D. Trumpas siūlo perkelti palestiniečius į Egiptą ir Jordaniją. Ekspertai: tai konfliktą tik dar labiau paaštrintų

[intro_text content="Pastarosiomis dienomis įvairiu lygmeniu toliau diskutuojamas klausimas, susijęs su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytu planu išspręsti taikos Artimuosiuose Rytuose klausimą. Jo esmė – išvalyti Gazos Ruožą, o palestiniečius perkelti į Egiptą ir Jordaniją."]

Per karą, kuris prasidėjo 2023 m. spalio 7-ąją „Hamas“ užpuolus Pietų Izraelį, didžioji dauguma iš 2,4 mln. gyventojų Gazos Ruože tapo pabėgėliais, dažnai ir ne vieną kartą.

D. Trumpas paminėjo, kad Gazos Ruožo gyventojų perkėlimas galėtų būti laikinas arba ilgalaikis. Šiuo klausimu jis kalbėjosi su Jordanijos karaliumi Abdullah II bin Al-Husseinu ir Egipto prezidentu Abdeliu Fattah el-Sisi. Kaip skelbia šaltiniai, šie nepritarė tokiam D. Trumpo planui.

Dienraštis „Bernardinai.lt“ įžvalgų šiuo aktualiu ir itin komplikuotu klausimu kreipėsi į filosofą, Vytauto Didžiojo universiteto profesorių GINTAUTĄ MAŽEIKĮ ir politologą, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovą LINĄ KOJALĄ.

[youtube embed=CTd7ELOn31g]

Nei Jordanija, nei Egiptas nėra patenkinti D. Trumpo idėja

Prof. G. Mažeikio nuomone, D. Trumpo pasiūlytas planas nėra protingas ir konfliktą Artimuosiuose Rytuose tik dar labiau paaštrintų.

„Pats žodis „išvalymas“ yra visiškai baisus. Bet kokie etniniai valymai man primena Antrąjį pasaulinį karą ir nacistinius veiksmus. Aš labai blogai žiūriu į bet kokį išvalymą, bet jeigu jau būtų imtasi tokio valymo, iracionalaus ir siaubingo, po to konfliktas tik paaštrėtų“, – įsitikinęs jis.

[caption id="attachment_1228739" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. vasario 3 d. Shawno Thew / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

„Tautų perkėlimą į kitas vietas prievarta mes atsimename iš Stalino laikų. Gali būti ir kitas pavyzdys: XX amžiaus pradžioje prasidėjo sionizmo judėjimas, jokio Izraelio dar nebuvo, žydai dar nebuvo persikėlę į dabartinę teritoriją, tiksliau, persikėlusių ten buvo labai mažai.

Kai prasidėjo persikėlimo į savo šventąsias vietas judėjimas, jis buvo susietas su žydų senąja istorija, mitologija ir jų tikėjimu. Tada žmonės iš įvairių kraštų – Europos ir Amerikos, pirmiausia iš Vokietijos, jau betampančios nacistine, – ėmė keltis į Izraelį. Taip prasidėjo visas tas judėjimas – dar gerokai prieš Antrąjį pasaulinį karą, bet tai buvo suprantamas ir paaiškinamas projektas.

Dabar palestiniečiams paaiškinti, kad jie turėtų išsikelti kažkur į Jordaniją ar juo labiau į Egiptą tik todėl, kad jiems ten bus saugiau, nėra pakankamai pagrįstas dalykas“, – tikino prof. G. Mažeikis.

Filosofas atkreipė dėmesį, kad Izraelyje gyvena ne tik žydų tauta, yra ir kitų, pavyzdžiui, drūzai, tarnaujantys Izraelio kariuomenėje, kurdai. Žinoma, šios tautos Izraelyje nesudaro didelės bendruomenės.

„Aš tiesiog neįsivaizduoju, kodėl dabar palestiniečiai turėtų būti traktuojami kitaip ir išgyvendinami iš ten, iš kur nenorėtų išsikelti. Kitas dalykas – jeigu, pavyzdžiui, „Hamas“ aktyvistams būtų pasiūlyta persikelti, nors nelabai tikiu, kad jie sutiktų su tokiu dalyku. Galbūt kai kurie, bet klausimas, ar Jordanija ir Egiptas juos sutiktų priimti.

Kiek girdėjau ir skaičiau, nei Jordanija, nei Egiptas nėra patenkinti tokiu Trumpo planu. Šios šalys nenorėtų priimti „Hamas“ aktyvistų, nes mano, kad tai tik sukeltų didesnes teroro grėsmes. Nepalaikau Trumpo pasiūlymo ir manau, kad jis nėra protingas“, – išvadas pateikė prof. G. Mažeikis.

[caption id="attachment_1228724" align="alignleft" width="2560"] Filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. Jono Balčiūno / ELTA nuotrauka[/caption]

Nereikia skubėti tai vertinti kaip būsimąją strategiją, kuri bus įgyvendinta

Politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas L. Kojala dienraščiui „Bernardinai.lt“ akcentavo JAV prezidento D. Trumpo siekį ilgalaikes krizes, nesutarimus ir konfliktus spręsti netradiciniais būdais.

„Turbūt nestebina Donaldo Trumpo pompastiška retorika. Vienas iš jo tikslų yra rodyti, kad jis nori ilgalaikes krizes, ilgalaikius nesutarimus ir konfliktus spręsti visiškai netradiciniais būdais ir yra pasirengęs pateikti tokius siūlymus, kurie anksčiau nebuvo pateikti ir kurių tikrai negalėjo pristatyti iš esmės joks kitas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, – komentavo L. Kojala. – Tą galima traktuoti pirmiausia kaip viešųjų ryšių akciją, teiginį, kuris galėtų išjudinti derybų procesą.

Nebūtinai visada reikia skubėti vertinti tai kaip būsimąją strategiją, kurią Trumpas realiai bandytų įgyvendinti praktikoje. Juolab kad tokio masto operaciją, susijusią su daugybe žmonių, paversti realybe būtų tikrai labai sunku. Tai sukeltų didžiules humanitarines pasekmes ir nebūtinai išspręstų problemas, dėl kurių šiandien ir vyksta tokie svarstymai.“

[caption id="attachment_1217288" align="alignleft" width="2560"] Politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka[/caption]

Koks bus Palestinos ateities klausimų puslapis?

Svarstydamas apie D. Trumpo tokią idėją kaip dar XX a. užprogramuotą konfliktą tarp Izraelio ir Palestinos, politologas L. Kojala tvirtino, kad išties situacija, susijusi su viso šio regiono geopolitine padėtimi, neturi aiškaus sprendimo.

„Mes ir toliau girdime daugelio Vakarų valstybių, taip pat ir pačios Palestinos kartojamą tezę, kad reikia kurti dvi valstybes, kad dviejų valstybių sugyvenimas yra vienintelis mechanizmas. Ir žinome, kad gana nemažai pasaulyje šalių jau pripažįsta Palestiną kaip valstybę, nors faktiškai ji neatitinka valstybei būtinų bruožų, įskaitant ir aiškiai apibrėžtą teritoriją, ir politinę valdžią, kuri ją kontroliuotų.

Žinome susiskaidymą tarp Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo, negebėjimą pasiekti tarpusavio susitarimą ir, be abejo, vykstantį karinį konfliktą.

Situacija tikrai komplikuota, dėl to kiekvienas skambus pasiūlymas, teigiantis, kad tai yra raktas ją išspręsti, ko gero, yra pernelyg supaprastinantis šį labai kompleksišką klausimą“, – aiškino L. Kojala.

[caption id="attachment_1228730" align="alignleft" width="2560"] Palestiniečių kaliniai, Izraelio paleisti pagal paliaubų susitarimą su „Hamas“. Chan Junisas, Gazos Ruožo pietūs, 2025 m. vasario 1 d. Haithamo Imado / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Kita vertus, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovo manymu, D. Trumpas savo pirmosios kadencijos metu pasiekė tam tikrus apčiuopiamus rezultatus, įskaitant ir Izraelio diplomatinių santykių atkūrimą su dalimi arabų valstybių.

„Iki 2023-iųjų spalio 7-osios teroro išpuolio prieš Izraelį atrodė, kad jis galbūt gali atkurti diplomatinius santykius net ir su Saudo Arabija. Manyčiau, tos idėjos Trumpas neatsisako, ir tai yra realesnis kelias į priekį, tikintis, kad pirmiausia Izraelis sugebės kalbėtis su kitomis arabų valstybėmis ir tuomet ne tik kad bus atliepiama Irano keliama regiono grėsmė, bet ir bus galima iš naujo atversti Palestinos ateities klausimų puslapį, viliantis, kad prie jo sprendimo proaktyviai prisidės ir arabų šalys ir jų siūlomi sprendimai nesikirs su Izraelio nacionalinio saugumo interesais“, – dienraščiui „Bernardinai.lt komentavo L. Kojala.

Nepašalinamas konfliktas tarp apšviestos ir nepašviestos palestiniečių visuomenės

Prof. G. Mažeikis, dalindamasis įžvalgomis, kokį regėtų Artimųjų Rytų konflikto sprendimo kelią, atkreipė dėmesį į karo šiame regione pobūdį.

„Tai nėra vien tik karas tarp žydų ir arabų. Tai taip pat karas tarp skirtingo gyvenimo būdo, teisės supratimo. Taip, kaip gyvena Izraelyje apšviestoji visuomenė ir kaip nenori būti tokia apšviestąja visuomene kita žmonių dalis, pavyzdžiui, susijusi su „Hamas“ arba „Hezbollah“. Tai skirtingos palestiniečių grupės.

Šioje vietoje yra dar vienas konfliktas – nepašalinamas, ir jis yra tarp tų, kurie nori gyventi pagal islamo fundamentalizmo taisykles, ir tų, kurie nori gyventi apšviestą, liberalų gyvenimą. Jeigu palestiniečiai bus iškelti iš vienos vietos, tai konfliktas prasidės prie kito pasienio ir tęsis iki begalybės, kol apšvieta: demokratija, žmogaus teisės, moterų teisės – neateis į palestiniečių namus ir kol jie nepradės suprasti, ką reiškia gyventi pagal įstatymus ir sutartis“, – teigė G. Mažeikis.

[caption id="attachment_1228735" align="alignleft" width="2560"] Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Tel Avivas, Izraelis, 2024 m. gruodžio 10 d. Menahemo Kahanos / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

D. Trumpui svarbu pademonstruoti artumą Izraeliui

Pranešama, kad į Vašingtoną netrukus gali atvykti Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. L. Kojalos nuomone, neabejotinai D. Trumpo iškelta palestiniečių perkėlimo idėja bus plėtojama JAV prezidento ir Izraelio ministro pirmininko dialoge ne sykį per artimiausius mėnesius, o gal ir per artimiausius kelerius metus.

„Šiuo metu akivaizdu, kad Donaldui Trumpui svarbu pademonstruoti artumą Izraeliui. Tą mes matėme ir paskelbtame įsake dėl apribojimų Jungtinių Valstijų teikiamoms garantijoms ir finansinei paramai kitoms valstybėms – ji buvo sustabdyta, bet padaryta išimtis Izraeliui ir Egiptui.

Akivaizdu, kad referuojama pirmiausia į šį regioną, į labai artimą Trumpo ir Netanyahu ryšį, nors ir galbūt ne visada puikų. Jie turėjo ir tam tikrų nesutarimų, vis dėlto didžiąja dalimi Trumpas atliepė Netanyahu interesus. Izraelis ir jo vyriausybė tikisi, kad nauja Trumpo kadencija šią tendenciją tik stiprins. Tai vienas iš svarbių Donaldo Trumpo prioritetų, ir, ko gero, matysime jį vystomą.

Trumpo pirmasis užsienio vizitas planuojamas į Saudo Arabiją – lygiai taip pat, kaip ir pirmosios jo kadencijos metu. Kiti prezidentai iki Donaldo Trumpo būdavo linkę pirmiausia vykti arba į Europos valstybes, arba į Meksiką ar Kanadą, tai yra kaimynines šalis, su kuriomis vyksta intensyvi prekyba. O Trumpas vėl renkasi Vidurio Rytus, ir tai neabejotinai yra susiję su Izraeliu“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė politologas L. Kojala.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Jurga

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama