Sąmyšis uostamiestyje dėl br. B. Jurčio perkėlimo: maksimalus tarnystės laiko limitas, renkami parašai ir gandai dėl apmąstymų
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Prieš tai br. B. Jurčys OFM daugiau nei dešimtmetį darbavosi Klaipėdoje – rūpinosi Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno ir onkologijos centro statybomis. Nuo 2013 m. buvo šio vienuolyno gvardijonas (vyresnysis – aut. past.). Jo inicatyva uostamiestyje pradėtas rengti „Vilties bėgimas“, kurio tikslas – rinkti lėšas onkologijos centro veiklai finansuoti.
Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos ministras br. EVALDAS DARULIS OFM, aiškindamas tokio perkėlimo motyvus, dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtino, kad pranciškonų tarnystės keičiasi ir yra apmąstomos kas trejus metus. Jo teigimu, br. B. Jurčys OFM jau pasiekė savo kadencijų Klaipėdos vienuolyne limitą.
„Jis vienuolyno vyresniuoju buvo devynerius metus. Tai maksimalus laiko limitas, ir brolis daugiau šių pareigų eiti nebegali. To neleidžia mūsų taisyklės“, – sakė Lietuvos pranciškonų vadovas.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ susisiekė su br. B. Jurčiu OFM. Jis teigė išsamesnį komentarą pateiksiantis artimiausiu metu.
Pasak br. E. Darulio OFM, naujoji tarnystės vieta br. B. Jurčiui OFM parinkta neatsitiktinai – tai vienas iš brolio Benedikto darbo vaisių. „Pagalvojome, kad geriausia tarnystės vieta broliui Benediktui Jurčiui būtų Kryžių kalno vienuolynas. Kaip ir vienuolynas Klaipėdoje, tai taip pat jo įkurta vieta, kai jis buvo provincijolas“, – motyvavo br. E. Darulis OFM.
Kunigas Evaldas Darulis OFM. Martyno Stankevičiaus / Bernardinai.lt nuotrauka
Dienraščio „Bernardinai.lt“ šaltinių teigimu, br. B. Jurčys OFM svarsto išeiti vadinamųjų šabo metų, kai vieniems metams vienuolystės įžadus davęs asmuo gali atsitraukti nuo turimų pareigų ir apmąstyti savo tolesnę tarnystę. Provincijos vyresnysis br. E. Darulis OFM tvirtino kol kas tokio oficialaus jo prašymo negavęs.
Klaipėdiečiai renka parašus
Uostamiesčio gyventojai, išgirdę žinią apie br. B. Jurčio OFM išvykimą, pradėjo rinkti parašus. Apie tai pirmasis pranešė portalas „15min“.
„Sunku įsivaizduoti „Vilties bėgimą“ be Jo, moterų Magdalenos bėgimą be Jo... Jo nebuvimą tarp onkologinių ligonių ir, kas svarbiausia, Jo nebuvimą šalia autistiškų vaikų. Šie vaikai jautrūs pokyčiams. Išsaugokime jų ramybę! Sutikime, kad br. Benedikto buvimas be galo reikalingas ir sunkiai pakeičiamas. Tikiu, kad mūsų balsas ir vieninga malda gali padaryti pokytį“, – savo feisbuko paskyroje peticiją pasirašyti kvietė savanorė Vilma Petreikienė.
Provincijos ministras dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė šiuo metu negalintis pasakyti, kaip ši iniciatyva gali paveikti priimtą nutarimą. „Sprendimas jau yra padarytas. Dabar negaliu įsivaizduoti, kokią įtaką peticija gali turėti priimtam sprendimui. Tiesiog reikia apie tai pasikalbėti ir įvertinti situaciją“, – tikino br. E. Darulis OFM.
„Egzistuoja paklusnumo įžadas. Daug brolių pakeis savo gyvenamąsias vietas – ne tik vienas brolis Benediktas. Tokius sprendimus priima susirinkę broliai. Visi galvojame, mąstome, ir nėra taip, kad sprendimą priima tik vienas brolis“, – situaciją paaiškino provincijos ministras.
Praeityje – kaltinimai dėl nelegalios statybos
Prieš keletą metų portalas „Atvira Klaipėda“ rašė, kad Klaipėdos apylinkės teismas prašė skirti baudą tuometiniam Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vadovui dėl savavališkai pastatytų teniso kortų. Vėliau buvo nuspręsta baudos neskirti, nes teismas nutarė, kad yra dedamos pastangos išvengti savavališkos statybos padarinių.
Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia. Jutubo kanalo „Vilties miestas“ videomedžiagos kadras
2024-aisiais tas pats portalas rašė apie tai, kad įrengiant minėtus teniso kortus europinės paramos finansuotas projektas buvo įvykdytas su pažeidimais.
„Atvira Klaipėda“ informavo, kad dėl pažeidimų buvo pritaikyta finansinė korekcija ir dalis finansinių išlaidų buvo pripažintos netinkamomis finansuoti.
Pranciškonai su tokiu verdiktu nesutiko. Tikino, kad įvairius dokumentus derino su Centrine projektų valdymo agentūra. Pirmosios instancijos teismas šį vienuolyno skundą tenkino iš dalies ir sumažino finansinę korekciją.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Tomas Kemzūra
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
