D. Antanaitis: sankcijų Rusijai mechanizmas sunkiai veikia dėl bandymų jas apeiti
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė

[intro_text content="Lietuva, Latvija ir Estija vasario 9-ąją popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. Šią savaitę planuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos prezidentų susitikimas. Savaitgalį atnaujintos JAV ginklų siuntos į Ukrainą. 12 šalių, įskaitant Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, bendru laišku paragino Didįjį septynetą (G7) imtis papildomų žingsnių Rusijos pajamoms iš jos energijos šaltinių pardavimui sumažinti."]
Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės užsienio ir Lietuvos politikos įvykius komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras DARIUS ANTANAITIS.
[youtube embed=joReBMHQSQM]
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį po pietų sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. Veikdamos sinchroniškai su Vakarų Europa, dabar Lietuva, Latvija ir Estija savarankiškai bei koordinuotai su kitomis šios zonos šalimis valdys savo elektros sistemų dažnį, pačios rūpinsis tinklų balansavimu. Kaip pakomentuotumėte šį analogų neturintį faktą tiek ekonominiu, tiek strateginiu požiūriu?
Kalbėdamas apie tinklų sinchronizavimą, pirmiausia norėčiau tai paaiškinti paprastais žodžiais. Iki šiol elektrą mums tiekdavo arba leisdavo ja naudotis Rusija. Visas mūsų elektros tinklas buvo valdomas iš Rusijos. Tai reiškia, kad rusai galėjo bet kurią akimirką tiesiog imti ir atjungti mums elektrą. Tuomet nevažiuotų troleibusai, neveiktų ligoninės, nebūtų įmanoma gaminti maistą.
Šis žingsnis – kad mes prisijungėme, grįžome į europinę šeimą, manau, yra labai svarbus ir Lietuvos ekonomikai, ir vystymuisi. Tai yra ne tik energetinis, bet ir fizinis saugumas.
Vienas svarbesnių praėjusios savaitės pranešimų – kad šią savaitę gali įvykti Jungtinių Valstijų ir Ukrainos prezidento susitikimas. Trumpas penktadienį pareiškė, kad tikriausiai susitiks su Ukrainos lyderiu. Paklaustas, ar toks susitikimas vyktų Vašingtone, Trumpas atsakė, kad susitikimo vieta, cituoju: „galėtų būti Vašingtonas, nes aš ten, į Kyjivą, nevažiuosiu“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat penktadienį sakė, kad Vašingtonas ir Kyjivas planuoja derybas. Tai, be abejo, būtų labai svarbus šių metų pradžios įvykis, nes tai būtų pirmasis jųdviejų susitikimas Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus.
Šį Trumpo pasakymą reikia įvertinti taip, kaip jis pasakė, nes pavartojo žodį probably, arba „greičiausiai, ko gero, tikriausiai susitiksiu“. Šiuo atveju Trumpas toliau tęsia Jungtinių Valstijų liniją, tai yra pagalbą Ukrainai. Todėl manau, šis susitikimas, jeigu vyks būtent Vašingtone, yra svarbus ne tik dėl to, kad susitiks du prezidentai, bet dar ir dėl to, kad Vašingtone prezidento Zelenskio kabinetas galės susitikti su kur kas daugiau žmonių, priimančių sprendimus Jungtinėse Valstijose, ir jo delegacija galės pasiekti kur kas daugiau rezultatų, negu Donaldas Trumpas vyktų į Ukrainą.
[caption id="attachment_1230285" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. vasario 7 d. Willo Oliverio / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Užsienio agentūros pranešė, kad savaitgalį buvo atnaujintos Jungtinių Valstijų ginklų siuntos į Ukrainą, kurios buvo sustabdytos, nes JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarstė savo politiką Kyjivo atžvilgiu. Vadinasi, JAV karinė parama tęsiama, vykdomi dar Joe Bideno administracijos priimti įsipareigojimai?
Noriu pasakyti, kad ginklų tiekimas Ukrainai nebuvo nutrūkęs. Buvo nutrūkęs JAV finansavimas tokioms programoms kaip vakcinacija, švietimas, medicina ir panašiai. Ginklų tiekimas ir parama ginklais Ukrainai sustabdyta nebuvo. Ji buvo tęsiama. Tai dar kartą rodo, kad Jungtinės Valstijos tęsia savo planus, toliau vykdo savo įsipareigojimus ir pažadus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad Šiaurės Korėjos kariai sugrįžo į fronto liniją Rusijos Kursko srityje. Maskva buvo juos atitraukusi dėl didžiulių nuostolių. Pasak jo, nemažai priešo karių buvo sunaikinta. Šiaurės Korėjos kariai, kurių dislokavimo nei Maskva, nei Pchenjanas oficialiai nepatvirtina, turi padėti, kaip suprantama, rusams išstumti ukrainiečių pajėgas iš Kursko srities. Tačiau Ukraina vis dar kontroliuoja dalį šio regiono teritorijų, o Zelenskis tai laiko koziriu bet kokiose galimose derybose su Maskva. Taip?
Iš tiesų tai yra labai svarbus koziris, kad ukrainiečiai yra Rusijoje, ir būtent tai, jog Šiaurės Korėjos kariai dabar ten naudojami kaip mėsa. Tai reiškia, jog Rusija nebeturi jokių kitų pajėgumų, kad galėtų išsiųsti savo karius į Kursko sritį. Tai labai geras rodiklis – Rusijos kariuomenė pasiekė ribą ir toliau negali veikti savarankiškai. Tokiu būdu per derybas tai galėtų būti koziris, nes vis dėlto Ukrainos tikslas yra išlaisvinti savo žemes, o ne okupuoti svetimas. Todėl manau, Ukrainos kariuomenės operacija Kursko srityje apima kelis tikslus: nuo taktinio iki politinio, strateginio.
12 šalių, įskaitant Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, bendru laišku paragino Didįjį septynetą (G7) imtis papildomų žingsnių Rusijos pajamoms iš jos energijos šaltinių pardavimo sumažinti, penktadienį pranešė pareigūnai. Laišką pasirašė Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Danija, Suomija, Islandija, Airija, Norvegija, Rumunija ir Švedija. Jos pažymi, kad iš šių pajamų Rusija finansuoja savo jau beveik trejus metus tęsiamą agresiją Ukrainoje. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako: „Jeigu norime taikos Ukrainoje ir visoje Europoje – privalome silpninti Rusiją, taikydamiesi į skaudžiausias jos ekonomikai sritis ir apriboti Kremliaus galimybes tęsti agresiją.“
Savo bendrame pareiškime šios šalys ragina G7 pasinaudoti naftos viršutine kainos riba ir užtikrinti, kad ji toliau tarnautų kaip prasmingas instrumentas ribojant Rusijos pajamų srautus, įvesti papildomas sankcijas Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno laivams ir susijusiems veikėjams, svarstyti papildomas priemones prieš Rusijos eksporto transportavimą jūra. Kodėl taip sunkiai veikia sankcijų Rusijai mechanizmas?
Sankcijų mechanizmas sunkiai veikia dėl to, kad Rusija bando jį apeiti, taip pat atsiranda įmonių, valstybių, kurios padeda apeiti tas sankcijas. Čia kaip ir paprastame gyvenime: ne visi mes norime laikytis taisyklių, kažkaip norime jas apeiti. Tas pats ir šiuo atveju. Be abejo, sankcijos veikia, jos – labai svarbus elementas, tačiau visą laiką atsiras žmonių arba grupių, grupuočių, valstybių, kurios norės pasipelnyti ir tai apeiti. O rusams tai yra gyvybiškai svarbu norint gauti pajamas už savo naudingąsias iškasenas ir toliau finansuoti karą Ukrainoje.
[caption id="attachment_1230286" align="alignleft" width="2560"] Maskva, Rusija, 2024 m. birželio 19 d. Jurijaus Kočetkovo / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Pabaigoje norėčiau pacituoti popiežiaus žodžius, pasakytus Mišių metu. „Ginkluotosios pajėgos turi būti naudojamos tik teisėtai gynybai, bet niekada siekiant užvaldyti kitą šalį“, – vakar sakė popiežius Pranciškus, kuris nepaisydamas bronchito laikė Mišias po atviru dangumi. „Ši ginkluota tarnyba turi būti naudojama tik savigynai, niekada nesiekiant primesti dominavimo kitoms tautoms ir visada laikantis tarptautinių konvencijų dėl konfliktų“, – tęsė Pranciškus. Kaip gerai būtų, kad šie popiežiaus žodžiai būtų išgirsti, tiesa?
Popiežius pasakė ir priminė civilizuoto pasaulio taisykles arba tai, kaip gyvena civilizuotas pasaulis. Iš tikrųjų ginkluotosios pajėgos skirtos apginti savo piliečius. Tai yra vieni piliečiai eina į kariuomenę tam, kad apgintų tuos piliečius, kurie nenuėjo į kariuomenę. Visos normalios, civilizuotos, demokratinės šalys naudoja savo ginkluotąsias pajėgas tik gynybai ir tam, kad užtikrintų savo valstybės gyvavimą, ir paiso visų tarptautinių įsipareigojimų.
Jeigu taip būtų, koks gražus būtų pasaulis. Mes žinome, kad pasaulis nėra toks rožinis ir pūkuotas, jis yra įvairus. Todėl mums svarbu išlaikyti savo ginkluotąsias pajėgas ir apskritai civilizuoto pasaulio ginkluotąsias pajėgas stiprias, kad galėtume apginti savo interesus ir savo piliečius.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]
Autorius: Jurga
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama