L. Kojala: D. Trumpas siunčia signalą, kad ketina spausti V. Putiną derėtis, ir tai yra svarbu

[intro_text content="Naujasis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas savo inauguracijos dieną pasirašė šūsnį kontroversiškai vertinamų vykdomųjų įsakų. JAV vadovas paragino Vladimirą Putiną sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo dabar, kitaip grės didesni muitai ir papildomos sankcijos. JAV įšaldė beveik visą užsienio pagalbą."]

Šiuos ir kitus svarbesnius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius komentuoja politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas LINAS KOJALA.

[youtube embed=mX2M78D4D8o]

Pone Linai, kaip apskritai reikėtų suprasti ir vertinti tokią gausą dokumentų, Donaldo Trumpo pasirašytų pačią pirmą inauguracijos dieną? Ar tokia yra Jungtinių Valstijų prezidentų tradicija, ar tai išskirtinis Trumpo žingsnis? Ar pasirašyti dokumentai iš karto tampa įstatymais, ar dar gali būti pakoreguoti?

Dažnai prezidentai jau pirmąją darbo dieną pasirašo bent keliolika vykdomųjų įsakų. Donaldas Trumpas šiuo atveju yra išskirtinis, nes jų buvo labai daug, ir mes matome, kad tai tęsiasi ir toliau. Vadinasi, Trumpas tokiu būdu bando siųsti signalą, kad Baltuosiuose rūmuose dirba nuo pat pirmos akimirkos, taip pat kad yra gerai pasiruošęs perimti darbus, nes, be abejo, turėjo pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ir buvo parengti vykdomieji įsakai.

Tai skiriasi nuo to, ką matėme Donaldo Trumpo pirmosios kadencijos metu, kuri prasidėjo tikrai chaotiškai, komandai, ko gero, dar neturint aiškaus tikslo ir gebėjimo realizuoti savo sprendimus. Šį sykį akivaizdu, kad efektyvumas yra kur kas didesnis, ir tokiu būdu Donaldas Trumpas nori pademonstruoti savo galią.

Didžioji dalis įsakų – ko gero, visi – neturėtų stebinti savo turiniu. Visi dalykai, kurie juose yra minimi: išstojimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos, ribojimai įvairių dalykų, susijusių su, Donaldo Trumpo supratimu, kairiosios ideologijos įsišaknijimu kai kuriose valstybinėse institucijose, – buvo plačiai diskutuoti ir paties Trumpo pristatyti rinkimų kampanijos metu.

Tai nėra įstatymai – tai įstatymo galią turintys teisės aktai. Vadinasi, ir teoriškai, ir praktiškai Kongresas, kaip įstatymų leidžiamoji institucija, gali įvesti korekcijas, taisyti teisės aktus, gali juos ir apskritai viena ar kita forma atšaukti. Kadangi Donaldas Trumpas šiuo metu turi palaikymą ir Atstovų rūmuose, ir Senate, kur dominuoja respublikonai, ko gero, jis tikėsis, kad taip nenutiks.

[caption id="attachment_1226259" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Las Vegasas, Nevada, JAV, 2025 m. sausio 25 d. Bizuayehu Tesfaye / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Kitas veiksnys, be abejo, yra teismai. Jau matome kelis sprendimus teismuose, kurie stabdo Trumpo pasirašytų vykdomųjų įsakų galiojimą. Tai rodo, kad kai kuriais atvejais jų praktinis realizavimas gali šiek tiek užtrukti, nes teisiniai procesai gali tęstis ir keliolika mėnesių. Tad Donaldas Trumpas visos savo politinės programos tikrai nerealizuos, bet tai yra žingsnis į priekį, parodant, kad programa yra pradedama įgyvendinti.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas jau pirmąją dieną paskelbė nepaprastąją padėtį pasienyje su Meksika ir nurodė atnaujinti sienos statybas, pradėjo Amerikos pasitraukimo iš Pasaulio sveikatos organizacijos procesą, pasirašė sprendimą dar kartą pasitraukti iš 2015 metų Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, atšaukė daugybę Joe Bideno sprendimų, suteikė malonę per pusantro tūkstančio žmonių, šturmavusių Kapitolijų. Kaip šie įsakai vertinami pačioje Amerikoje?

Be abejo, įsakai yra, kaip jūs ir sakėte – kontroversiški. Tie, kurie balsavo už Kamalą Harris, ko gero, vargu ar palaiko bent pusę iš jų, tačiau, manau, emocijų šį kartą yra mažiau, negu buvo galima tikėtis, ir tai sąlygoja Donaldo Trumpo gana įtikinama pergalė rinkimuose. Jis laimėjo, be abejo, ir balsus rinkikų, kurie yra svarbiausi prezidento rinkimų kontekste, bet taip pat surinko, absoliučiais skaičiais vertinant, daugiau balsų negu oponentė.

Vadinasi, Trumpas turi mandatą iš visuomenės realizuoti savo programą. Kadangi ta programa ir mintys joje buvo labai plačiai aptarinėjamos visos rinkimų kampanijos metu, nieko stebėtino nenutiko Donaldui Trumpui tapus prezidentu. Tų aistrų yra mažiau, ir, nors vis tiek šalies susiskaldymas yra svarbus veiksnys, reikia bent jau pasidžiaugti tuo, kad tai nevirsta masiniais protestais ir nerimu dėl to, kaip apskritai toliau funkcionuos šalies politinė sistema.

Na o Trumpo politiniams oponentams lieka politiniai būdai bandyti riboti prezidento galimybes veikti ir įgyvendinti savo programą. Aišku, tą demokratai daro ir Atstovų rūmuose, ir Senate, ir kitose institucijose. Taip pat daliai sprendimų, kuriuos pasirašė Donaldas Trumpas, reikės vienokio ar kitokio vietos valdžios, tai yra valstijų lygio valdžios, palaikymo, ypač kalbant apie imigracijos politiką. Jeigu Donaldas Trumpas seks savo pažadu deportuoti iš šalies daugybę ten nelegaliai gyvenančių asmenų, tada demokratai tikrai turės įvairių svertų, bet tie svertai yra natūraliai suformuoti politinėje sistemoje.

Kai Barackas Obama pasirašė susitarimą dėl Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, jis tai irgi iš esmės padarė vykdomosios valdžios įsako lygmeniu, o tai reiškia, kad vieno prezidento parašą kitas prezidentas savo parašu gali nesunkiai atšaukti.

Gerbiamas Linai, o ką reikštų pačioms Jungtinėms Valstijoms, kitoms Amerikos šalims pasitraukimas iš Tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos?

Matėme, kad Barackas Obama šią sutartį pasirašė, Donaldas Trumpas, tapęs prezidentu pirmąjį kartą, iš karto išstojo, Joe Baidenas sugrįžo, ir Donaldas Trumpas dar kartą išstojo. Tai rodo, kad Jungtinėse Valstijose nėra aiškaus konsensuso dėl šalies tolesnės klimato kaitos politikos. Kartu tai ir signalas, kad vis dėlto tarptautiniai susitarimai turėtų būti, kaip ir apibrėžta Konstitucijoje, ratifikuojami Senate tam, kad būtų įtvirtinami šalies politinėje sistemoje.

Kai Barackas Obama pasirašė susitarimą dėl Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, jis tai irgi iš esmės padarė vykdomosios valdžios įsako lygmeniu, o tai reiškia, kad vieno prezidento parašą kitas prezidentas savo parašu gali nesunkiai atšaukti. Tokia situacija negaliotų, pavyzdžiui, narystei NATO, kuri yra įtvirtinta Senate ir gerokai labiau apsaugota visos politinės sistemos nuo atskirų sprendimų priėmėjų nuostatų.

Pasauliui tai reiškia signalą, kad požiūris į klimato kaitos politiką yra nevienareikšmis. Be abejo, jeigu Jungtinės Valstijos traukiasi iš susitarimo, jo legitimumas šiek tiek susilpnėja, nors kitos valstybės jame išlieka ir bent jau iš dalies stengiasi įgyvendinti ten išsikeltus tikslus.

[caption id="attachment_1226258" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidento Donaldo Trumpo portretas (fotografė – Pari Dukovic) Smithsono nacionalinėje portretų galerijoje Vašingtone, JAV, 2025 m. sausio 25 d. Allison Dinner / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Akivaizdu, kad ateityje kalbėti apie bendrą, globalią poziciją šiuo klausimu bus dar sudėtingiau.

Vos įžengęs į Baltuosius rūmus 47-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas naikina Rusiją, nes atsisako sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Trumpas trečiadienį paragino Putiną sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo dabar, antraip grės didesni muitai ir papildomos sankcijos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs deryboms su Jungtinių Valstijų vadovu Donaldu Trumpu dėl karo Ukrainoje. Putinas pažymėjo, kad tokio susitikimo galimybė pirmiausia priklauso nuo dabartinės JAV administracijos sprendimų ir pasirinkimų. Tuo metu Kyjivas pareiškė, kad derybos dėl taikos neįmanomos be Ukrainos ir Europos dalyvavimo. Koks būtų jūsų komentaras?

Donaldas Trumpas siunčia signalą, kad ketina spausti Putiną derėtis, ir tai yra svarbu. Kampanijos kontekste tokios Trumpo retorikos nebuvo. Tai tarsi signalizuoja, jog Volodymyrui Zelenskiui pavyko įtikinti – bent iš dalies – Donaldą Trumpą ir jo aplinką, kad Ukraina nėra nusiteikusi prieš taikos derybas, kad ji nesiekia beatodairiškai tęsti karą. Ukrainai svarbu jį pabaigti, bet svarbu pabaigti teisingomis sąlygomis, kurios nepriverstų ją kapituliuoti, nepriverstų tapti visiškai priklausomai nuo Rusijos, o tai susiję su ilgalaikėmis Vakarų šalių saugumo garantijomis.

Jeigu iš tikrųjų Donaldo Trumpo retorika ves konkrečių veiksmų link, pavyzdžiui, tolesnio sankcijų griežtinimo, ypač nukreipto į energetikos sektorių, naftos, kuri yra pagrindinis Rusijos biudžeto pajamų šaltinis, sektorių, tuomet, be abejo, Ukraina laikys tokią Donaldo Trumpo politiką palankia, kuri stiprina Ukrainos pozicijas derybų kontekste ir leidžia tikėtis, jog amerikiečių parama galbūt ne visiškai nutrūks artimiausiu metu. Nors, be abejo, yra gana nemažai klaustukų, kadangi iki tol neskirti Kongreso pinigai paramai Ukrainai baigia išsekti, o naujų lūkesčių, kad Kongresas galėtų skirti paramą Ukrainai, kol kas nėra.

Kaip ir minėta šūkyje „Amerika pirmiausia“, labai svarbus veiksnys yra piniginis. Trumpas sakė: mes per daug skiriame pasauliui, per mažai lieka mums patiems, ir tai realizuoja praktiškai pirmosiomis dienomis.

Jungtinės Valstijos, didžiausia pasaulyje paramos šalims teikėja, penktadienį įšaldė beveik visą užsienio pagalbą, išimtis darydama tik skubiai reikalingam maistui ir kariniam finansavimui Izraeliui ir Egiptui. Valstybės sekretorius Marco Rubio išsiuntė vidinę atmintinę, kurioje pažadėjo laikytis politikos „Amerika pirmiausia“ ir griežtai riboti pagalbą užsieniui. Kaip reikėtų suprasti šį Amerikos žingsnį?

Kaip ir minėta šūkyje „Amerika pirmiausia“, labai svarbus veiksnys yra piniginis. Trumpas sakė: mes per daug skiriame pasauliui, per mažai lieka mums patiems, ir tai realizuoja praktiškai pirmosiomis dienomis.

Tiesa, šio sprendimo Ukrainos kontekste nesureikšminčiau. Parama iš JAV valstybės departamento Ukrainai yra nedidelė ir iš esmės taip pat artėjanti prie išsekimo ribos. Kur kas aktualiau Ukrainai yra parama, skiriama šiai šaliai per Pentagoną, tai yra Gynybos departamentą. Pirmiausia tai yra susiję su karinės paramos ištekliais. Čia kol kas panašių sprendimų priimta nebuvo, bet galioja ta pati problema, kurią minėjau anksčiau.

[caption id="attachment_1226257" align="alignleft" width="2560"] Žmonės džiūgauja JAV prezidentui Donaldui Trumpui žengiant į tribūną. Las Vegasas, Nevada, JAV, 2025 m. sausio 25 d. Bizuayehu Tesfaye / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Kongresas skirsto lėšas, vėliau Gynybos ir kiti departamentai jas gali naudoti padėdami kitoms šalims. Dabartinis Kongreso paramos paketas Ukrainai, priimtas dar praėjusiais metais, baigia išsekti, ir, jeigu Kongrese nebus priimti nauji sprendimai skiriant naujas lėšas, tuomet, kad ir ką norėtų daryti Donaldo Trumpo administracija, ji tiesiog neturės lėšų. Tai rimtas iššūkis, nes, be abejo, Jungtinių Valstijų parama, ypač kariniame lygmenyje, iš esmės yra nepakeičiama. Jeigu ji visiškai sustos, Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos bus sudėtingiau.

Jungtinės Tautos penktadienį pabrėžė, kad teisė prašyti prieglobsčio yra visuotinai pripažįstama teisė, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trampui priėmus sprendimą neįsileisti pabėgėlių ir sustabdyti Jungtinių Valstijų prieglobsčio programą. Trumpas pirmadienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai pradėjo eiti pareigas, pasirašė vykdomąjį aktą, kuriuo nuo šiandien, sausio 27 dienos, sustabdo pabėgėlių atvykimą į Jungtines Valstijas. Ar tai reiškia, kad JAV nepaiso savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje?

JAV peržiūrės visas politikos sritis, kurios yra susijusios su imigracija į šalį, įskaitant ir pabėgėlių politiką. Vėlgi mes tuos Donaldo Trumpo pareiškimus girdėjome visos rinkimų kampanijos metu. Akivaizdu, kad tarptautiniai įsipareigojimai ar apskritai žmogaus teisės kaip principas Trumpo politikoje nėra pagrindinis prioritetas ir toks nebus. Vadinasi, bus priimami įvairūs sprendimai, kurie nebūtinai sutaps su šiais tarptautiniais įsipareigojimais.

Turbūt didesnis klausimas yra kiek efektyviai ir ar apskritai jie bus realizuojami, nes, kaip ir minėjau, Trumpas kaip prezidentas turi labai didelę galią priimti įvairius sprendimus, bet vėliau jie vis tiek įgyvendinami šalies politinėje sistemoje, kurioje veikia ir Kongresas, ir teismai, ir kitos sistemos bei institucijos. Tokiu atveju ne visada prezidento siūlymai taip lengvai galiausiai tampa realizuojami praktikoje.

Tad kai kuriuos Trumpo pasirašytus vykdomuosius įsakus turime vertinti būtent per tokią perspektyvą. Jie signalizuoja Trumpo poziciją, bet ar bus įgyvendinami ir kokiomis apimtimis realiai – parodys laikas.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama