JAV vyskupų rūpestis – religinės laisvės suvaržymas šalyje

Ataskaitoje teigiama, kad „kai kurie Kongreso nariai respublikonai aiškiai pareiškė manantys, jog vien pagrindinės humanitarinės pagalbos, tokios kaip maistas, vanduo ir pastogė, teikimas migrantams yra neteisėto atvykimo palengvinimas ir kad religinės labdaros organizacijos, teikdamos pagalbą migrantams, pirmiausia skatina juos nelegaliai kirsti sieną“.

Kokios sritys kelia nerimą?

Vyskupams didelį susirūpinimą dėl religijos laisvės kelia penkios sritys: išpuoliai prieš tikinčiųjų įsteigtas imigracijos tarnybas, antisemitinių incidentų padažnėjimas, pagalbinio apvaisinimo įpareigojimai, „socialinės lyties ideologijos įteisinimas“ ir grėsmės tėvų pasirinkimui švietimo srityje.

Ataskaitoje ypač daug dėmesio skirta Sienų apsaugos įstatymui, baiminantis, kad šis 2023 m. projektas dabar turės didesnę galimybę tapti įstatymu. Įstatymo projekto 115 (B) paragrafas panaikintų bet kokios organizacijos, kuri „palengvina arba skatina neteisėtą veiklą, įskaitant neteisėtą atvykimą“, finansavimą.

Valstijos respublikonai politikai, ypač Teksaso generalinis prokuroras Kenas Paxtonas, jau pradėjo panašius teisinius išpuolius prieš katalikų tarnybas, tokias kaip Annunciation House, El Paso prieglauda, kuri priima migrantus ir teikia jiems pagalbą. Apie tai Kevinas Clarke’as rašo interneto portale America Magazine.

2024 m. vasarį K. Paxtonas pateikė ieškinį Annunciation House po to, kai prieglauda atsisakė pateikti jo biurui reikalaujamus dokumentus. Jis apkaltino tarnybą įsitraukimu į prekybą žmonėmis. Ataskaitoje K. Paxtonas paminėtas vardu, o jo veiksmai apibūdinti kaip „teisinė kova prieš katalikų tarnystę migrantams“.

Ataskaitoje perspėjama, kad ksenofobinė retorika gali kelti grėsmę žmonių, dirbančių katalikų įsteigtuose migrantų centruose, saugumui: „Be teisinių grėsmių religijos laisvei, ekstremistai, įkvėpti melagingos ir klaidinamos informacijos, nukreiptos prieš Bažnyčios tarnybas, gali kelti pavojų ir fiziniam katalikiškų centrų bei institucijų, padedančių atvykėliams, darbuotojų, savanorių ir klientų saugumui.“

JAV vyskupų konferencija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl kelių kadenciją baigiančios Joe Bideno administracijos veiksmų, pirmiausia dėl 2023 m. Nėščiųjų darbuotojų sąžiningumo įstatymo aiškinimo. Nors ataskaitoje buvo džiaugiamasi „pagirtinu šio akto tikslu – skatinti nėščių moterų ir jų negimusių vaikų gerovę“, joje kritikuojamos Lygių užimtumo galimybių komisijos (EEOC) 2024 m. balandį priimtos taisyklės.

Taisyklėse nurodoma, kad būtų sudarytos sąlygos atlikti abortus, pagalbinį apvaisinimą ir kontracepciją, o galbūt ir kitas procedūras ar susitarimus, kurie prieštarauja katalikų ir kitų tikėjimo grupių įsitikinimams, pavyzdžiui, sterilizaciją ir surogatinę motinystę. JAV vyskupų konferencija sprendimą apskundė teismui, nes katalikų centrai gali būti verčiami prisidėti prie abortų, taip pažeidžiant jų apsaugą.

2024 m. birželį teismas nustatė, kad EEOC viršijo įstatymų įgaliojimus.

Vyskupų ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys į padažnėjusius religinio pobūdžio priekabiavimo atvejus JAV koledžų miesteliuose, ypač į antisemitinius incidentus per 2024 m. pavasarį vykusius plataus masto studentų protestus prieš Izraelio gynybos pajėgų kampaniją Gazos Ruože. Ataskaitoje pripažįstama, kad „daugelio šių demonstracijų tikslas pirmiausia buvo išreikšti solidarumą su kenčiančiais palestiniečiais“. Tačiau protestams įsibėgėjus, „žydų tautybės studentai buvo puldinėjami, apspjaudomi ir įžeidinėjami žodžiu. Profesoriai vedė pamokas tose pačiose erdvėse, kuriose buvo priekabiaujama prie žydų studentų. Žydų tautybės studentai buvo pašalinti iš klubų“.

Dokumente religijos laisvė apibrėžiama kaip prievartos religinių reikalų srityje nebuvimas. Žvelgiant į ateitį, pažymima, kad išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo parama visos šalies mastu taikomam pagalbinio apvaisinimo įpareigojimui „gali kelti religinės laisvės, taip pat gyvybės ir orumo problemų“.

Vis dėlto pirmuoju punktu baigiamajame ataskaitos grėsmių religijos laisvei sąraše nurodytas būsimos administracijos ir jos sąjungininkų puolimas prieš imigrantus gyventojus ir įvairias jiems padedančias katalikiškas agentūras.

„Kai į mus kreipiasi žmogus, kuriam reikia pagalbos, prieš padėdami jam, kaip mokė Kristus, mes netikriname jo dokumentų“, – sakoma ataskaitoje. Toliau tvirtinama: „Tarnystė migrantams nėra periferinė Bažnyčios veiklos sritis. Ji yra pagrindinė. Ji institucionalizuoja tuos kūno gailestingumo darbus, kurie yra Kristaus meilės išraiška.“

Kardinolas B. J. Cupichas: deportacijai prieštarausime

Augant įtampai, ypač Čikagoje, kur tradiciškai glaudžiasi daug imigrantų, kardinolas Blase’as J. Cupichas stojo jų pusėn. Jis pareiškė, kad pranešimai apie galimą masinę deportaciją, kurią gali vykdyti naujoji Vašingtono administracija, „mus labai sužeidė“.

Čikagos Šv. Ritos parapijos kunigai solidarizavosi su vietos imigrantais ir sausio 19-ąją pakvietė juos į specialias Mišias jų intencija. „Svarbu dalyvauti, kad žmonės žinotų, jog mes būsime ten, kur tik galėsime, ir juos palaikysime“, – televizijai ABC sakė kunigas Larry Dowlingas.

Iškart po D. Trumpo prisaikdinimo 47-uoju prezidentu ceremonijos sausio 20-ąją jo administracija nutraukė pasienio programėlės „CBP One“ naudojimą.

Prieš inauguracijos dieną būsimoji administracija grasino toliau griežtinti pasienio kontrolę ir greitai vykdyti deportacijos planą, pradedant nuo Čikagos, teigiama spaudos pranešimuose.

Popiežius Pranciškus sausio 19 d. interviu Italijos televizijai D. Trumpo deportacijos planą pavadino „gėda, nes jis verčia nieko neturinčius vargšus nelaimėlius apmokėti sąskaitą“ už JAV problemas.

„Linkime naujajai administracijai sėkmės skatinant bendrąjį gėrį“, – sakė kardinolas B. Cupichas, sausio 19 d. viešėdamas Meksikoje, Gvadalupės Dievo Motinos bazilikoje. „Pranešimai apie planuojamas masines deportacijas, nukreiptas į Čikagos apylinkes, ne tik kelia stiprų nerimą, bet ir giliai mus žeidžia. (…) Katalikų bendruomenė yra kartu su Čikagos gyventojais, garsiai pritariančiais imigrantų ir prieglobsčio prašytojų teisėms. Taip pat, jei pranešimai yra teisingi, turėtų būti žinoma, kad mes prieštarausime bet kokiam planui, kuris apima masinę JAV piliečių, gimusių iš dokumentų neturinčių tėvų, deportaciją“, – pridūrė jis.

Tyrimų centro Pew Research Center duomenimis, Jungtinėse Valstijose nelegaliai gyvena daugiau kaip 11 mln. migrantų. Apskaičiuota, kad 4 mln. jų yra kilę iš Meksikos.

„Tikinčiųjų bendruomenių nariams dėl gresiančios masinės deportacijos taip pat kyla aštrus klausimas: ką Dievas mums sako šią akimirką? Tikėjimo žmonės yra pašaukti ginti kitų teises ir priminti visuomenei jos pareigą rūpintis tais, kuriems to reikia, – teigė kardinolas B. Cupichas. – Jei būtų įvykdyta masinė deportacija, apie kurią pranešama, tai būtų visų žmonių ir bendruomenių orumo įžeidimas ir paneigtų amerikiečio sąvoką.“

Autorius: Saulena Žiugždaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama