Bažnytinio tribunolo oficiolas kun. V. Brilius: santuokos pripažinimo negaliojančia procedūra supaprastinta, bet nenupiginta

Kaip pranešė Vatikano naujienų portalas, popiežius priminė, kad poreikį keisti su santuokos bylomis susijusias normas išsakė 2014 m. į neeilinę asamblėją susirinkę Vyskupų sinodo dalyviai. Jie prašė, kad bylos būtų sklandesnės ir greitesnės. Santuokos bylų reformos tikslas buvo ne negaliojimo pripažinimo palengvinimas, bet proceso sklandumas ir greitumas.

Atsižvelgiant į Sinodo siūlymus buvo paskelbti du santuokos bylų procedūras lotynų ir Rytų apeigų Katalikų Bažnyčioje reformavę juridiniai aktai – motu proprio Mitis Iudex Dominus Iesus ir Mitis et Misericors Iesus.

Motu proprio Mitis Iudex Dominus Iesus, skirtas lotynų apeigų Bažnyčiai, išverstas į lietuvių kalbą, jį galima rasti elektroninių išteklių sistemoje „Eis. Katalikai.lt“.

Romos Rota yra Apaštalų Sosto ordinarinis tribunolas – aukščiausia bažnytinio teismo instancija. Jis sprendžia bažnytinės teisės subjektų ir dvasininkų tarpusavio bylas, taip pat yra aukščiausios kasacinės instancijos teismas santuokos galiojimo byloms.

Bažnytinio teismo funkcijos

Kiekvienoje vyskupijoje veikia bažnytinis teismas, kuris pagal savą ir išimtinę teisę (Kanonų teisės kodeksą) nagrinėja dvasinių dalykų ir su jais susijusias bylas, taip pat bažnytinių įstatymų pažeidimus (1401 kanonas). Tačiau daugiausia bažnytinis teismas savąja teise nagrinėja pakrikštytųjų santuokines bylas (1671 kanonas).

Šeima yra viena svarbiausių žmogaus socialinio gyvenimo formų ir institucijų, todėl ir klausimai, susiję su jos teisiniais reglamentais, yra labai svarbūs. Ypač jautrūs atvejai, kai kyla problemų, kurias reikia spręsti teisminiu būdu.

Apie santuokos bylų nagrinėjimą dienraščiui „Bernardinai.lt“ papasakojo Vilniaus arkivyskupijos tribunolo oficiolas, bažnytinės teisės daktaras kunigas VYTAUTAS BRILIUS.

Gerbiamas oficiole, paaiškinkite, koks yra Santuokos sakramento negaliojimo pripažinimo bylų procedūros supaprastinimas.

Tai, apie ką kalbama, nėra nauja – procedūros pakeitimai įsigaliojo prieš dešimt metų. Toje tvarkoje yra procesinių dalykų, kur galima procedūrą sutrumpinti, bet tai nėra iš karto aišku žmogui, kuris nėra specialistas, todėl nereikėtų apie tai galvoti pernelyg paprastai.

Tais atvejais, kai santuokos negaliojimą grindžiantys argumentai yra akivaizdūs arba įtikinami, leidžiama, kad vyskupas nustatytų trumpesnį procesą: galima praleisti kai kurias procedūras, įprastai reikalingas dėl įrodymo. Jeigu pareiškime pateikti faktai yra įtikinami, viskas aišku pagal nustatytą teisę, tai leidžia procesą šiek tiek sutrumpinti, – tik tokiais atvejais.

Tokių bylų procesas baigiamas pirmosios instancijos bažnytiniame teisme – vyskupijos teisme. Bylos nesiunčiamos patvirtinti į antrąją instanciją – į apeliacinį teismą. Vilniaus arkivyskupijai tai yra Kauno arkivyskupijos tribunolas. Kiekvienai vyskupijai paskirtas atskiras antrosios instancijos teismas.

Motu proprio Mitis Iudex Dominus Iesus IV paragrafas skelbia: „Vis dėlto iš akių neišleidome ir to, kad sutrumpintas procesas gali kelti pavojų santuokos neišardomumo principui. Kaip tik todėl norėjome, kad tokiame procese teisėjas būtų pats vyskupas, kuris savo pastoracinės užduoties galia išvien su Petru yra katalikiškosios vienybės tikėjimu ir drausme laidas.“

Vadinasi, bylos nagrinėjimo proceso supaprastinimas netaikomas visoms santuokos negaliojimo pripažinimo byloms?

Taip. Taikomas tik tais atvejais, kai priežastys yra akivaizdžios ir nereikalauja papildomo tyrimo. Įprastai tiriant santuokos negaliojimo pripažinimo bylas, reikia nustatyti pažeidimus, tam numatyta nuosekli tyrimo proceso tvarka. Tyrimas negali būti paviršutiniškas, kad būtų apsaugotos visų šalių teisės, ir kiekvienas proceso dalyvis turėtų galimybę jas apginti. Todėl įprasta tvarka tiriant bylas proceso supaprastinimas netinkamas ir nenaudingas.

Kai kuriais atvejais palengvintas procesas, bet ne santuokos pripažinimo negaliojančia sąlygos – yra supaprastintas, bet neatpigintas.

***

Motu proprio Mitis Iudex Dominus Iesus: „14 str. – § 1. Tarp faktinių ir asmeninių aplinkybių, leidžiančių santuokos niekinumo bylas spręsti sutrumpintu procesu pagal 1683–1687 kan., pavyzdžio dėlei minėtinos: tikėjimo trūkumas, galintis paskatinti suvaidinti sutikimą ar sąlygoti valią lemiančią klaidą; trumpa bendro santuokinio gyvenimo trukmė; abortas vengiant palikuonio; užsispyrėliškas nesantuokinių santykių praktikavimas santuokos sudarymo metu ir iškart po to; apgaulingas nevaisingumo arba sunkios užkrečiamos ligos nutylėjimas, vaikų iš ankstesnių santykių arba kalėjimo nutylėjimas; santuokiniam gyvenimui visiškai svetimas vedybų motyvas arba netikėtas moters nėštumas; fizinis smurtas sutikimui išgauti, medicinos dokumentais įrodyta proto negalia ir t. t.“

Kada kreipiamasi į Šventojo Sosto tribunolą – Romos Rotą?

Kiekviena byloje dalyvaujanti šalis, jeigu nesutinka su teismo sprendimu ir turi savų argumentų, turi teisę sprendimą apskųsti ir kreiptis į apeliacinį teismą – į antrosios instancijos tribunolą. Jeigu ir su antrosios instancijos tribunolo sprendimu nesutinkama, tada galima kreiptis į aukščiausiąją instanciją – Romos Rotos tribunolą.

Romos Rotos tribunolas yra aukščiausia bažnytinio teismo instancija beveik visai Katalikų Bažnyčiai. Atskirą savo trečiosios instancijos tribunolą turi tik Katalikų Bažnyčia Ispanijoje.

Koks įprastas bylos nagrinėjimo procesas?

Pirmiausia reikia gerai apsvarstyti ir nusistatyti, kokiu pagrindu norima kreiptis į bažnytinį teismą, kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia, – turėti aiškius argumentus.

Antras žingsnis – ateiti į susitikimą su tribunolo specialistais. Jie pateiks papildomų klausimų, palengvinančių prašymo parengimą. Pagal pateiktą formą surašomas pareiškimas ir prašoma patenkinti santuokos pripažinimą negaliojančia.

Gavęs pareiškimą tribunolas, kaip ir kiekvienas teismas, nagrinėja prašymą, tikrina faktus, ar jie tikrai atitinka bažnytinės teisės reikalavimus, kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia.

***

Katalikų Bažnyčios katekizmo 1614 paragrafas teigia: „Skelbdamas Jėzus nedviprasmiškai mokė vyro ir moters sąjungos pirminės prasmės, kurios nuo pradžių norėjo Kūrėjas: Mozės duotas leidimas atleisti žmoną buvo nuolaida dėl širdies kietumo; vyro ir moters santuokinis ryšys yra neišardomas – jį sudarė pats Dievas: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19, 6).“

Popiežius Pranciškus kreipdamasis į teisėjus priminė, kad tiriant santuokos bylas reikia su didžiausia pagarba žiūrėti į santuokos ir šeimos tikrovę, nes šeima yra gyvas Švč. Trejybės meilės atspindys. Santuokos neišardomumas yra ne tikslas, kuriam sutuoktiniai tarnauja tik savo pastangomis, bet visų pirma Dievo malonė.

Bažnytinių teismų teisėjų tarnystė, tiriant santuokos bylas, turi būti suprantama kaip tarnystė sielų išganymui.

Taip pat popiežius Pranciškus prašo, kad šių bylų procesai būtų vykdomi nemokamai.

Autorius: Rita Bagdonaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama