M. Jastramskis: pamažu, tačiau lietuvių pasitikėjimas demokratija auga

[intro_text content="Geopolitikos ir saugumo studijų centras neseniai pristatė naujausią politikos mokslų daktaro Mažvydo Jastramskio rengiamą tyrimą – Demokratijos tvarumo barometrą 2024. Šis, jau trečiasis, barometras byloja, kad lietuviai gerai suvokia demokratiją, ją remia, linkę ginti protestuose."] Iš tyrimo taip pat aišku, kad Lietuvos gyventojai adekvačiai suvokia Rusijos grėsmę, reikiamus atsakus į ją ir yra palyginti atsparūs propagandai. Išsamiau dienraščiui „Bernardinai.lt“ tyrimą komentuoja jo autorius – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politologas MAŽVYDAS JASTRAMSKIS. [youtube embed=iDQGcBqX-B4] Gerbiamas docente, neseniai Geopolitikos ir saugumo studijų centre pristatėte šio centro rengiamą jau trečiąjį Demokratijos tvarumo barometrą. Kokie pagrindiniai klausimai analizuojami šių tyrimų metu? Šiuos tyrimus pradėjome prieš trejus metus, 2022-ųjų antrojoje pusėje. Jais norime atkreipti dėmesį į dvi svarbias tendencijas. Jau gerą dešimtmetį kalbama, kad pasaulyje išgyvenama demokratijos krizė. Demokratinių režimų mažėja, o tuose režimuose, kur demokratija išsilaiko, susiduriama su įvairiais iššūkiais – politinių laisvių ir teisių. Kitas dalykas – prasidėjusi Rusijos agresija prieš Ukrainą. Iškilo papildomas poreikis stebėti gyventojų atsparumą įvairiausiems propagandiniams teiginiams, kaip jie suvokia grėsmę iš Rytų. Tyrimą sudaro mano jau minėtos dvi dalys. Pirma dalis – tai Demokratijos tvarumo indeksas, kuris matuoja tai, kaip gyventojai remia liberalią demokratiją, kaip yra pasirengę ją ginti protestuose, ar apskritai yra patenkinti demokratija, taip pat kiek pasitiki valstybės institucijomis. Antra dalis – Atsparumo Rytų propagandai indeksas. Jis apima klausimus, kaip gyventojai suvokia Rusijos grėsmę ir kiek yra linkę pritarti įvairiems propagandiniams naratyvams, skleidžiamiems Rusijos ir Kinijos režimų. [caption id="attachment_994688" align="alignleft" width="2560"] Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-EFE nuotrauka[/caption] Tyrimą pradedate nuo įvertinimo, kaip gyventojai suvokia skirtingus demokratijos elementus ir kiek juos remia kaip būtinus demokratijai. Kokius konkrečius klausimus pateikėte ir kokių sulaukėte atsakymų? Demokratijos tvarumo indeksas yra sudarytas iš keturių indeksų, kurie matuoja skirtingas demokratijos vertinimo dimensijas. Pirmiausia – kaip Lietuvos gyventojai apskritai suvokia, kas yra demokratija, kas jai yra svarbiausia. Taip pat matuojama, kaip jie yra linkę protestuose ginti demokratiją, jeigu kas norėtų riboti įvairias teises. Kitos dvi dimensijos susijusios su tuo, ar lietuviai yra patenkinti dabar egzistuojančiomis institucijomis. Mes klausiame, ar gyventojai yra patenkinti rinkimų organizavimu, tuo, kaip valdžia atliepia jų interesus, kiek jie pasitiki įvairiomis institucijomis, žiniasklaida, policija, NATO, Europos Sąjunga ir panašiai. Praėjusiais rinkimų metais pastebėjome išaugusį lietuvių pasitenkinimą demokratija. Žinoma, tas padidėjimas nėra labai didelis, bet labiausiai susijęs su tokiomis demokratijos procedūromis, kaip veikia rinkimai, žodžio laisvė, partijų konkurencija. Akivaizdu, kad rinkimų metu žmonės daugiau įsitraukia į politinius procesus. Šis pokytis atspindi ir platesnę tendenciją, kurią pastebėjau žiūrėdamas „Eurobarometro“ duomenis.

Nemažai yra manančiųjų, kad sankcijos Rusijai kenkia Vakarams, kad Rusijos resursai būtini Europos šalių ekonomikoms. Šiems teiginiams atsparumas iš tikrųjų yra mažokas.

Antrojoje Demokratijos tvarumo barometro dalyje – Autoritarinių valstybių traukos indekse – daugiau kalbate apie Rusijos grėsmės suvokimą. Kokias gyventojų nuostatas čia fiksuojate? Čia, kaip ir Demokratijos tvarumo indekse, yra trys atskiri indeksai, kurie sudaro bendrą atsparumo propagandai įvertinimą. Pirmas dalykas – mes jau trečius metus žiūrime, kaip gyventojai suvokia Rusijos grėsmę. Čia, pavyzdžiui, klausiama, ar Rusija kelia tiesioginį pavojų Baltijos šalims, ar Lietuva turi padėti Ukrainai kovoje su Rusija, ar reikia Lietuvoje, Baltijos šalyse daugiau dislokuoti NATO karių. Šis indeksas rodo stabilų ir ganėtinai adekvatų grėsmės supratimą. Nemažai yra manančiųjų, kad Lietuvos retorika Rusijos atžvilgiu yra pernelyg griežta ir agresyvi, kad ji galėtų būti švelnesnė. Apskritai paėmus, grėsmės vertinimas yra pakankamai adekvatus, tačiau požiūris į ekonomines problemas yra kiek kitoks. Nemažai yra manančiųjų, kad sankcijos Rusijai kenkia Vakarams, kad Rusijos resursai būtini Europos šalių ekonomikoms. Šiems teiginiams atsparumas iš tikrųjų yra mažokas. [caption id="attachment_1004516" align="alignleft" width="2560"] EPA-EFE nuotrauka[/caption] Demokratijos tvarumo barometre užsimenama žiniasklaida. Koks visuomenės požiūris į žiniasklaidą, kuri pateikia visą spektrą įvairiausių temų, problemų, nuomonių? Apie pačią žiniasklaidą klausimų daug nepateikiame. Ji yra pasitikėjimo institucijomis reitinge. Pusė gyventojų žiniasklaida pasitiki, kita pusė ja linkusi nepasitikėti. Tai gali atrodyti negatyviai, bet, jeigu lyginsime su ankstesniais laikotarpiais, pasitikėjimas žiniasklaida po truputį atsigauna. Gerbiamas docente, šis jūsų tyrimas yra tęstinis, kaip minėjote, jis jau trečias. Jeigu pažvelgtume į tą trejų metų paveikslą, kuo galime pasidžiaugti ir kuo – nelabai? Kuo galima pasidžiaugti? Demokratijos palaikymu ir pasitenkinimu. Per trejus mūsų stebėjimo metus tas palaikymas padidėjo. Kalbant apie atsparumą Rytų propagandai – čia mažiau pozityvumo. Truputį kelia nerimą sumenkęs pasitikėjimas NATO. Nedaug, tačiau jis yra sumažėjęs. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama