E. Vareikis: nors kalbama apie taiką, V. Putinas toliau šantažuoja Vakarus

Šiuos ir kitus aktualius politikos klausimus dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas EGIDIJUS VAREIKIS.

Šiandien, vasario 3-iąją, Europos Sąjungos vadovai renkasi į neformalų uždarą susitikimą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama Europos gynybos temai. Jie aptars, kaip stiprinti gynybos pajėgumus Europos Sąjungos lygmeniu, kaip veiksmingiau telkti finansavimą bei investicijas ir kaip stiprinti esamas partnerystes bei bendradarbiavimą gynybos srityje. Be kita ko, su Europos Sąjungai nepriklausančiais partneriais. Manau, kad susitikimo metu nebus išvengta kontroversiškiausio pastarųjų dienų klausimo – ES pareigūnų svarstymų atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą veiksnį siekiant baigti karą Ukrainoje. Ką jūs manote?

Pasakysiu ir gerų žinių, ir ne visai. Tai, kad Europos Sąjunga renkasi kalbėti apie gynybą – iš principo gera žinia, nes iki šiol joje gynyba buvo kaip verslo projektas, ir apie ją rimtai nebuvo kalbama – lyg tai būtų ne mūsų reikalas, lyg Europos Sąjunga būtų sukurta ne karui, o klestėjimui, ekonomikai, taikai ir panašiai.

Jeigu Europos Sąjunga kalba apie gynybą vis daugiau – tai geros žinios. Blogesnė žinia – kad ES iki šiol negalvojo apie karą, tik svarstė: padidinsime išlaidas gynybai, pradėsime kažką gaminti, gal kažką kažkam duosime, bet karo turbūt nebus, ir su rusais mes kaip nors susitarsime.

Tai, kad Europos Sąjunga, matyt, kalbės apie tai, kad reikia didinti išlaidas, stiprinti partnerystę, – jūs visa tai pasakėte, bet ar ji yra pasiruošusi karui ir ar nori jam ruoštis – čia klausimas. ES iki šiol buvo toks taikos, taikingo gyvenimo projektas – ne karui ruoštis ji buvo sudaryta, ne taip struktūrizuota.

Europos Sąjunga vis dar stengiasi išgyventi taip, kad į tą karą jai eiti nereikėtų. Kažką gaminsime, kažkuo bandysime Rusiją atgrasinti, gal pamėginsime su ja susitarti, kad kažką jai duosime ir ji apsiramins… Chamberlaino šmėkla vėl klaidžioja po Europą, kaip klaidžiojo prieš Antrąjį pasaulinį karą sakydama, kad reikia nusileisti, nes kariauti mes labai nenorime.

Didelė bėda yra tai, kad visam šiam reikalui scenarijų vis dėlto rašo Rusija. Mes reaguojame į tai, ką ji mums pateiks. Jeigu Europa tikrai nenori kariauti, jeigu nori būti pasiruošusi gynybai, tai scenarijų turi rašyti pati. Europa turi elgtis taip, kad Rusijai nekiltų noro kariauti nei 2027-aisiais, nei 2029-aisiais. Amerikoje Trumpas realiai ruošiasi karo galimybei, o Europa kol kas ruošiasi galimybei to nedaryti, mano, kad karo išvengs.

Blogai yra dar ir tai, kad Europos Sąjunga ir didele dalimi NATO yra organizacijos, kurios užsienio politikoje ir gynyboje yra įpratusios sakyti siekiančios konsensuso, bet iš tikrųjų jis jau pradeda virsti liberum veto. Neseniai girdėjau Vengrijos premjero pasakymą: jeigu jūs neatnaujinsite dujų tiekimo, mes užblokuosime sankcijas Rusijai. Man tai prieštarauja elementariai logikai – vadinasi, pamaloninsime Rusiją.

Vadinasi, jeigu Ukraina ko nors neduoda, jūs susitarkite su ja. Kodėl jūs pamaloninate Rusiją? Sako, kad Rusija Ukrainą nubaustų. Išeina, jūs samdote kažkokius budelius, kad šie nubaustų jūsų priešą? Štai tokie dalykai vyksta Europos Sąjungoje. Tai yra liberum veto blogąja prasme, ir iš tikrųjų aš čia matau didelę bėdą.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį sakė, jog jo administracija jau surengė labai rimtų diskusijų su Rusija apie jos karą prieš Ukrainą, kad Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus galėtų imtis reikšmingų veiksmų užbaigti konfliktą. Trumpas nesakė, kas iš jo administracijos bendrauja su rusais, bet tvirtino, kad abi šalys jau kalbasi. Paklaustas, ar jau tiesiogiai kalbėjosi su Putinu, Trumpas nuo atsakymo išsisuko. Jūs stebite politinį lauką – kiek realu, kad tos derybos anksčiau ar vėliau prasidės?

Neformalūs pokalbiai vyksta. Jie vyksta ne tik tarp sostinių, bet ir Jungtinių Tautų užkulisiuose. Rusijos diplomatų nestinga visame pasaulyje, jie yra įgalioti kalbėti Maskvos vardu. Aš patarčiau nesureikšminti, ką šiandien pasakė vienas ar ką vakar pasakė kitas, nes rytoj gali pasakyti visai kitaip ir tas pats Putinas. Kiek man žinoma – artėjama susitarimo link.

Antradienį Putinas sakė, kad jo šalis galėtų surengti taikos derybas su Ukraina, tačiau atmetė galimybę tiesiogiai kalbėtis su Volodymyru Zelenskiu, jį pavadino neteisėtu prezidentu. Putinas taip pat pareiškė, kad beveik trejus metus trunkantis plataus masto karas Ukrainoje baigtųsi per du mėnesius arba greičiau, jeigu Vakarų šalys nustotų remti Kyjivą. Ar tai nėra panašu į šantažą?

Tai yra šantažas, Putinas nepasakė nieko naujo. Jis tą patį šnekėjo jau labai seniai – kad nereikia remti Ukrainos, kad ji tiesiog turi kapituliuoti. O ar pats Putinas yra legitimus? Tokį klausimą taip pat galima kelti.

Pokalbį užbaikime pozityvia žinia. Pernai užfiksuotas mažiausias išvykusių iš šalies Lietuvos piliečių skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Tai praėjusį penktadienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija, pasirėmusi išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis. Taigi, 2024-aisiais iš šalies išvyko 9500 Lietuvos piliečių, o sugrįžo beveik 19 tūkstančių. Kaip tai pakomentuotumėte?

Priežasčių galima matyti įvairių. Lietuva iš tikrųjų nėra nei labai neturtinga, nei atsilikusi šalis. Pagal parametrus šiandien esame Europos Sąjungos vidutiniokai, jau lenkiame ne tik daugelį Vidurio Europos šalių, bet ir kai kurias Vakarų valstybes. Pagal ne vieną parametrą gyvename geriau negu portugalai, graikai ar kokia kita šalis.

Šiandien jaunam žmogui viską mesti ir važiuoti uždarbiauti į Angliją, Airiją jau nėra panacėja. Lietuva pamažu suteikia žmonėms įvairių galimybių, kokių anksčiau jie nematydavo.

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama