Į konservatorių pirmininko postą kandidatuojanti R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: „Gerų Vyriausybės darbų nesugebėjome paaiškinti žmonėms“

Paklausta, kokius esminius skirtumus įžvelgia tarp didžiausio konkurento partijos pirmininko rinkimuose Lauryno Kasčiūno, pašnekovė primena, kad partijoje yra jau 24 metus: „Matau skirtį (tarp savęs ir L. Kasčiūno – aut. past.) per įsipareigojimą bendruomenei.“

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė žvelgdama į praėjusių rinkimų rezultatus teigia, kad trūko partijos komunikacijos su rinkėjais: „Gerų Vyriausybės darbų nesugebėjome paaiškinti žmonėms.“ Tad kaip vieną svarbiausių darbų tapusi partijos pirmininke ji matytų bendravimą.

Paklausta apie krikščioniškas vertybes, pašnekovė tvirtina, kad svarbu „nepamesti nė vieno žmogaus visuomenėje“.

Politologas Mažvydas Jastramskis analizuodamas rinkimų kompaso „Mano balsas“ puslapyje esančias Jūsų ir, daugelio vertinimu, ryškiausio bei populiariausio kandidato TS-LKD rinkimuose Lauryno Kasčiūno anketas priėjo išvadą, kad judu esate labai panašūs. Visgi kokias didžiausias skirtis matote tarp savęs ir Kasčiūno? 

Matau skirtį per įsipareigojimą bendruomenei – TS-LKD esu nuo 2001 metų. Niekada nebuvau jokioje kitoje partijoje, visą laiką palaikiau vertybes, kurios svarbios mūsų politinei bendruomenei – valstybės gynyba, istorinė atmintis. Kartu man labai svarbus ir euroatlantinis kelias, kurį partija akcentuoja nuo įsikūrimo pradžios. Ir būdama moksleivė, studentė prisidėjau prie agitacijos stoti į Europos Sąjungą. Būna, kartais išsiskiria nuomonės, kokia ES turi būti.

Kaip didžiausią savo privalumą matau nuoseklumą ir tai, kad partijoje esu tikrai ilgą laiką. Iš kitos pusės, galiu teigti, kad esu išbandyta įvairiose sunkiose situacijose, neturėjau prabangos būti populiariose temose. Saugumas mums yra ypač svarbi tema – generuoja daug dėmesio ir kartu reikalauja sprendimų.

Tikrai vertinu ir Arvydo Anušausko bei Lauryno Kasčiūno indėlį, kita vertus, per savo ketverius metus ir kaip frakcijos seniūnė, ir kaip paragavusi švietimo, mokslo ir sporto ministrės duonos turėjau nelengvų situacijų, kai reikėjo priimti nepopuliarius sprendimus, bandyti malšinti įtampą. Man atrodo, žmogus, ketinantis imtis lyderystės, atsakomybės už visą politinę bendruomenę, turi būti išbandytas ne vien patogiose situacijose.

TS-LKD bendruomenėje esate nuo 2001 metų. Kaip atrodė Jūsų kelias joje? Iki 2009 metų buvote įvairių politikų padėjėja, patarėja ir tada buvote išrinkta į Europos Parlamentą. Tai turbūt didžiausias karjeros šuolis? 

Tikrai neįprastas atvejis Lietuvos politikos istorijoje. Tuo metu tapau ir viena jauniausių Europos Parlamento narių, taip pat jauniausia atstove iš Lietuvos. Nuosekliai darbavausi energetinės nepriklausomybės, istorinio atminimo, aplinkosaugos temų srityse. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę sukaupti didelę patirtį.

Po nelabai sėkmingų Seimo rinkimų kalbama apie poreikį TS-LKD atsinaujinti. Į kokią kryptį partiją vestumėte? Kiek tie nuopuoliai rinkimuose yra partijos pirmininko atsakomybė? 

Girdžiu žmonių ir bendruomenės lūkesčius. Kita vertus, kiek bendravau su partijos nariais po rinkimų, kiek su visais skyriais kalbėjau, didysis lūkestis arba priekaištas yra ne teminis, bet tai, kad gerų Vyriausybės darbų nesugebėjome paaiškinti žmonėms. Matyt, buvo galima daryti kažką geriau, kitaip.

Matyt, buvo galima daryti kažką geriau, kitaip.

Ketveri metai nebuvo lengvi – COVID-19 pandemija, vėliau karas Ukrainoje – krizė po krizės, reikėdavo sprendimų ir susitelkimo. Visa tai sumažino mūsų galimybes daugiau bendrauti su visais Lietuvos žmonėmis – kalbėtis, paaiškinti, galbūt kartais ir pasitarti. Šį dalyką galima ir reikės taisyti. Tai darau ir važinėdama po Lietuvos miestus bei miestelius – kalbėdamasi ir su bendruomenėmis, ir su pavieniais žmonėmis.

Rinkimų rezultatus aš vertinu gerai. Mane šiek tiek stebina ir, manau, nesuteikia konstruktyvumo kai kurių asmenų vertinimas, esą mūsų partiją ištiko koma, esą tai yra krachas, visiškai pralaimėti rinkimai. Emocijos gali būti įvairios, bet faktai tokie, kad daugiamandatėje buvome antri, tik keliolika tūkstančių balsų skiriamės nuo socialdemokratų. Tas ciklas ir svyravimas yra normalus.

Aišku, mūsų problema yra antrieji turai – ne tik mažesniuose Lietuvos miestuose, bet ir Kaune, nors, tiesą sakant, tą jau matėme 2016 metais. Dėl antrųjų turų, matyt, susidėjo daug dalykų, bet ryškiai matoma, kad balsuojama prieš konservatorius, tam įtaką turbūt darė ir politinių oponentų sukurta emocija, dalis visuomenės atrado tokio kalbėjimo sentimentų. Rezultatai yra tokie, kokie yra.

Per pastaruosius rinkimus mes gavome daugiau balsų nei 2012 metais, tai buvo rinkimai po mūsų valdymo periodo. Stabilų rinkėjų skaičių išlaikome, ir suprantu, kad tai nėra savaime suprantamas dalykas, tad labai vertinu paramą ir ištikimybę. Kita vertus, didieji mūsų šuoliai į viršų buvo 1996 ir 2020 metais.

Natūralu, kad iš laikotarpio, kai Seime turi daugiau nei 50 mandatų, krytis į mažesnius skaičius reikalauja permąstyti priežastis, tačiau istorija rodo, jog turime stabilų rinkėjų ratą, kurį, žinoma, reikia plėsti. Tai plėtrai gali padėti aktyvesnis bendravimas, net partijos skyrių saitus reikia stiprinti, intensyvinti pokalbius, pasitarimus ir, aišku, stiprinti bendravimą ne tik su partijos bendruomene. Tai tikrai įmanoma padaryti, nenorėčiau, kad partija susiaurėtų.

Mūsų stiprybė ta, kad sugebėjome būti plati centro dešinės partija, kuri telkia žmones. Partijoje kai kuriais klausimais yra nesutarimų, skirtingų požiūrių, tačiau esame išmokę būti kartu – manau, tai tam tikra prasme yra mūsų stiprybė. Skirtingai nei kitose mums giminingose partijose Europoje, kuriose yra byrėjimų ir išsivaikščiojimų paskui lyderius, mūsų partijos tvirtybė yra stipri idėja. Ta idėja yra šalies nepriklausomybė, pagal teisės viršenybę valdoma valstybė, saugumas. Konservatizmas negali ignoruoti besikeičiančios realybės, pasaulis diktuoja tam tikrus dalykus.

Vienas iš kertinių dalykų yra stipri bendruomenė – manau, visi sutiksime, kad ji susideda iš labai skirtingų žmonių, ir mano tikslas – kad visi bendruomenėje jaustųsi kuo geriau, kad išskirtinumai nebūtų atstumiami. Tik taip būsime stipresni ir atsparesni įvairioms galimoms negandoms, iššūkiams ir agresyviai nusiteikusiai Rusijai.

Kartais Jūsų partija vaizduojama kaip padalinta į dvi stovyklas – liberalųjį ir konservatyvųjį sparnus. Kaip manote, ar TS-LKD reikėtų labiau išgryninti savo idėją?

Partijos stiprybė yra platumas, mes jungiame daug įvairių žmonių, atstovaujame žmonėms, kurie į pasaulį žvelgia plačiu spektru. Man atrodo, visiems esminis klausimas yra stipri bendruomenė, tad tas plotis mums leidžia pasiekti ir įgyvendinti tikslus. Tai esminis dalykas.

Būdami skirtingos nuomonės sugebame dirbti kartu, ir man atrodo, kad, kai paklausi kritikų apie išsigryninimą, kas, jų nuomone, yra nuokrypis nuo konservatizmo, nebūna taip lengva tai įvardinti.

Save laikau konservatore, nes įstojau į Tėvynės sąjungą, vėliau prisijungė krikdemai. Būdami skirtingos nuomonės sugebame dirbti kartu, ir man atrodo, kad, kai paklausi kritikų apie išsigryninimą, kas, jų nuomone, yra nuokrypis nuo konservatizmo, nebūna taip lengva tai įvardinti.

Kalbama apie klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis, bet prisiminus didelius debatus apie smurtą prieš vaikus, smurtą artimoje aplinkoje, tikrai buvo noro atsitraukti nuo principinių nuostatų, galbūt sekant baimes visuomenėje, bet man atrodo, kad tai nediskutuotini dalykai kalbant apie žmogaus orumą ir saugumą. Konservatoriai, besirūpinantys valstybe ir žmonėmis, turi tuos dalykus padaryti.

Ar partija išlaikytų nuomonių įvairovę pirmininku tapus Laurynui Kasčiūnui? Ar tikrai partija eitų radikalizmo link?

Reikėtų paklausti paties Lauryno, aš galiu kalbėti apie save. Politinėje bendruomenėje, kuri visus dešimtmečius buvo labai įvairi, galima sutikti vertinimų, kad partija suliberalėjo ir pametė savo vertybes. Stengiamasi klijuoti tam tikras etiketes, tačiau partija visuomet buvo drąsi, atvira, žengianti keletą žingsnių į priekį ir priimanti tokius sprendimus, kuriuos kitos politinės jėgos baiminasi priimti – pavyzdžiui, toks būtų energetinės nepriklausomybės klausimas.

Manau, esu gebanti kalbėtis su įvairiais žmonėmis tiek partijoje, tiek už jos ribų – tą ir stengiuosi daryti. O iš Kasčiūno palaikytojų matau, kad lūkestis yra stipresnė politika. Koks tas tikrasis lūkestis, nežinau, kalbama apie išsigryninimą ir tikrąjį konservatizmą.

Partijos pavadinime minimi krikščionys. Kokioms krikščioniškoms vertybėms atstovaujate ir kiek jos aktualios šių dienų politikoje? 

Kai kalbame apie mūsų ekonominę kryptį, kartais gauname kritikos, kad konservatoriai yra už stambų kapitalą, verslą, tačiau esame pasirinkę socialinės rinkos kryptį. Tai gražiai dera su mano minėta stiprios bendruomenės idėja. Solidarumas, kuris kyla iš krikdemiškos logikos, man atrodo, yra svarbus siekiant nepamesti nė vieno žmogaus visuomenėje. Tai leistų mūsų visuomenėje ne didinti įtampas, o jas kuo labiau mažinti. Neramiame pasaulyje tai yra atsakas, kad nebūtinai jėgos ir kumščio strategija, o kitas dialogo būdas gali padėti stiprinti visuomenę.

Praėjusi konservatorių valdžia vadinta arogantiška, o ir pati TS-LKD vadinama Vilniaus burbulo partija. Minėjote susitikimus su gyventojais, bet ar jų užteks, kad gerintumėte reputaciją ir nuplautumėte šiuos epitetus?

Tai nebus lengva. Kai žmonių paklausi, ką jie turi omenyje, kas yra ta arogancija, jiems sunku paaiškinti. Ar tai, kad kažkas kažkur nenuvažiavo? Ar tai, kad aiškiai pasakė savo nuomonę? Iš savo patirties galiu patikinti, kad visoje Lietuvoje bendravimas yra šiltas, net jeigu temos karštos. Ir su švietimo bendruomene teko diskutuoti apie 21 vaiko klasėje klausimą ir regionų gimnazijų likimą.

Mes vieni kitų iki galo gal ir negalime įtikinti, turime savo matymą, tačiau aš neignoruoju skaudulių, ką žmonės sako. Stengiuosi atitinkamai priimti sprendimus, ir, net jeigu žmonės mano partijos nepalaiko, man atrodo, esmė yra išsiskirti nesusipykus ir nepagilinus takoskyrų. Mažiausia, ką galime padaryti kalbėdami apie plėtrą, yra tai – kad ir kokie žmonės aplink mus būtų, kad ir kokias problemas spręstume, svarbiausia, kad su žmonėmis visada sugebėtume išlaikyti padorų bendravimą.

Jeigu partijos lyderiu taps Laurynas Kasčiūnas, kokį matote savo tolesnį kelią partijoje? Keltumėte raudonas vėliavėles, jeigu TS-LKD eitų radikalizmo link?

Turiu savo matymą šios partijos atžvilgiu, didelė ta mūsų partija. Platus paveikslas ir per tuos tris dešimtmečius skirtingi lyderiai įnešė kai ką savo, tačiau mes niekada nesusiaurėjome. Aišku, kaip ir iki šiol, visi turi teisę pasakyti savo nuomonę. Partijos viduje tų nuomonių girdime, tikiuosi, taip išliks ir toliau.

Man viena didžiausių vertybių yra diskusija, kai išsiaiškinama, kas ką siūlo. Bet kokiu atveju man ši partija yra gyvenimo ir širdies dalis, aš atėjau į ją būdama dar moksleivė, ir man tikrai nėra tas pat, kas jos laukia. Tai ne atsitiktinių žmonių sambūris, o labai svarbi bendruomenė.

***

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė turi kultūros vadybos magistro išsilavinimą, 2009–2014 m. ji buvo EP narė, nuo 2016 m. – Seimo narė. 2024 m. ėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas, šiuo metu yra laikinoji TS-LKD pirmininkė.

TS-LKD pirmininko rinkimai vyks vasario 9 d., balsavimas internetu – vasario 4–5 dienomis. Jeigu prireiks, antrasis turas numatytas vasario 23 d.

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama