D. Antanaitis: Lietuvos sprendimas gynybai skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP yra istorinis žingsnis
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="Valstybės gynimo taryba nusprendė gynybai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO pradeda Baltijos jūros stebėsenos misiją. Izraelis pranešė, kad Gazos Ruože paliaubos, dėl kurių susitarė su islamistų grupuote „Hamas“, įsigaliojo sekmadienį. Jungtinės Valstijos trečiadienį įvedė sankcijas daugiau nei 150 įmonių ir asmenų, remiančių Rusijos karą Ukrainoje."]
Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras DARIUS ANTANAITIS.
[youtube embed=nJLUMDgMHyc]
Lietuva per ateinantį penkmetį gynybai planuoja skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokį sprendimą penktadienį priėmė iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba. Premjeras Gintautas Paluckas jau vakar žurnalistams sakė: „Akivaizdu, visas finansavimas tikrai negali eiti vien iš Lietuvos ekonomikos pajėgumų. Apie tai šnekama Europos mastu, turi atsirasti ir didėti Europos gynybos fondas bei atsirasti tam tikras paskolų fondas.“ Kaip jūs vertinate šį istorinį sprendimą ir Lietuvos galimybes jį vykdyti?
Tai iš tiesų istorinis sprendimas, nes nuo pat valstybingumo atkūrimo pradžios Lietuva savo piliečių gynybai dažnai skirdavo mažiau negu vieną procentą BVP. Ir netgi tą vieną procentą vos kelis kartus buvo pasiekusi. Po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą 2014-aisiais asignavimai ėmė augti, tačiau jie auga ne taip, kaip reikėjo, nes vis dėlto Lietuvos kariuomenė, arba mūsų apsauga, kūrėsi nuo pat pradžios, ir, be abejo, finansiniai ištekliai bei injekcijos turėjo būti gerokai didesni.
Pavyzdžiui, Izraelis kur kas greičiau negu mes sukūrė savo gynybos ir saugumo sistemą. Tai, kad ne viską galime padengti iš savo biudžeto, yra normalu. Versle ar šeimoje tu visą laiką ieškai papildomų galimybių pasiskolinti ar rasti naujų finansinių injekcijų. Todėl, mano galva, toks sprendimas iš šono atrodo drastiškai, bet jis yra būtinas, privalomas.
Tai iš tikrųjų istorinis, mentalinis ar mąstymo lūžis. Tai kalba ne apie pinigus, bet apie tai, kad mes randame savyje atsakomybę už savo saugumą.
[caption id="attachment_1223549" align="alignleft" width="2560"]
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Helsinkis, Suomija, 2025 m. sausio 14 d. Kimmo Brandto / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Kitas klausimas taip pat susijęs su Lietuva ir viso regiono saugumu. Helsinkyje antradienį susitikę NATO Baltijos regiono šalių vadovai aptarė priemones, siekdami sustiprinti saugumą po įtariamo povandeninių kabelių Baltijos jūroje sabotažo. Susitikime dalyvavęs NATO generalinis sekretorius Markas Rutte iš karto pareiškė, kad Aljansas pradeda Baltijos jūros stebėsenos misiją po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo, ir pridūrė, jog misijoje „Baltic Sentry“ dalyvaus „įvairios priemonės, įskaitant fregatas ir jūrų patruliavimo lėktuvus, ir tai sustiprins mūsų budrumą Baltijos jūroje“. Koks būtų jūsų komentaras?
Iš tiesų daugiau negu stebėti mes ir neturime teisės, nes povandeninių kabelių apsaugą apibrėžia bent dvi konvencijos. Pirmoji konvencija yra 1884 metų povandeninių kabelių apsaugos konvencija, kurios Lietuva nėra pasirašiusi, ir tai riboja tam tikrus atvejus, pavyzdžiui, atgauti arba atkurti žalą, arba išreikalauti žalą iš pažeidėjų.
Tai kompensuoja, kad esame pasirašę 1882 metų Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją. Tarptautiniuose vandenyse kariuomenė gali būti panaudota labai ribotai, paprastai tik stebėjimui. Ji negali vykdyti intervencijos, pavyzdžiui, norint išsilaipinti tanklaivyje ar kitos valstybės laive ir jį sulaikyti. Tai konvencija draudžia daryti. Vienintelis dalykas, ką mes galime daryti, – yra prevencija, t. y. stebėjimas ir veikimas teisiniais būdais.
Izraelis pranešė, kad Gazos Ruože paliaubos, dėl kurių susitarė su islamistų grupuote „Hamas“, įsigaliojo sekmadienį 11 val. 15 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. Izraelis patvirtino, kad gavo įkaitų, kurie turėtų būti išlaisvinti, sąrašą. Paliaubos įsigaliojo praėjus beveik trims valandoms nuo iš pradžių numatyto termino, kai premjero Benjamino Netanyahu nurodymu paskutinę minutę jos buvo atidėtos. Paliaubos įsigaliojo Donaldo Trumpo inauguracijos antrajai JAV prezidento kadencijai išvakarėse. Netanyahu šeštadienį teigė, kad Izraelis pasilieka teisę atnaujinti karą, jei to prireiks, su Jungtinių Valstijų parama ir kad dabartinės paliaubos yra laikinos. „Jei būsime priversti atnaujinti karą, tai padarysime jėga“, – sakė jis. Ką galėtų reikšti šie žodžiai?
Paliaubos yra susitarimas, pagal kurį aš sutinku nedaryti kažko mainais į tai, kad tu nedarysi kažko. Ir jeigu viena iš pusių pažeidžia savo susitarimą, tai ir kita neprivalo jo laikytis, nes tokiu atveju susitarimo jau nebėra. Panašiai buvo su kita teroristine grupuote Libane, kai buvo pažeistos paliaubos ir Izraelio kariuomenė atidengė ugnį į artėjančius teroristus.
Taigi paliaubos yra dviejų arba daugiau pusių susitarimas. Jeigu viena jų pažeidžia paliaubų susitarimą, jos išnyksta.
[caption id="attachment_1223550" align="alignleft" width="2560"]
Žmonės žiūri tiesioginę transliaciją, kurioje pranešta apie trijų Izraelio įkaičių Romi Gonen, Emily Damari ir Doron Steinbrecher išlaisvinimą, įsigaliojus paliauboms tarp Izrelio ir Gazos Ruožo. Tel Avivas, Izraelis, 2025 m. sausio 19 d. Abiro Sultano / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Ukrainos kariuomenė antradienį pareiškė, kad naktį surengta smūgių banga Rusijos teritorijoje buvo masiškiausia tokio pobūdžio ataka per beveik trejus metus trunkantį karą. „Ukrainos gynybos pajėgos surengė didžiausios apimties smūgį prieš okupantų karinius objektus nuo 200 iki 1100 kilometrų atstumu Rusijos Federacijos teritorijos gilumoje“, – sakoma socialiniame tinkle paskelbtame Ukrainos generalinio štabo pranešime. Ką jums, kaip kariškiui, sako toks pranešimas?
Tai reiškia mažiausiai du dalykus. Pirma – ukrainiečiai turi žvalgybinius duomenis, tai yra žvalgybą ant žemės. Nes jeigu tu smūgiuoji, tai turi ne tik žinoti, kur smūgiuoji, bet ir matyti efektą. Tai yra arba palydovinė žvalgyba, arba žmonės ant žemės, arba atvirųjų šaltinių žvalgyba.
Antras dalykas – ukrainiečiai turėjo išteklių įvykdyti tokią ataką, nes iš esmės karas yra karas tarp gamyklų. Jeigu atimi galimybę priešui kažką gaminti, jis nebeturi kuo ginkluotis. Jeigu naikini priešo kuro gamyklas, jis nebegali užpildyti juo savo lėktuvų ir tankų. Rusija, rodos, praeitais metais paprašė savo pseudosąjungininkų arba kitų sąjungininkų, kad jie rezervuotų dalį kuro būtent Rusijos poreikiams patenkinti.
[caption id="attachment_1223553" align="alignleft" width="2560"]
Ukrainos chartijos brigados artilerijos padalinys ruošiasi šaudyti iš JAV pagamintos velkamosios haubicos M101A1. Neatskleista fronto linijos vieta, Charkivo sritis, Ukraina, 2025 m. sausio 18 d. Marios Senovillos / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Jungtinės Valstijos trečiadienį įvedė sankcijas daugiau nei 150 įmonių ir asmenų, remiančių Rusijos karą Ukrainoje, iki prezidento Joe Bideno kadencijos pabaigos likus vos kelioms dienoms, dar labiau padidindamos spaudimą Maskvai. Na o šiandien prisaikdinamas naujasis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas, pažadėjęs Rusijos ir Ukrainos karą užbaigti per 24 valandas. Ar tai įmanoma? Jeigu taip, tai kaip – ultimatumu?
Kare dalyvauja mažiausiai dvi pusės, o šiuo metu žinome, kad dar yra ir trečia pusė: Šiaurės Korėja tiesiogiai įsitraukė į karą. Yra ir daugiau šalių – tas pats Iranas. Tad jeigu vienas, kad ir pačios galingiausios planetoje valstybės, prezidentas taip sako, tai dar nereiškia, jog jis gali tai padaryti – karą užbaigti per 24 valandas.
Klausimas – ką mes imame atskaitos tašku: ar numatomą paskelbimą, ar sutarties pasirašymą, ar derybų pabaigą? Todėl, mano galva, 24 valandų skaičius gali būti interpretuojamas labai plačiai.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
