Negailestinga statistika: mes per mažai geriame vandens. Medikė pataria, kaip jo suvartoti daugiau

[intro_text content="Naujausi geriamojo vandens tyrimai byloja, kad mes per mažai geriame vandens. Jo trūkumas neigiamai veikia tiek jauno, tiek vyresnio žmogaus organizmą, bendrą savijautą, net nuotaiką."] Gydytojai primena, kad nepakankamas vandens vartojimas kai kuriems žmonėms gali paskatinti ir sunkesnius susirgimus, net ligas. Apie svarbiausius geriamojo vandens ypatumus ir tai, kaip jo daugiau suvartoti, dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja gydytoja rezidentė MONIKA VITKAUSKAITĖ. [youtube embed=rVFstGeOYhk] Statistika mums negailestinga. Lietuviai vartoja per mažai vandens. Tai rodo tyrimai. O kiek vandens per dieną turėtų vidutiniškai išgerti sveikas žmogus? JAV Nacionalinė mokslo akademija nustatė, kad adekvatus skysčių kiekis per dieną moterims yra 2,7 litro, vyrams – 3,7 litro. Tai įskaitant vandenį, skysčius, gaunamus su maistu, kartu su vaisiais, daržovėmis, sriubomis ir kitais gėrimais: sultimis, kava, arbata. Skysčiai, gaunami su maistu, sudaro apie 20 proc. mūsų suvartojamų skysčių per dieną. Kalbant, kiek vandens reikėtų išgerti, vidurkis yra pusantro–du litrai per dieną, arba 6–8 puodeliai. Aišku, svarbu suprasti, kad tai nėra absoliuti, universali norma. Ji gali skirtis priklausomai nuo daugelio veiksnių, amžiaus, lyties, kūno svorio, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros ar sveikatos būklės. Kokie yra pagrindiniai vandens trūkumo organizme požymiai? Vandens trūkumas organizme dar vadinamas dehidratacija ir gali pasireikšti įvairiais požymiais. Jie gali būti lengvesni ar sunkesni priklausomai nuo dehidratacijos lygio. Kalbant apie ankstyvuosius lengvus požymius, troškulys būna pats pirmas kūno signalas, kad jam trūksta vandens. Atsiranda gleivinių sausumas – pasidaro sausa burna, gerklė, patamsėja šlapimo spalva, retėja šlapinimasis, atsiranda nuovargis ir silpnumas. Vėliau kyla galvos skausmai, nes dehidratacija sumažina smegenų aprūpinimą krauju, svaigimas ar alpimas, kurie pasireiškia dėl sumažėjusio kraujospūdžio ir elektrolitų disbalanso. Sunkiausi požymiai – labai mažas šlapimo kiekis arba iš viso jo nebuvimas, greitas kvėpavimas, dažnas pulsas, sumišimas ar netgi sąmonės sutrikimai. [caption id="attachment_1226439" align="alignleft" width="2560"] Gydytoja rezidentė Monika Vitkauskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Ar yra kokių nors taisyklių, kada geriau gerti vandenį, – prieš valgį, po jo ar valgio metu? Griežtų taisyklių nėra. Viskas priklauso nuo asmeninių poreikių ir sveikatos būklės. Geriant vandenį 30 minučių prieš valgį galima pagerinti virškinimą, nes tai padeda suaktyvinti seilių ir skrandžio sulčių gamybą. Po valgio rekomenduojama apie pusvalanduką luktelėti prieš geriant didesnį kiekį vandens, kad skrandžio sulčių koncentracija neprasiskiestų ir virškinimas būtų efektyvesnis, o nedidelis kiekis vandens valgio metu padeda lengviau nuryti maistą ir palengvina virškinimą. Kokį vandenį geriau gerti – paprastą iš čiaupo ar virintą? Pasirinkimas priklauso nuo situacijos. Svarbiausia užtikrinti, kad geriamasis vanduo būtų švarus ir saugus sveikatai. Virintą vandenį reikėtų rinktis tuomet, jeigu nesame tikri dėl vandens šaltinio kokybės, kadangi virinimas naikina daugumą mikroorganizmų. Taip pat tokį vandenį reikėtų rinktis keliaujant į vietas, kur yra didelė vandens užterštumo rizika. Jeigu gyvename vietovėje, kur užtikrinama aukšta vandens kokybė arba jis teka iš patikimo, reguliariai tikrinamo šaltinio, tai yra miesto vandentiekio, tuomet galima gerti ir paprastą vandenį iš čiaupo.

Tiek mineralinis vanduo, tiek vanduo iš čiaupo turi savų privalumų ir trūkumų. O kuris sveikesnis – priklauso nuo individualių poreikių, gyvenamosios vietos, vandens kokybės, sveikatos būklės.

O ar geresnis vanduo yra filtruotas, ar iš čiaupo? Tai irgi priklauso nuo vandens kokybės gyvenamojoje vietoje ir naudojamo filtro. Filtrai gali pašalinti nepageidaujamas medžiagas, tokias kaip chloras, šalutinius produktus, sunkiuosius metalus, pavyzdžiui, gyvsidabrį ar šviną, mikroorganizmus, nuosėdas, kietąsias daleles, nemalonų kvapą ar skonį. Ką reikėtų atsiminti – kad nereguliariai prižiūrimi arba seni filtrai gali tapti bakterijų kaupimosi šaltiniu ir jų naudojimas gali būti netgi žalingas. Koks vanduo žmogaus organizmui yra sveikesnis – ar mineralinis, ar paprastas iš čiaupo? Tiek mineralinis vanduo, tiek vanduo iš čiaupo turi savų privalumų ir trūkumų. O kuris sveikesnis – priklauso nuo individualių poreikių, gyvenamosios vietos, vandens kokybės, sveikatos būklės. Mineraliniame vandenyje natūraliai yra kalcio, magnio, kitų medžiagų. Kai kurie mineraliniai vandenys turi daugiau bikarbonatų, sulfatų. Vandens sudėtis paprastai nuolat kontroliuojama. Mineralinis vanduo yra apsaugotas nuo paviršiaus teršalų, tačiau jis yra brangesnis, o plastikinės jo pakuotės prisideda prie aplinkos taršos. [caption id="attachment_1226312" align="alignleft" width="2560"] Pexels.com nuotrauka[/caption] Gerbiamoji gydytoja, kaip su amžiumi kinta vandens poreikis žmogaus organizmui? Taip, vandens poreikis keičiasi su amžiumi dėl skirtingų fiziologinių poreikių, dėl skirtingos kūno sudėties, fizinio aktyvumo pokyčių. Kalbant apie įvairius gyvenimo tarpsnius, kūdikiai iki šešių mėnesių pakankamai skysčių gauna iš motinos pieno ir mišinio, todėl paprastai papildomai vandens jiems nereikia. Vaikams ir paaugliams vandens poreikis padidėja dėl spartaus augimo, didesnio fizinio aktyvumo, greitesnės medžiagų apykaitos. Jiems rekomenduojama išgerti apie vieną–du litrus skysčių per dieną. Vyresnio amžiaus žmonių vandens poreikis lieka panašus kaip suaugusiųjų, tačiau daugelis tokio amžiaus žmonių vandens geria mažiau dėl silpnesnio troškulio, pojūčių arba fizinių apribojimų, pavyzdžiui, sunkumo dažnai eiti į tualetą. Ar yra kokių nors sveikatos būklių, kai vandens poreikis padidėja? Taip, yra keletas sveikatos būklių ir situacijų, kai organizmo vandens poreikis padidėja. Dažniausias iš jų yra karščiavimas, kadangi skatina didesnį skysčių netekimą per prakaitą, – tuomet rekomenduojama papildomai išgerti apie pusę litro vandens. Taip pat viduriavimas ir vėmimas – kadangi prarandama daug skysčių ir elektrolitų. Ypač greitai dehidratacija išsivysto vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat dėl intensyvaus fizinio aktyvumo, kadangi prakaituojant prarandama daug skysčių. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu: nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir organizmo metaboliniai poreikiai; žindant skysčiai naudojami pieno gamybai. Remiantis rekomendacijomis, nėščios moterys turėtų papildomai išgerti apie 300 mililitrų skysčių, o žindančios – apie 700. Taip pat daugiau skysčių reikėtų vartoti karštomis vasaros dienomis esant sausam klimatui.

Yra tam tikrų būklių, kai vandens vartojimas turėtų būti ribojamas arba bent jau kruopščiai stebimas, – sergant pažengusiomis inkstų ligomis, ypač galutinės stadijos inkstų liga, kai pacientams atliekama dializė.

Ar yra kokių nors sveikatos būklių, kai vandens vartojimą reikėtų riboti? Yra tam tikrų būklių, kai vandens vartojimas turėtų būti ribojamas arba bent jau kruopščiai stebimas, – sergant pažengusiomis inkstų ligomis, ypač galutinės stadijos inkstų liga, kai pacientams atliekama dializė. Tokiu atveju skysčių perteklius apkrauna širdį, didina kraujospūdį ir sukelia patinimus. Tokiems pacientams tarp dializių rekomenduojama vartoti apie pusę litro skysčių ir dar tiek, kiek turi šlapimo. Jeigu neturi – tada puslitris skysčių. Taip pat vandens vartojimas ribojamas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu. Kadangi skysčių perteklius padidina kraujo tūrį, apsunkina širdies darbą, sukelia patinimus ir dusulį, paprastai tokiems pacientams skysčių kiekis ribojamas iki vieno–pusantro litro per parą, stebint šlapimo kiekį. Vandens vartojimas ribojamas ir pacientams, sergantiems kepenų ciroze, nes kepenų funkcijos nepakankamumas sukelia skysčių kaupimąsi ir pilvo ertmėje, patinimus. Taip pat sergant tam tikromis endokrininėmis ligomis, esant per dideliam vandens ribojimui dėl psichologinių priežasčių, po tam tikrų chirurginių procedūrų. [caption id="attachment_1226310" align="alignleft" width="2560"] Pexels.com nuotrauka[/caption] Ar yra kokių nors papildų, kurie galėtų padėti žmogui užtikrinti pakankamą vandens suvartojimą? Yra vadinamieji vandens skonio priedai – tai natūralūs saldikliai arba pridėtiniai skoniai, milteliai arba lašai. Jie paskatina daugiau išgerti vandens tuos, kuriems vanduo tiesiog yra neskanus, nes pakeičia jo skonį. Kokie yra geriausi būdai prisiversti gerti daugiau vandens? Žmonės sako: aš nenoriu, manęs netroškina, tai kam gerti priverstinai tą vandenį? Reikėtų bandyti susikurti įprotį: galima gerti vandenį tam tikru laiku, kiekvieną dieną naudoti butelį su žymomis, kurios nurodo, kiek vandens turėtum išgerti iki tam tikros valandos. Taip pat galima naudoti telefono priminimus, arba vienas iš populiaresnių būdų – laikyti vandens butelį arba stiklinę ant stalo, šalia lovos, kitose dažnai matomose vietose. Taip pat, jeigu neskanu gerti gryną vandenį, galima įsidėti citrinos, agurkų, uogų, kitų vaisių arba natūralių saldiklių. Vandenį skatina vartoti ir estetiškai patrauklus bei patogus vandens butelis, šiaudelių naudojimas – įrodyta, kad žmonės taip daugiau išgeria vandens. Taip pat reikėtų rinktis vandenį vietoj kitų gėrimų. Galima save motyvuoti apdovanojant: pavyzdžiui, pasiekus dienos vandens vartojimo tikslą, leisti sau pasimėgauti mažu atlygiu, mėgstamu užkandžiu arba veikla. Taip pat yra įvairių programėlių, kurios šiuo atveju gali ateiti į pagalbą. Reikėtų priminti vartoti vandenį savo artimiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Negeriant pakankamai vandens išauga trombozių rizika, kadangi dėl tirštesnio kraujo didėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė.

Kuo pavojingas žmogui nepakankamas vandens vartojimas? Kokius susirgimus, ligas tai gali sukelti? Trumpalaikis poveikis būtų sumažėjęs darbingumas, koncentracija, vidurių užkietėjimas, odos sausumas. Ilgalaikis poveikis arba sunkesnis – galimas inkstų funkcijos sutrikimas, ypač esant ūmioms būklėms, tokioms kaip viduriavimas, karščiavimas. Kai vartojama nepakankamai skysčių, viskas veda ūminio inkstų pažeidimo link. Taip pat nepakankamas skysčių vartojimas mažina šlapimo gamybą, o tai leidžia bakterijoms lengviau daugintis šlapimo takuose, vadinasi, tokiu atveju dažnesnės šlapimo takų infekcijos. Taip pat tai didina mineralų koncentraciją šlapime, dėl to susidaro inkstų akmenys. Negeriant pakankamai vandens išauga trombozių rizika, kadangi dėl tirštesnio kraujo didėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė. Elektrolitų disbalansas ir dehidratacija skatina mėšlungio atsiradimą. Taip pat vandens trūkumas siejamas su galvos skausmais arba kognityvinių funkcijų sutrikimu. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama