G. Jeglinskas apie tarnybos trukmę: jei nekreipsime dėmesio į kario rengimą – neturėsime kokybiškos kariuomenės
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="Sausį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas GIEDRIMAS JEGLINSKAS užsiminė, kad ketina inicijuoti diskusijas dėl privalomosios karo tarnybos terminų ilginimo ir moterų šaukimo. Tokie pareiškimai sulaukė dvejopų reakcijų. Nors dalis politikų idėją palaiko, tačiau jaunimo organizacijos ir prezidento patarėjas spėjo šią idėją sukritikuoti."] Interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ G. Jeglinskas pabrėžė, kad jo siekis – iškelti šį klausimą į diskusijų lygį, o pačios idėjos Seimo NSGK vadovas neketina atsisakyti. Dvejopos nuomonės Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras idėją ilginti tarnybos laiką sutiko pozityviai. Pasak generolo, būtų galima pradėti diskusijas ir įsivertinti galimybes ilginti šauktinių tarnybą. Palankiai idėją vertino ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, tačiau akcentavo, kad iš pradžių reikia išspręsti esmines kariuomenės infrastruktūros problemas. Premjeras Gintautas Paluckas tikino, kad artimiausiu metu jo vadovaujama Vyriausybė apie tai nediskutuos. Socialdemokrato teigimu, šiuo metu krašto apsaugos srityje yra svarbesnių temų. [caption id="attachment_1219031" align="alignleft" width="2560"]
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption] Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius šią savaitę teigė, kad elementari matematika rodo, jog Lietuva dar nėra pasiruošusi nei ilginti privalomąją pradinę karo tarnybą, nei visuotiniam šaukimui. „Šiai dienai net ne Prezidentūra, o elementari matematika pasakytų, kad mes esame nepasiruošę nei pratęsti privalomąją pradinę tarnybą iki 24 mėnesių, nei šiandien pat priimti sprendimą ir pradėti visuotinį šaukimą, nes elementariai neturime tam resursų“, – antradienį Žinių radijui sakė jis. Visgi G. Jeglinsko pasisakymus jis sutiko kaip kvietimą viešai diskusijai apie karo prievolę. „Ar mes šiuo metu turime diskutuoti? Be jokios abejonės. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė net neraginta nuolat stebi situaciją, nuolat vertina savo poreikius (...) ir šiuos klausimus tikrai svarsto savo rate“, – kalbėjo M. Česnulevičius ir nurodė, kad net ir priėmus atitinkamus sprendimus juos įgyvendinti užtruktų ne vienus metus. Jaunimo organizacijos siūlo diskusijas atidėti Didžiosios šalies ir pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos kalbas apie galimybę prailginti privalomąją karo tarnybą vertina skeptiškai. Anot organizacijų atstovų, visų pirma reikėtų daugiau dėmesio skirti jaunuolių motyvacijos atlikti tarnybą didinimui ir infrastruktūros, būtinos pilietinio pasipriešinimo idėjos plėtrai, užtikrinimui. Praėjusią savaitę šią poziciją Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos studentų sąjunga (LSS), Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS), Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) ir Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) išdėstė Krašto apsaugos ministerijai, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Švietimo ir mokslo komitetams adresuotame rašte. „Svarstymai dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ilginimo nukreipia dėmesį nuo naujos šaukimo tvarkos pokyčių ir yra atliekami jaunų žmonių informuotumo bei jų pasirengimo galimai tarnybai sąskaita. Šiuo metu įgarsintas pasiūlymas 9 mėnesių trukmės karinę tarnybą prailginti iki 1 ar 2 metų gali turėti reikšmingą neigiamą įtaką jaunų žmonių požiūriui į karinę tarnybą ir jų motyvacijai ją atlikti“, – teigiama organizacijų rašte. [caption id="attachment_1223049" align="alignleft" width="1488"]
Alfredo Pliadžio / ELTA nuotrauka[/caption] „Siūlymai, susiję su krašto apsaugos sistemos vystymu ir stiprinimu, turėtų pasižymėti toliaregiškumu, strategiškumu ir kompleksiškumu, įvertinant skirtingų komponentų ir faktorių, didinančių valstybės atsparumą, pajėgumą gintis nuo agresoriaus, visuomenės valią gintis ir pasipriešinti galimai agresijai, poveikį“, – priduria organizacijų atstovai. Jų teigimu, koncentruotis reikėtų ne tik į tarnybos prailginimą, bet ir į kitus politinio švietimo aspektus. „Be tarnybos kariuomenėje trukmės, itin reikalinga kartu dėmesį ir resursus skirti jaunų žmonių atsparumo dezinformacijai didinimui, informavimui ir rengimui dalyvauti pilietiniame pasipriešinime, civilinės saugos infrastruktūros plėtrai, motyvacijos atlikti tarnybą kariuomenėje didinimui“, – tikina jaunimo organizacijos. „Dėl šių priežasčių diskusijas dėl tarnybos ilginimo siūlome atidėti iki tol, kol bus išspręsti minėti infrastruktūriniai ar organizaciniai iššūkiai, užtikrinant tinkamą naujos šaukimo sistemos įgyvendinimą ir jaunosios kartos pasirengimą šiems pokyčiams“, – pažymima rašte. G. Jeglinskas: „Galime konkuruoti su tokia šalimi kaip Rusija, bet ne skaičiais, o kokybe“ Interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ G. Jeglinskas tikino, kad jo tikslas buvo iškelti šį klausimą į diskusijų lygį. „Kariuomenė turi būti pasirengusi, man tai svarbu. Parengtis reiškia, kad turime karius, kurie gali kovoti, ginti. Šauktiniai, kurie pereina tuos devynių mėnesių kursus ir paskui per dešimt metų vieną kartą pašaukiami, yra nepakankamai pasiruošę. Nemanau, kad tai yra pakankamas terminas paruošti karį, kuris galėtų ginti šalį“, – aiškino jis. „Tikiu, kad galime konkuruoti su tokia šalimi kaip Rusija, bet ne skaičiais, o kokybe. Turime susikviesti institucijas ir apsvarstyti karių rengimo procesą. Jau kalbėjau su privalomosios karinės tarnybos vadovais, kariuomene, ministerija, žinau, kad susiduriame su resursų klausimu. Kita vertus, jeigu mūsų tikslas yra po penkerių metų turėti diviziją ir stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, nekreipdami dėmesio į karius ir jų rengimą, neturėsime kokybiškos kariuomenės“, – tvirtino NSGK pirmininkas. [caption id="attachment_1177678" align="alignleft" width="2560"]
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Anot pašnekovo, svarbiausias klausimas yra kario parengimo kokybė. „Manau, tai svarbu, nes vien tai, kad prisipirksime tankų ar dar kažkokių technologijų, nebus gynybos faktorius, – tik žmogus gali tai įgalinti. Diskutuosime, girdėsime ministerijos, kariuomenės nuomonę ir bandysime ieškoti būdų, kaip padaryti tarnybą kokybiškesnę“, – teigė G. Jeglinskas. „Tikslai su Prezidentūros tikrai sutampa“ Paklaustas, kaip vertina Prezidentūros kritiką, NSGK vadovas tikino suprantantis, kad argumentas dėl resursų objektyvus. „Suprantu, kad finansai yra apribojimas, kuris veikia mus visus, – tai faktas. Tačiau tada klausimas apie prioritetus: jeigu mes sakome, kad prioritetas yra veikianti visos parengties divizija, kaip ją tokią sukursime? Kelkime klausimą, ar užtenka tokios tarnybos, kokia yra šiuo metu, kad pasiektume tokią parengtį. Manau, šiandieninės tarnybos neužtenka“, – sakė jis. „Šauktinis nelygu šauktiniui – yra gerai parengtas šauktinis, ir yra nelabai gerai. Mano nuomone, turime stiprinti šią personalo rengimo dalį. Mano tikslai su Prezidentūros tikrai sutampa, kalbama apie prioritetus, kur dar reikia skirti resursų, kad pakeltume personalo dalį į tokį lygmenį, kai kariai sugebėtų apginti mūsų šalį“, – tikino pašnekovas. G. Jeglinskas aiškino suprantantis ir jaunimo organizacijų susirūpinimą. „Suprantu ir jaunimo organizacijas. Aš tikrai nepeikiu reformos, kuri dabar vykdoma. Pirma dalis labai sveikintina – kad nuo šių metų pradedame tikrinti visus dvyliktokus, jų sveikatą. Tada surinkę duomenis žinosime bendrą situaciją. Manau, tai geras dalykas, o tikslas – šauktiniai, kurie pradeda tarnybą iškart po mokyklos, yra labai logiškas. Klausimas – ar užtenka tų devynių mėnesių. Iš esmės mes nieko nekeičiame, tik diskutuojame, kokių dar reikia privalomosios karo tarnybos pokyčių“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškino politikas. 2024-ųjų liepos mėnesį Seimas pritarė siūlymui didinti privalomajai karo tarnybai šaukiamų jaunuolių skaičių ir numatė galimybes trumpinti tarnybos laiką iki pusmečio. Šie pokyčiai įsigalios nuo 2026 m. 
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
