Su COVID-19 lyginamas viruso protrūkis Kinijoje: „Atsirado iš nieko išpūstas burbulas“

[intro_text content="Šią žiemą žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie Kinijoje plintantį virusą, daugėjančius užsikrėtusiųjų atvejus, perpildytas ligonines ir raginimus imtis saugos priemonių, imta baimintis COVID-19 scenarijaus. Vis dėlto virusologai teigia grėsmės nematantys ir kritikuoja žiniasklaidą už pučiamą burbulą."] Kalbos apie viruso Kinijoje protrūkį kilo pasirodžius informacijai apie daugėjančius užsikrėtusiųjų metapneumovirusu (HMPV) atvejus. Tai – kvėpavimo takų virusas, dažniausiai sukeliantis simptomus, panašius į peršalimą ar gripą. Apie virusą žinoma seniai Tai nėra naujas virusas – jis pirmą kartą pastebėtas 2001 metais Nyderlanduose. „Manoma, kad žmonių populiacijoje šis virusas cirkuliavo dešimtmečiais anksčiau“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė socialdemokratas, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas, virusologas prof. SAULIUS ČAPLINSKAS. Didžiausią riziką užsikrėsti šiuo virusu turi iki penkerių metų amžiaus vaikai. Dauguma HMPV atvejų yra lengvi, tačiau daliai vaikų gali išsivystyti komplikacija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas. Sunkesnė liga gali pasireikšti mažiems vaikams, susirgusiems pirmą kartą, vyresniems nei 65 metų žmonėms, taip pat asmenims, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis ar turintiems silpną imuninę sistemą. „Vaikai yra labiau pažeidžiami visų virusų, nes jų imuninė sistema tik vystosi. Maži vaikai, kūdikiai pasaulį pažįsta per burną – tokiu būdu jie natūraliai imunizuojasi nuo įvairių ligų“, – teigė S. Čaplinskas.

Pagerėjo budrumas, todėl virusų protrūkiai labiau matomi ir apie juos kalbama daugiau negu anksčiau.

HMPV plinta per oro lašelius, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudėja ar kalba, taip pat tiesiogiai kontaktuojant su sergančiuoju ar liečiant užterštą paviršių. Virusas lengvai perduodamas artimai kontaktuojant šeimose, darželiuose ir kitose žmonių susibūrimo vietose. Taip pat suaktyvėja šiltuoju metų sezonu. Pasak S. Čaplinsko, viruso protrūkį Kinijoje galėjo lemti didelis gyventojų tankumas ir mažesnė virusų tolerancija, siekiant išvengti 2020 m. scenarijaus. „Po COVID-19 pandemijos žmonės daug mažiau kontaktavo su įvairiais virusais, todėl jų imuninė sistema tapo mažiau treniruota, ypač tų, kurie buvo izoliuoti. Natūralu, kad virusas nori atsigriebti. Be to, pagerėjo budrumas, todėl virusų protrūkiai labiau matomi ir apie juos kalbama daugiau negu anksčiau“, – pabrėžė virusologas. Kalbėdamas apie prevencines priemones, jis siūlė prisiminti, ką išmokome per praėjusią pandemiją: „Jeigu žmogus jaučia simptomus – būtina bent jau dėvėti kaukę, stengtis neiti į viešumą, nekontaktuoti su aplinkiniais ir laikytis rankų higienos. Tai turėtų tapti nauja elgsena.“ [caption id="attachment_1172443" align="alignleft" width="951"] Socialdemokratas, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas, virusologas prof. Saulius Čaplinskas. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Trūksta duomenų daryti išvadas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas, mokslų daktaras GYTIS DUDAS HMPV lygina su kitu gerai žinomu, dažnai sutinkamu virusu. „Daug kam per pastaruosius porą metų yra tekę girdėti apie respiracinį sincitinį virusą (RSV), kurio stebėsena Lietuvoje buvo pradėta neseniai. RSV ir HMPV yra gana artimi, vienas kitą primenantys giminaičiai – abu dažniausiai sukelia viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, dažniausiai vaikams, retkarčiais gali sukelti ir sunkesnę ligos eigą“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškino G. Dudas. Mokslininkas pabrėžė – viruso stebėsenos nėra nė vienoje šalyje, trūksta duomenų, todėl protrūkis Kinijoje kelia daug klausimų. „HMPV stebėsenos visuomenės lygiu neatlieka jokia šalis pasaulyje, todėl negalima kalbėti, kad konkrečiai šių metų viruso atvejų skaičiai Kinijoje yra didesni negu praeitais ar užpraeitais metais. Kadangi tai viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas, net gerai nežinome, koks tų atvejų procentas buvo sukeltas HMPV. Tarkime, šiais metais Kinijoje ar Europoje galime pradėti stebėseną ir testuoti, bet tie duomenys bus be jokio konteksto. Mums reikėtų keleto metų duomenų, kad įvertintume, koks yra konkretus tų atvejų bangavimas. Žinant, kad tai šimtus metų žmonėse endemiškai cirkuliavęs virusas, kuriuo, beveik garantuoju, buvome užsikrėtę visi, išskirtinės grėsmės nematau“, – tvirtino virusų tyrėjas G. Dudas.

Kadangi viruso stebėsenos nevykdė jokia šalis, konkrečiai kalbėti apie viruso protrūkį kaip kažką neįprasto gana sudėtinga.

Vis dėlto kaip vieną iš galimų scenarijų, dėl kurių galėjo kilti HMPV protrūkis, mokslininkas nurodo galimą naują viruso atmainą. „Galime įsivaizduoti visiškai hipotetinį scenarijų, kad atsirado naujesnis žmonių metapneumoviruso variantas, kuris antigeniškai atrodo gana skirtingai. Tai reiškia, kad jau su virusu susidūrusių žmonių antikūnai nebe taip efektyviai atpažįsta hipotetinę naują atmainą“, – sakė G. Dudas. Kita galima svarstytina priežastis – didelė imtis vaikų, kurie dėl ilgalaikės nulinės COVID-19 politikos rezultato niekada nekontaktavo su viršutinių kvėpavimo takų virusais. „Vakarų pasaulyje jau matėme, kaip po pandeminių ribojimų į ligonines staiga pateko daug vaikų dėl įprastų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, nes pandemijos laikotarpiu jie neturėjo progos sirgti. Galbūt tai, ką matome Kinijoje, galėtų atspindėti tokį įsivaizduojamą scenarijų, bet, kadangi viruso stebėsenos nevykdė jokia šalis, konkrečiai kalbėti apie viruso protrūkį kaip kažką neįprasto gana sudėtinga“, – pabrėžė G. Dudas. [caption id="attachment_1224409" align="alignleft" width="2560"] Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas, mokslų daktaras Gytis Dudas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Žiniasklaidos išpūstas burbulas G. Dudas atviras – kilusį perdėtą visuomenės nerimą lėmė po pandeminio laikotarpio likusi baimė ir neatsakingas žiniasklaidos darbas. „Pasirodė žinios apie virusą, apie kurį neprofesionalai plačiojoje visuomenėje nebuvo girdėję, nors žmonėse jis cirkuliuoja šimtus metų. Dėl to, kad tai įvyko Kinijoje, žiniasklaidoje šie du dalykai buvo sudėti į vieną, nebuvo įsiklausyta, ką sako visuomenės sveikatos specialistai ir mokslininkai. Tokiu būdu atsirado iš nieko išpūstas burbulas. Iš pasisakymų socialinėje erdvėje matyti, kad žmonės jautriai reaguoja į kiekvieną užkrečiamųjų ligų ir virusų minėjimą. Vienaip ar kitaip, žiniasklaidos priemonių užduotis yra būti filtru visuomenėje – perteikti informaciją, kurią žmonės turėtų žinoti, ir informaciją, kuri nėra naujiena. Turime gerą pavyzdį, kai dėl duomenų spragų visiškai įprastas dalykas iš nieko virto kažkuo – būtent dėl neatsakingos žiniasklaidos“, – atkreipė dėmesį G. Dudas. Tuo metu virusologas S. Čaplinskas ragina neprarasti budrumo ir šviesti visuomenę apie jau egzistuojančius ir tik atsirandančius virusus. „Labai svarbu, kad informacija apie metapneumovirusą ir visus kitus virusus, higieną, sveikatos raštingumą būtų nuolatos atnaujinama ir aktyviai teikiama visuomenėje. Labiausiai norėtųsi, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pradėtų dirbti kitaip – aktyviau, ieškotų reguliarių komunikacijos kanalų, organizuotų prevencines veiklas atskiroms tikslinėms grupėms, keltų viešas diskusijas, įtrauktų ekspertus ir griautų mitus“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ lūkesčius vardijo profesorius. [caption id="attachment_903108" align="alignleft" width="2560"] EPA-EFE nuotrauka[/caption] Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į susiskaldžiusią vakcinacijos klausimu visuomenę ir prisiminė leidyklos „Obuolys“ Knygų mugėje ketinamą pristatyti leidinį apie tariamą skiepų žalą vaikams. „Kalbame apie oro lašeliniu būdu plintančias ligas, vakcinaciją, bet žmonės yra pasiskirstę į dvi stovyklas: vienoje reaguojama adekvačiai, galbūt net per jautriai, kitoje – informacija atmetama. Vien tai, kad išleistas vadovėlis, skatinantis neskiepyti vaikų, yra mažų mažiausiai keistas ir pigus pelno vaikymasis, negalvojant, kokios gali būti pasekmės“, – kalbėjo S. Čaplinskas. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama