Lenkijai įvedus šaudymo pamokas mokyklose, Lietuvoje nuomonės išsiskiria: kam to reikia?

[intro_text content="Neseniai Lenkija sulaukė dėmesio – daugumai šalių stengiantis civilius laikyti toliau nuo ginklų, pastarosios mokyklose įvestos privalomos vaikų saugos pamokos, į kurias įtrauktas šaudymo mokymas ir pirmosios pagalbos pagrindai."] Lietuvoje panašių įgūdžių stengiasi suteikti Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) – ji šalies devintokams dėsto Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą (PGĮK), tiesa, jis trunka tik tris dienas. Kad Lietuvai reikėtų eiti kaimynų keliu, pritartų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) GIEDRIMAS JEGLINSKAS. Jis dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino, kad Šaulių sąjungos kursą būtų galima plėsti, o vaikus supažindinti su ginklais – būtina. Buvęs mokytojas, istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) švietimo akademijos vicekancleris, šaulys dr. MINDAUGAS NEFAS yra priešingos nuomonės – pilietinis ugdymas svarbu, tačiau šaudymo pamokoms nereikia pritarti. Lenkai tam skiria valandą per savaitę Nuo šių metų sausio Lenkijoje vyksta šaudymo pamokos, kurių tikslas – suteikti mokiniams įgūdžių ir informacijos, ką daryti karo atveju. Pamokose mokoma, kaip surinkti ir išardyti ginklą, kaip pagerinti taiklumą šaudant į taikinį. Vietoj kovinių šaudmenų naudojami lazeriniai ginklai. Tokios pamokos privalomos pradinės mokyklos aštuntoje klasėje ir vidurinės mokyklos pirmoje klasėje 14–16 metų vaikams. Tam skirta ne daugiau kaip viena valanda per savaitę, tačiau kurso metu kalbama ne tik apie ginklus, bet ir apie tai, kaip elgtis nelaimingų atsitikimų, katastrofų atvejais, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Jaunuoliai mokosi, kaip elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei Dienraščiui „Bernardinai.lt“ atsiųstame Lietuvos šaulių sąjungos atsakyme rašoma, kad kurso metu jaunuoliai mokosi, kaip elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei. „2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga pasiekė susitarimą, kuriuo Lietuvos šaulių sąjunga įsipareigojo įgyvendinti trijų dienų Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą devintų klasių moksleiviams šalies mokyklose. Tai ne tik sausos teorinės žinios, bet ir praktiniai įgūdžiai, kaip ištikus nelaimei pasirūpinti savimi, šalia esančiu žmogumi ir savo tėvyne Lietuva. Mokymais visose šalies mokyklose rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga. Kursą veda šauliai, kariai savanoriai, atsargos ir profesinės karo tarnybos kariai – jie tai daro laisvu nuo tarnybos metu“, – teigiama atsakyme. [caption id="attachment_1114971" align="alignleft" width="2048"] Lietuvos šaulių sąjungos nuotrauka[/caption] „Per tris kurso dienas jaunuoliai mokosi, kaip elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei bei sveikatai ekstremalių situacijų atveju, išgyvenimo lauko sąlygomis pagrindų, pavyzdžiui, kaip užkurti laužą, įsirengti pastogę, suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei ir kitų įgūdžių, kurie gali praversti ir kasdieniame gyvenime. Devintokai taip pat supažindinami su įvairia ekipuote, išmoksta, kaip reikėtų paruošti sausą davinį, užsimaskuoti, apsirengti ar saugiai naudotis ginklu, jeigu iškiltų būtinybė, įgyja topografijos žinių“, – rašo Šaulių sąjunga. Organizacijos teigimu, Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso pamokos vyksta skirtingu metu, tvarkaraščius derinant su mokyklomis. „Kursų programa paruošta taip, kad juose galėtų dalyvauti ir specialiųjų poreikių turintys vaikai, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose. Teorines ir praktines žinias moksleiviai užtvirtina žygyje. 2023–2024 mokslo metais Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą išklausė 50 proc. devintokų. 2024–2025 mokslo metais šis kursas vedamas visiems Lietuvos devintų klasių moksleiviams visose 604-iose šalies mokyklose, kur 9-ose klasėse, rugsėjo mėnesio duomenimis, mokosi 31 196 vaikai. Trijų dienų kursą baigę devintokai dažnai nori gilinti įgytas žinias ir tobulėti. Moksleiviai tai gali daryti prisijungdami prie jaunųjų šaulių būrelių. Kokybišką ir turiningą užimtumą 11–18 metų vaikams ir jaunuoliams Lietuvos šaulių sąjunga organizuoja kone 250-yje jaunųjų šaulių būrelių visoje Lietuvoje“, – rašoma LŠS atsakyme. G. Jeglinskas: „Turime stiprinti savo pilietinę visuomenę“ Seimo NSGK pirmininkas G. Jeglinskas dienraščiui „Bernardinai.lt“ pabrėžė, kad reikėtų plėsti LŠS organizuojamas pamokas. „Manau, kad bendrai turime stiprinti savo pilietinę visuomenę, nes ji yra viena iš trijų ašių, per kurią užtikriname atgrasymą ir parodome savo pasirengimą gintis. Tos pamokos mokyklose leistų geriau suprasti, kas yra karyba, gynyba, kas yra karinė tarnyba. Nieko nepralaimime, jaunimas turi nebijoti ginklo ir žinoti, ką reikia su juo daryti. Geopolitinio neužtikrintumo laikais turime ruošti žmones, kad jie būtų pasirengę ginti valstybę“, – aiškino G. Jeglinskas. [caption id="attachment_1177678" align="alignleft" width="2560"] Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] „Šiuo metu šauliai turi programą, kurią dėstydami laimi ir jie patys, ir mokiniai. Tad jeigu norėtume ją plėsti, reikėtų ieškoti finansavimo, kalbėtis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kokiu būdu būtų galima tai padaryti. Tačiau apskritai kalbėdami apie karinį rengimą turėtume galvoti ne tik apie devintokus, – tai jau būtų programos plėtros klausimas. Šaulių instruktoriai dėstydami šį kursą laimi, nes taip populiarina pačią Šaulių sąjungą“, – aiškino jis. Paklaustas, ar reikėtų perimti kaimynų lenkų pavyzdį, G. Jeglinskas patikino, kad ir šiuo atveju reikia kalbėtis su institucijomis. „Lenkija yra tik vienas iš pavyzdžių. Nemanau, kad būtinai reikia remtis tik juo. Turime susėsti su institucijomis ir pasikalbėti, išsiaiškinti, ką mąsto kiti, – mes esame komitetas, erdvė, kurioje visi gali susirinkti. Šauliai – tikrai unikali organizacija, manau, su šauliais galėtume svarstyti šį klausimą. Tačiau ar reikia daugiau šaudymo pamokų – tai jau turinio elementas“, – tikino pašnekovas. M. Nefas: „Nemanau, kad reikėtų sekti Lenkijos keliu“ Ilgą laiką apie pilietinį ugdymą kalbėta tik pilietiškumo pagrindų pamokose. Pasak istoriko M. Nefo, šiuo metu padėtis šalies mokyklose nėra vienalypė. „Turime nemažai gerų pavyzdžių, bet yra ir tokių, kai pilietinio ugdymo pamoka egzistuoja tik tvarkaraštyje, o praktiškai dažniausiai jos nebūna. Mokyklose paprastai tokias pamokas veda istorijos mokytojai. Dauguma pedagogų į jas žiūri atsakingai, bet, kaip sakoma, šaukštas deguto ir medaus statinę sugadina“, – teigė buvęs pedagogas. Jis kėlė klausimą, kodėl už pilietinio ugdymo kursą, kurio metu mokiniai supažindinami su ekstremaliomis situacijomis, turėtų būti atsakinga nevyriausybinė organizacija. „Dabar įvestas savotiškas bandomasis projektas devintose klasėse, kai už pilietinių įgūdžių kursą yra atsakinga Šaulių sąjunga, – galbūt ateityje jis plėsis. Kita vertus, nevyriausybinė organizacija ar kita valdžios įstaiga negali pakeisti mokyklos mokytojų. Būtent mokyklos pareiga organizuoti ugdymo procesą su įvairiais partneriais. Ar verta puoselėti tikslą, kad kas nors turi šį dalyką perimti? Tikrai ne“, – sakė jis. [caption id="attachment_1006650" align="alignleft" width="1003"] Istorikas Mindaugas Nefas. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] M. Nefas pabrėžė, kad Lietuvai Lenkijos keliu eiti nereikėtų. „Nemanau, kad reikėtų sekti Lenkijos keliu – kam to reikia? Daug svarbiau mokiniams padėti įgyti tvirtesnį pilietinį suvokimą, padėti jiems įgyti žinių, ką reikėtų daryti ekstremalioje situacijoje ir karo metu. Šaudymo išmokys kariuomenėje, juolab jeigu kalbame apie visuotinio šaukimo ateityje įgyvendinimą. Visiems įvesti tokias pamokas tikrai nėra reikalo, tai gali būti papildomas neformaliojo švietimo dalykas. Nors priešas už vartų, bet juk niekas mokinių nekomplektuos į būrius ir nelieps jiems ginti sieną. Tai kariuomenės užduotis, o likusios visuomenės užduotis – įsitraukti į gynybos vykdymą“, – tvirtino pašnekovas. „Pilietiškumo pagrindų mokytojai Lietuvoje buvo rengiami labai trumpą laiką. Numatyta, kad šį kursą gali dėstyti humanitarinės ir socialinės pakraipos specialistai. Galime sakyti, kad jie yra savamoksliai. Kažkodėl įsivaizduojame, kad istorijos mokytojai yra pilietiškiausi. Viena vertus, tai tiesa – istorijos pamokų turinio aspektai tikrai su tuo susiję. Dabar atnaujinant ugdymo turinį viena iš kompetencijų, kuriomis turi būti grįstas visų dalykų ugdymas, yra pilietiškumas. Siekiama, kad visi mokytojai, kad ir kokio dalyko pamokas vestų, turėtų dėti savotišką savo indėlį į pilietiškumo ugdymo komplektą“, – apibendrino M. Nefas. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama