Pirmasis euro banknotą išsiėmęs A. Butkevičius: „Ta diena buvo labai iškilminga“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="„Ta diena buvo labai iškilminga“, – sako buvęs premjeras, Seimo narys demokratas ALGIRDAS BUTKEVIČIUS, prisimindamas akimirką, kai pirmasis Lietuvoje iš bankomato išsiėmė euro banknotą. Sausio pradžioje minėjome sukaktį – lygiai prieš dešimtmetį 21 metus tarnavusį litą pakeitė euras."] 2015-ųjų sausio 1-ąją, dešimt minučių po vidurnakčio, tuometis premjeras A. Butkevičius pats pirmasis iš bankomato išsiėmė 10 eurų, kuriuos vėliau perdavė Pinigų muziejui. „Euras bus mūsų ir ekonominio, ir politinio saugumo garantas, leis sparčiau plėtoti gyvybingą ekonomiką, kuriančią naujas darbo vietas, gausinančią žmonių pajamas. Tvirtai tikiu, kad Lietuva sustiprins euro šeimą. Europos Sąjungoje esame ekonominio augimo lyderių smaigalyje“, – tądien žurnalistams sakė jis. Kartu su A. Butkevičiumi tąkart pirmuosius eurus išsiėmė ir finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis ir pernai gruodį vėl paskirtas į šias pareigas. „Šiandien mes turime eurą. Žinoma, širdyje man asmeniškai ir daugeliui iš jūsų yra graudu, kad litas, kuris mums ištikimai tarnavo daugiau nei du dešimtmečius, jau tapo istorija“, – prieš dešimt metų kalbėjo jis. [caption id="attachment_1221219" align="alignleft" width="2560"]
Finansų ministras Rimantas Šadžius. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption] Tuometis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tada tikino, kad eurų nepritrūks. „Galiu užtikrinti, kad eurų tikrai nepritrūks, o Lietuvos bankas litus į eurus keis neribotą laiką“, – sakė jis. A. Butkevičius: kainos visiškai nepriklauso nuo euro Buvęs premjeras A. Butkevičius interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino, kad euro įvedimas simbolizavo ir numatytų uždavinių įgyvendinimą. „Ta diena buvo labai iškilminga. Iškilminga dėl to, kad pasirašyta sutartis su Europos Komisija (EK) ir Europos Centriniu Banku (ECB) dėl galimybės įsivesti eurą ir tuos numatytus uždavinius įgyvendinti laikantis griežtos fiskalinės drausmės. Ji buvo sumažinta praktiškai iki nulio, ir matėme, kad galutinis rezultatas, kurį pasiekėme, buvo netgi perteklinis“, – sakė jis. „Pamenu ir gerą bendradarbiavimą su Lietuvos banku. Praktiškai ta diena buvo džiugesio diena, nes rezultatas buvo pasiektas. Buvo įsipareigojimų ne tik institucijoms, kurias paminėjau, bet ir verslui, nes teko dalyvauti ir daugybėje susitikimų su Jungtinių Valstijų verslininkais, Vokietijos pramonės, amatų atstovais. Jie aiškiai pabrėžė – jeigu įsivedate eurą, tai investicijos į Lietuvą bus didesnės. Taip ir atsitiko – Lietuvai, jos ekonomikai tai buvo labai svarbu“, – tikino jis. [caption id="attachment_1207813" align="alignleft" width="2560"]
Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka[/caption] Paklaustas, kaip kito ekonomika įsivedus eurą, A. Butkevičius pabrėžė, kad, jo nuomone, kainos nepriklauso nuo euro. „Man būdavo labai keista ir dabar labai keista, kai dalis ekonomistų kalba apie kainas euro įvedimo kontekste. Kainos visiškai nepriklauso nuo euro. Euras gal šiek tiek ir pakoregavo jas paslaugų sektoriuje, kai mes jį įsivedėme“, – tvirtino jis. „Man kartais net gėda klausyti ekonomistų pasakojimų. Jie nesupranta priežasčių, kodėl Lietuvoje kainos yra beveik du kartus aukštesnės. Pirmiausia jie nesuvokia, kas yra pinigų politika: 2020 ir 2021 metais Lietuva iš Europos Centrinio Banko pritraukė per dideles sumas pinigų – per tuos dvejus metus pinigų kiekis Lietuvoje padidėjo 44 proc., o euro zonos šalyse – tik 25 proc. Jau nuo tada pradėjau stebėti pagal Irvingo Fisherio metodiką, kaip pinigų kiekio augimas didėjant jų pasiūlai pirmiausia neigiamai atsiliepia prekių ir paslaugų kainų augimui. Taip ir atsitiko, bet ne visi tą supranta. Antras faktorius – energetinių išteklių kainų augimas nuo 2021-ųjų ketvirto ketvirčio, taip pat po Rusijos invazijos į Ukrainą. Aš nebematau matematinės ekonominės analizės, o kai kurios ekonomistų spekuliacijos net ne sukelia pyktį, o verčia juoktis“, – apibendrino A. Butkevičius. [caption id="attachment_1224740" align="alignleft" width="2560"]
Seimo narys Algirdas Butkevičius. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption] Ekonomistas: Lietuvos ekonomika sugebėjo smarkiai ūgtelėti SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas euro įvedimo dešimtmečio proga gruodį pateikė 10 punktų, kuriais nurodė didžiausius Lietuvos ekonomikos šuolius. „Dešimt metų valstybei yra gana trumpas laikotarpis, bet Lietuvos ekonomika per jį sugebėjo smarkiai ūgtelėti. Euro vaidmuo šioje vystymosi kelionėje buvo svarbus. Kasdien naujienų sraute dėmesį patraukia neigiamos žinios ir perspėjimai apie gresiančias bėdas. Tačiau būtina objektyviai pažvelgti atgal ir parodyti pokyčius, kuriuos patyrė Lietuvos gyventojai ir verslas nuo euro įvedimo“, – rašė jis. [caption id="attachment_1068650" align="alignleft" width="1200"]
Ekonomistas Tadas Povilauskas. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Savo apžvalgoje ekonomistas akcentavo darbo užmokesčio augimą. „Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių Lietuvoje 2024 m. trečią ketvirtį buvo 1377 eurai, arba 155 proc. didesnis negu prieš dešimt metų. Vidutinė senatvės pensija augo panašiai. Šiemet ji yra 600 eurų, arba 150 proc. didesnė negu prieš dešimt metų. <...> Per dešimt metų vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje pabrango 52 procentais. Bet toks pokytis gerokai nusileidžia gyventojų pajamų pokyčiui. Tiesa, daugeliui žmonių euro įvedimas vis dar asocijuojasi su labai padidėjusiomis kainomis. Visgi Lenkijoje, kuri neįsivedusi euro, vartojimo prekių ir paslaugų kaina per tą patį laikotarpį paaugo 54 procentais, arba ne mažiau negu Lietuvoje“, – teigė jis. T. Povilauskas taip pat akcentavo padidėjusias užsienio investicijas. „Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje šių metų viduryje siekė 36,8 mlrd. eurų ir per dešimt metų padidėjo net 2,6 karto. Tik iš euro zonos šalių investicijos išaugo net keturis kartus. Ir pandemijos, ir karo Ukrainoje fone buvimas euro zonoje buvo vienas iš svarbių pasitikėjimą Lietuva užsienio investuotojų gretose kuriančių veiksnių“, – rašė jis. „Per pirmą 2024 m. pusmetį į užsienį su nakvyne keliavusių lietuvių skaičius išaugo 21 proc., palyginti su atitinkamu 2014 metų laikotarpiu. Ne mažiau augo ir gyventojų išlaidos užsienio kelionėms. Lietuvoje euro zonos šalių asmenų nakvynių skaičius šiemet yra maždaug 18 proc. didesnis negu prieš dešimtmetį (augimas būtų dar didesnis, jeigu ne karas Ukrainoje). Tai, kad, keliaujant į ir iš euro zonos šalių, nebereikia keisti valiutos, gyventojams sutaupė nemažai pinigų“, – apie turizmo augimą aiškino ekonomistas. Anot T. Povilausko, dėl įvesto euro sumažėjo paskolų gyventojams ir verslui palūkanų normos. „Pavyzdžiui, 2012–2014 metais išduotų naujų būsto paskolų su kintama palūkanų norma eurais palūkanos buvo 0,2 proc. punkto mažesnės negu paskolų litais. Nebelikus lito ir išnykus vietos valiutos devalvacijos rizikai, liko tik paskolos eurais, ir dėl to skolos kaštai besiskolinantiems sumažėjo“, – aiškino jis. 
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
