro kalbėjimo rinkėjams, verslui ar užsieniui. Ypač tokiomis svarbiomis temomis. Verta rimtai pagalvoti, ar nebūtų geriau ne nuskambėti, bet išlaikyti integralumą tarp žodžių ir veiksmų. Lietuvos tarptautinė reputacija jau anksčiau patyrė rimtą smūgį dėl Remigijaus Žemaitaičio priėmimo į esamą koaliciją. Žala jau padaryta. Viena Lietuvoje reziduojanti mūsų sąjungininkės šalies diplomatė asmeniškai minėjo, kad po sprendimo priimti Žemaitaičio partiją į koaliciją ambasadose kilo toks šurmulys, koks nebuvo kilęs nei per Kinijos antrinių sankcijų Lietuvai istoriją, nei per Kaliningrado tranzito krizę. Pastarasis ryškus blaškymasis dėl gynybos finansavimo yra dar vienas smūgis mūsų reputacijai. Prisiminkim, kad gerą reputaciją sunku susikurti, bet labai lengva prarasti. 
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Teodoras Jonas Žukas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
