Kodėl Sausio 13-oji neturėtų būti ne darbo diena

Tai – bent kol kas – neabejotina atminimo vieta daugelio amžininkų sąmonėje. Maža to, tai – paradoksalaus metafizinio atminimo vieta: kai šūkiais „Aš prisimenu, kodėl esame laisvi“ dabinasi ir tie, kurie net nebuvo tuomet gimę. Bet kokiu atveju Laisvės gynėjų diena yra labai, super, ultra, nerealiai reikšminga diena – manau, daug svarbesnė nei, pavyzdžiui, Mindaugo karūnavimo diena.

Ir dėl to Sausio 13-oji neturėtų būti ne darbo diena.

Skaitytojas galėtų žagtelėti dėl tokio nelogiškumo: jei Laisvės gynėjų diena tokia svarbi, tai kodėl ji neturėtų būti ne darbo diena? Todėl, kad ne darbo dienomis, kaip ir nuobodžiais paminklais, mes linkę įamžinti tai, kas mums darosi nebesvarbu. Mes mėgstam atminimo vietas paverst užmaršties vietomis.

Ir aš nenoriu, kad taip nutiktų su Sausio 13-ąja.

Banaliausia būtų teigti, kad Laisvės gynėjų diena taps eiliniu šašlykadieniu – kokios, pripažinkim, yra Joninės, Mindauginės, Žolinė, o jei pavasaris šiltas – ir gegužės 1-oji. Šašlykadieniai. Laisva diena. Laisva be jokios daugeliui suprantamos prasmės. Šašlykai, alus, muzika – geras laikas. Gal tai ir yra prasmė?

Sausio 13-oji šašlykadieniu netaps vien dėl to, kad sausį šalta ir šašlykų niekas nekepa. Lygiai taipgi minėta diena netaps ir visuotinio tautos susitelkimo bei rimties diena – kokia šiaip turėtų būti. Tie, kas Laisvės gynėjų atminimą minėjo anksčiau, minės jį ir toliau. Tie, kas minėjo kartais – kaip išpuola – ir toliau minės kartais – kaip išpuls. Tie, kas neminėjo – neminės net ir du laisvadienius padarius, penkis ar savaitę. Kodėl? Todėl.

Minint Sausio 13-ąją. Vilnius, 2025 m. sausio 13 d. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Ne darbo dienos statusas nepraturtins Laisvės gynėjų dienos, priešingai – ją subanalins, nuskurdins. Kas nors nesutiktų ir sakytų – o kuo tau kliūna? Tegul švenčia Laisvę! Žmonės Laisvę švęsti gali nors kiekvieną dieną – visai rimtai. Tegu meta darbus, spjauna į visus įsipareigojimus ir švenčia Laisvę ištisus metus. O kas mums jauniems?

Nenorėčiau atrodyt it koks skūpus gariūninės kilmės vergvaldys, bet būkim realistai: kiekviena ne darbo diena yra nuostolis Lietuvos ekonomikai. Pripažinkim ir tai, kad ir dabar esamų ne darbo dienų mes turim nemažai. Ir – maža to – nenorim esamų atsisakyti. O paskelbus – panašu, kad taip ir bus – Sausio 13-ąją ne darbo diena, manau, tik laiko klausimas, kada turėsim ne darbo dienas rugsėjo 1-ąją (nes kaip čia su atžalomis kartą metuose nepasifotkinus) ir spalio 25-ąją (o jums ką, Lietuvos Konstitucija nesvarbi?! Jūs gal antidemokratas koks?!).

Lietuvą supančioje geopolitinėje realybėje (mes turim sienas su dviem nedraugiškomis kaimynėmis, švelniai kalbant) siūlymas įsivesti dar vieną kitą ne darbo dieną yra toks... nu, sakyčiau, nerūpestingas. Visai kaip saldus snūduriavimas tuoj išsiveršiančio ugnikalnio papėdėje.

Už kelių dienų į galingiausios pasaulio valstybės vadovo postą ateis žmogus, bylojantis, kad NATO valstybės turėtų skirti gerokai daugiau procentų BVP gynybai. Mes – pafrontės valstybė, skiriam per mažai pinigų gynybai (ypač žinant tai, kad būtent mums ir reiks gintis). Ir dar mes norim naujos ne darbo dienos.

Belieka eilinįsyk konstatuoti: Lietuva – drąsi šalis.

Minint Sausio 13-ąją. Vilnius, 2025 m. sausio 13 d. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Manau, Laisvės gynėjų auką galima būtų įprasminti daug geriau nei tiesiog banaliai ir, pripažinkim, populistiškai paskelbiant ją ne darbadieniu.

O ką, jeigu mes visi sausio 13-ąją dirbtumėm – kaip ir anksčiau – bet kažkokiu būdu (šioje vietoje, pripažinsiu – nesugalvoju tikslaus mechanizmo) tą dieną uždirbti mūsų, Lietuvos, girtų šernų kaimynystėje žydinčios neužmirštuolės, pinigai būtų investuoti konkrečiai – į gynybą? Juk tai būtų belekaip prasminga ir labai tiesiogiai ir aiškiai įkūnytų tai, dėl ko kadaise žuvo tie drąsūs žmonės – Laisvės gynėjai.

Mums nereikia dar vienos ne darbo dienos. Mes neturim tokios prabangos. Mes turim dirbt – dirbt dėl savo valstybės gynybos. Nes jei toliau saldžiai ir ramiai miegosim – gi ne darbadienis, valstybinis šašlykadienis (nors ir su gedulo juosta) – jų auka taps beprasmė.

Ir mes negalim šito sau leisti.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Darius Indrišionis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama