Prof. E. Račius: paliaubų sutartis tarp Izraelio ir „Hamas“ yra tik pabaigos pradžia

[intro_text content="Paliaubų sutartis tarp Izraelio ir „Hamas“ yra tik pabaigos pradžia. Taip pasiektą susitarimą Artimuosiuose Rytuose vertina Vytauto Didžiojo universiteto politologas, islamo tyrinėtojas, religijotyrininkas prof. EGDŪNAS RAČIUS."]

Kaip žinoma, Izraelio vyriausybė pritarė susitarimui su „Hamas“ dėl paliaubų Gazos Ruože ir sutiko paleisti palestiniečių kalinius mainais į Izraelio įkaitus. Tai didžiausias proveržis per 15 mėnesių trunkantį karą, kuris prasidėjo tuomet, kai ginkluota palestiniečių grupuotė „Hamas“ 2023-iųjų spalio 7-ąją užpuolė Izraelį.

[youtube embed=rPxCYsXUSyw]

Gerbiamas profesoriau, kaip vertinate aplinkybes, kad paliaubos tarp Izraelio ir „Hamas“ bus ilgalaikės?

Dedamos viltys ne tik regione, bet ir už jo, kad tai yra pabaigos pradžia. Izraelio karinė operacija prasidėjo, kaip visiems žinoma, daugiau negu prieš penkiolika mėnesių. Viltis yra, bet vertinant ar analizuojant vis dėlto reikia būti atsargiems, nes tos paliaubos apima daugybę detalių ir niuansų.

Tai nėra paprasčiausias apsikeitimas belaisviais ar kažkokie kiti lengvesni elementai. Tai daug detalių apimantis dokumentas, kur viena ar kita pusė gali noromis ar nenoromis slystelėti, ir tuomet visas įsivaizduojamas kortų namelis gali labai greitai griūti.

Mes kalbame ne tik apie faktą, kad Izraelis nori susigrąžinti įkaitus arba bent jau jų kūnus. Mes kalbame apie Palestinos valstybingumą. Žiūrint į tolesnę perspektyvą, galima sakyti, kad tos paliaubos yra išties lašas net ne jūroje, o didžiuliame vandenyne, kuris gali arba nurimti, arba labai įsisiūbuoti.

[caption id="attachment_1224107" align="alignleft" width="2560"] Islamo politinės partijos „Jamaat-e-Islami“ šalininkai dalyvauja padėkos mitinge po to, kai „Hamas“ ir Izraelis sudarė paliaubų susitarimą. Karačis, Pakistanas, 2025 m. sausio 20 d. Hahzaibo Abbero / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Kas paprastai vyksta paliaubų metu tiek vienoje, tiek kitoje šalyje?

Svarbiausias aspektas yra tai, kad nutraukiama ugnis iš abiejų pusių. Šiuo atveju tai specifinis konfliktas, nes ugnis realiai buvo tik iš vienos pusės, iš „Hamas“. Iš palestiniečių pusės ugnies kaip tokios nebuvo net gynyboje, jau nekalbant apie puolimą.

Kalbame apie išties labai plataus masto intensyvią Izraelio kariuomenės operaciją. Paliaubos pirmiausia buvo nukreiptos į tai, kad Izraelio kariuomenė liautųsi, sustabdytų savo karinius veiksmus. Tai pagrindinis paliaubų akcentas, ir, universaliai kalbant, jos yra tam, kad kovojančios pusės laikinai nutrauktų kovą, ugnį. O tada jau yra pridėtiniai elementai, vykstantys tuo metu, kai nėra karo veiksmų. Pavyzdžiui, šiuo atveju kalbama apie apsikeitimą belaisviais iš vienos ir iš kitos pusės, humanitarinės pagalbos teikimą Gazos Ruožo gyventojams, daugybę kitų dalykų.

Tačiau, kaip sakau, pagrindinis – kad sutartą laikotarpį nebūtų vykdomi jokie koviniai veiksmai. Tą mes ir matome jau trečią dieną.

Profesoriau, ar belaisvių klausimas gali būti kliūtis pasiekti ilgalaikę taiką regione? Ir kodėl kalbama tik apie kelis Izraelio belaisvius, kurie jau jam grąžinti, bet nekalbama apie dešimtis tūkstančių palestiniečių belaisvių?

Labai geras aspektas. Iš vienos pusės, akivaizdu, ko norima, – turiu galvoje Izraelio valstybės norą susigrąžinti arba savo piliečius, arba iš jos teritorijos pagrobtus žmones. Žinome, kad keletas įkaitų yra ne Izraelio piliečiai ir net ne žydų kilmės. Tai pagrobti trečiųjų šalių piliečiai, atvykę gyventi ir dirbti Izraelyje.

Izraelio interesas yra susigrąžinti tuos aiškiai žinomus žmones, kurie buvo pagrobti spalio 7-osios išpuolio metu, bet yra ir keletas kitų pagrobtų asmenų. Izraelis nori visus savo žinomus įkaitus susigrąžinti.

[caption id="attachment_1224108" align="alignleft" width="2560"] Sugriauti pastatai, matomi paliaubų tarp Izraelio ir „Hamas“ metu. Rafahas, Gazos Ruožo pietūs, 2025 m. sausio 20 d. Mohammedo Sabero / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Kalbant apie palestiniečių pusę, čia gerokai sudėtingesnė situacija, nes palestiniečių lūkestis – kad būtų paleisti asmenys iš Izraelio kalėjimų. Suprantama, šiuo atveju nekalbama apie visus palestiniečius, kada nors įkalintus Izraelio kalėjimuose. Žinoma, čia yra įkalintų žmonių už nusikaltimus, žmogžudystes, vagystes, – apie tokius mes ir neturėtume kalbėti.

Turėtume kalbėti apie politinius kalinius, tai yra asmenis, kurie Izraelio buvo įkalinti dėl savo politinės veiklos Palestinos savivaldoje ar dėl Palestinos valstybingumo. O ką apie tai sako žmogaus teisių organizacijos? Izraelis kai kada tiesiog žaidžia žaidimą, kad suima palestiniečius – net vaikus, tik todėl, kad vėliau juos galėtų iškeisti į izraeliečių įkaitus. Taigi šiuo atveju labai įdomi situacija: Izraelio pusė praneša palestiniečiams, ką ketina paleisti, ir tada jau jie arba sutinka, arba nesutinka ir sako: ne ne, mes norėtume, kad būtų paleisti tam tikri asmenys.

Pavyzdžiui, per pirmąjį apsikeitimą belaisviais buvo netgi paleista viena Palestinos parlamento narė. Suprantama, kad parlamentas jau nefunkcionalus, tačiau bet kuriuo atveju tai buvo Palestinos parlamento narė, išrinkta į jį prieš du dešimtmečius, kai pastarąjį kartą Palestinoje buvo rinkimai. Taip kad Palestinos pusė irgi turi savo lūkesčių, kurie belaisviai turėtų ar galėtų būti paleisti, ir Izraelis į tai arba atsižvelgia, arba ne.

Šį kartą buvo apsikeista 90-ia belaisvių – 20 iš jų buvo vaikai. Todėl mes suprantame, kad Izraelio pusėje iš tikrųjų yra įkalintų vaikų, – jiems jokių įtarimų nebūna pareiškiama, jie nebūna teisiami, tiesiog Izraelis juos laiko savo kalėjimuose.

[caption id="attachment_1224109" align="alignleft" width="2560"] Palestiniečių šeima Rafos pabėgėlių stovykloje. Gazos Ruožo pietūs, 2025 m. sausio 20 d. Mohammedo Sabero / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Kokią įtaką sprendžiant šį konfliktą turi įvairių šalių regionų lyderių pozicijos? Štai vakar prisaikdintas naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra pareiškęs, kad sieks būti taikdariu sprendžiant karinius konfliktus. Vakar jis pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo laikinai, 90-iai dienų, sustabdomos visos JAV užsienio pagalbos programos, tarp jų ir Izraeliui bei Palestinai.

Šis konfliktas yra labai kompleksiškas, jame nėra tik Izraelis ir „Hamas“. Yra visa virtinė valstybių, tų valstybių atstovų, diplomatų, kurie dalyvauja paliaubų ir taikos procese. Suprantama, kad Jungtinės Valstijos yra instrumentas ne tik politine, bet ir materialiąja prasme, nes JAV parama – ar finansinė, ar karinė, ar kokia kitokia – pirmiausia ir beveik išimtinai bus skiriama Izraeliui. Todėl labai svarbios yra diplomatinės pastangos, atskirų valstybių pozicijos.

Šiuo atveju pirmiausia turime kreipti dėmesį į Kataro poziciją, kiek iš tikrųjų tokia maža valstybė kaip Kataras deda pastangų spręsdama šį konfliktą. Tai tikrai didelis Kataro nuopelnas – kad jis sugebėjo išlaikyti ir Izraelį, ir Palestiną tame pačiame pastate. Tačiau kalbame ne vien apie Katarą, bet ir apie Saudo Arabiją, Egiptą. Europos Sąjungos ar atskirų jos valstybių dalyvavimas šiuo atveju, regis, nėra toks svarbus, tačiau tiek ES, tiek atskirų šalių pozicija neabejotinai yra reikšminga.

Tarkim, jeigu Jungtinė Karalystė ar Prancūzija mąstytų kitaip ir atitinkamai elgtųsi kitaip, tai paliaubos, matyt, būtų arba apsunkintos, arba visai neįmanomos. Jeigu žiūrėsime ir į Jungtines Valstijas, tai jų vaidmuo išties yra labai svarbus, jei ne lemiamas. Į valdžią sugrįžęs Donaldas Trumpas jau ėmėsi sprendimų, kurie indikuoja, kad ilgalaikė taika Palestinoje sunkiai įsivaizduojama, nes tarp savo pirmųjų įsakų Trumpas atšaukė buvusios administracijos sprendimą kriminalizuoti naujakurius žydus okupuotame Vakarų Krante, kurie žudo ar kitaip persekioja palestiniečius ir atiminėja jų turtą.

[caption id="attachment_1224113" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentą Donaldą Trumpą sveikinantis plakatas Jeruzalėje 2025 m. sausio 21 d. Abiro Sultano / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Donaldas Trumpas nutarė, kad tiems žydams naujakuriams galima taip elgtis ir kad tai nėra, jo akimis žvelgiant, kažkoks kriminalinis nusikaltimas. Tai reiškia, kad palestiniečių teritorijos Vakarų Krante, tiesmukai kalbant, tampa žydų valstybės dalimi arba žydų naujakurių grobiu. Tai tikrai skandalinga situacija ir labai nuvilianti.

Matyt, kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, šis vienas pirmųjų Trumpo pasirašytų įsakų, deja, vilties nesuteikia.

Tai, kad Jungtinės Valstijos pristabdo paramą, manyčiau, didele dalimi yra retorinė priemonė, kuri greičiausiai materialiai atrodys kitaip. Fizinė parama, matyt, tebejudės. Aš labai sunkiai įsivaizduoju, kad laivas, esantis kur nors Viduržemio jūroje ar Atlanto vandenyne ir gabenantis Izraeliui tankus ar dar ką nors, dabar išmes inkarą ir 90 dienų tiesiog lauks, vežti tuos tankus ar apsigręžti atgal.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama