Ministerija ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus

[intro_text content="Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos."] Apie tokį poreikį šią savaitę diskutavo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sidabro medalį iškovojusios breiko šokėjos Dominikos Banevič mamai prašant rasti papildomų lėšų sportininkės veiklai finansuoti. Pernai Prancūzijos sostinėje vykusiose žaidynėse breikas pirmą ir kol kas vienintelį kartą buvo įtrauktas į olimpinę programą. Dėl to šią sporto šaką globojanti federacija kurį laiką gavo didesnį finansavimą. Los Andželo olimpinėse žaidynėse breiko nebus, todėl Lietuvos sportinių šokių federacija (LFŠS) atsidūrė neolimpinių sporto šakų kategorijoje ir gaus keliskart mažesnį finansavimą. Kada breikas vėl taps olimpine rungtimi, neaišku. D. Banevič, jos mamos skaičiavimu, treniruotėms, medicininėms išlaidoms, išvykoms šiuo metu reikėtų apie 40 tūkst. eurų per metus. Seimo komisijos posėdyje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas ragino vengti daryti išimtis, tačiau pabrėžė, kad lėšų bus ieškoma. „Manau, rasime tą 40 tūkst. vienaip ar kitaip, tačiau noriu pabrėžti, kad turėtume galvoti apie universalų sprendimą, o ne išimtis“, – sakė politikas. Smarkiai sumažėjo finansavimas Sportinių šokių federacijos generalinė sekretorė Diana Gornatkevičienė teigė, kad šiemet federacijos finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų sumažėjo nuo maždaug 400 tūkst. iki 84 tūkst. eurų per metus. Jos teigimu, anksčiau federacija vien D. Banevič veiklai finansuoti skirdavo apie 50–60 tūkst. eurų. „Juos investuodavome į pasirengimą stovykloms, salės nuomą, dalyvavimą atrankų varžybose“, – sakė generalinė sekretorė. Federacija dar nėra numačiusi, kiek lėšų šiemet galėtų skirti D. Banevič, tačiau planuoja toliau nuomoti salę treniruotėms, o tai kainuos apie 12 tūkst. eurų per metus. LFŠS generalinė sekretorė pabrėžė, kad valstybė turėtų nustatyti, kaip turėtų būti finansuojami sportininkai, kurių sporto šaka išbraukta iš olimpinių žaidynių. „Finansavimo skyrimo apraše turėtų būti tam tikros nuostatos, kaip keičiantis statusui iš olimpinės į neolimpinę sporto federacijos būtų finansuojamos ir kad turėtų lygiavertes sąlygas dalyvauti konkursuose“, – sakė D. Gornatkevičienė. „Tokių atvejų gali būti daugiau“ Seimo komisijos pirmininkė, Socialdemokratų partijos frakcijos narė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė teigė mananti, kad tokiais atvejais numatant finansavimą turėtų būti pereinamasis laikotarpis. „Gal galima būtų kokį pereinamąjį laikotarpį sugalvoti, kad sportininkus dar kurį laiką būtų galima palaikyti iš kokių nors resursų“, – teigė politikė. Penkiakovininkė atkreipė dėmesį, kad toks atvejis kaip D. Banevič Lietuvoje yra pirmas. „Mes neturėjome tokios patirties, reikėtų apie tai pagalvoti . (...) Tokių atvejų gali būti daugiau“, – sakė olimpinė čempionė. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras atkreipė dėmesį, kad, išmanydamos valstybės finansavimo tvarką, organizacijos turi valdyti finansavimo lūkesčius ir galimas rizikas. „Šiuo atveju noriu pasidžiaugti, kad Lietuvos sportinių šokių federacija tai sėkmingai daro ir numato sportininkei užtikrinti nemokamą infrastruktūrą“, – sakė G. Grybauskas. „Peržiūrėsime finansavimo tvarkas ir laikydamiesi teisės aktų ieškosime sprendimo“, – pridūrė jis. Pernai rugpjūčio 9 dieną breiko šokėja D. Banevič Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį. Šiuo laimėjimu sportininkė ketveriems metams užsitikrino valstybės skiriamą stipendiją, ji siekia apie 48 tūkst. eurų per metus. Baigusi karjerą ji taip pat turės teisę gauti rentą. Prašomą sumą vadina adekvačia Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas teigė, kad kitą savaitę planuojama ministerijai pateikti siūlymus, kaip finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus. „Idėją žinome, dabar reikia sudėlioti teisinius dalykus. Kitą savaitę pabandysime (į ministeriją) atnešti visus savo namų darbus. (...) Tai nėra kosminiai pinigai, dabar reikia teisinio reguliavimo“, – sakė jis. M. Špokas teigė, kad D. Banevič atveju prašoma suma sportininkei yra adekvati. „Pagal pasaulinį modelį sportininkas turėtų gauti ir finansavimą, stipendiją, ir trenerio išlaikymo dalį, medicininį krepšelį, pasirengimo pinigus“, – kalbėjo agentūros vadovas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje olimpinės sporto šakos „dalijasi 83 proc. viso sporto biudžeto“. „Tai ženkli suma“, – teigė M. Špokas. Sporto biudžetas šiais metais siekia 76,3 mln. eurų, finansavimas jam didėjo 3,7 mln. eurų. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related] Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Autorius: Laima Šiušaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama