„Ligoninėje atsidūriau beveik be sąmonės, kaip plaukiojantis žmogus“: ką reiškia susidurti su erkiniu encefalitu?
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="„Kaltinau save už tai, kas nutiko, – tikėjausi grįžusi namo gyventi kaip gyvenusi, nes namai atrodė kaip stebuklas, bet stebuklu netapo“, – sako triatlonininkė VIKTORIJA KALVELYTĖ, rugsėjo mėnesį išgirdusi erkinio encefalito diagnozę. Praėjus penkiems mėnesiams, mergina apgailestauja – ankstesnė sportinė forma vis dar negrįžo, o liekamieji ligos reiškiniai neleidžia gyventi visaverčio gyvenimo."] Erkinis encefalitas pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus – tai viena sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys netgi neįgalumą. V. Kalvelytė atvira – apie erkinį encefalitą žinojo ir anksčiau, tačiau nesiskiepijo, gyveno laikydamasi požiūrio, kad jai taip niekada nenutiks. Visa tai pasikeitė vasaros pabaigoje, kaip pati teigia, pirmoje loterijoje ištraukus nelaimingą erkę. „Esu gana aktyvus žmogus, daug laiko praleidžiu miške, bet niekada nemaniau, kad man taip gali atsitikti. Vaikščiodavau miške pro medžius, krūmynus ir iki šių metų praslysdavau. Niekas manęs nepaprotino“, – prisipažįsta ji. [caption id="attachment_1221060" align="alignleft" width="1179"]
Triatlonininkė Viktorija Kalvelytė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Pirmieji simptomai priminė peršalimą Moteris pačios erkės nematė, tačiau įtaria, kad parazitas galėjo įsisiurbti braidant po Klaipėdos miškus. Pirmuosius simptomus triatlonininkė pradėjo jausti rugsėjo pradžioje. „Paskutinę rugpjūčio dieną dalyvavau varžybose, bet jau tada supratau, kad kažkas ne taip. Prastai jaučiausi, prašiau vaistų nuo skausmo, bet maniau, gal dėl nuovargio. Kitą dieną atsikėliau jausdama peršalimo simptomus: pakilo temperatūra, skaudėjo gerklę, jaučiau didžiulį silpnumą. Ėmiausi vitamino C, cinko ir visko, kas man gali padėti“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja sportininkė. „Pirmadienį geriau nebuvo, o antradienį sunkiai pakilau iš lovos, visiškai neturėjau jėgų. Kreipiausi į gydytoją, padarė kraujo tyrimą – jis buvo negeras, pasakė, kad yra stiprus virusas. Namo grįžau su vaistais nuo skausmo, bet nuo jų geriau nepasidarė. Naktis buvo tragiška – negalėjau gulėti ir liesti savo kūno dėl didžiulio raumenų ir kaulų skausmo. Išvažiavau į priimamąjį“, – ligos pradžią prisimena ji. Ligoninėje V. Kalvelytei atlikti tyrimai neparodė nieko blogo – moteris grįžo namo su skirtais vaistais nuo skausmo: „Vaistai kurį laiką padėjo geriau jaustis, bet jėgų neturėjau. Anksčiau sirgdama galėdavau sportuoti, o šį kartą buvo sunku užlipti į penktą aukštą.“ Po savaitę trukusios blogos savijautos vieną dieną moteris pabudo jausdamasi visiškai sveika. Kaip ir įprasta užsikrėtus erkiniu encefalitu, trumpai buvo pagerėję, tačiau prasidėjo antroji ligos fazė – virusas pasiekė smegenis ir sukėlė uždegimą. „Naktį sukilo temperatūra iki 40 laipsnių. Ryte vėl kreipiausi į šeimos gydytoją. Ji pasakė, kad turiu bakteriją, ir išrašė antibiotikų. Visą dieną blogėjo – gulėjau, su niekuo nešnekėjau ir net nebeatsiliepiau į telefono skambučius. Sesuo suprato, kad nėra gerai, ir vėl išvežė į ligoninę“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja pašnekovė. Antrasis kartas nemelavo: medikai nedelsiant įtarė neurologinę ligą, o ryte patvirtino diagnozę – erkinis encefalitas. „Tada prasidėjo mano kančių maratonas“, – prisimena ji. [caption id="attachment_1221058" align="alignleft" width="2048"]
Triatlonininkė Viktorija Kalvelytė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] „Atsikeli nuo beprotiško galvos skausmo ir vėl prašai vaistų“ „Per pirmą bangą skausmas metėsi į kaulus ir raumenis, o per antrąją kalė per galvą, centrinę nervų sistemą. Ligoninėje atsidūriau beveik be sąmonės, kaip plaukiojantis žmogus“, – pasakoja V. Kalvelytė. Erkiniam encefalitui gydyti nėra specifinio antivirusinio vaisto, todėl paprastai taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas, skirtas sumažinti simptomams. „Kol veikdavo vaistai nuo skausmo, tol miegodavau. Kai vaistai nebeveikia, atsikeli nuo beprotiško galvos skausmo ir vėl prašai vaistų. Buvo tokia stadija, kai man nebegalėjo duoti vaistų dėl didžiulių dozių. Prasidėjo pykinimas, vėmimas, sunkumai kalbant. Kai nemiegi – žiūri į lubas, o kai miegi – arba purto šaltis, arba nežmoniškai karšta. Pirmos trys paros ligoninėje buvo siaubingos“, – skaudžią patirtį prisimena ji. Po dešimties dienų V. Kalvelytė baigė gydymą ligoninėje ir grįžo namo. Deja, tai reiškė ne pasveikimą, o mokymąsi gyventi su liekamaisiais reiškiniais ir nauja realybe.
Kaltinau save už tai, kas nutiko, – tikėjausi grįžusi namo gyventi kaip gyvenusi, nes namai atrodė kaip stebuklas, bet stebuklu netapo.
„Atrodo, jeigu grįžai iš ligoninės, turėtų būti viskas gerai, bet taip nebuvo, ir jaučiausi dar blogiau negu prieš dieną. Prasidėjo naktinė nemiga – anksčiau liga veikė migdomai, o grįžus namo viskas apsivertė priešingai. Dėl nemigos prasikankinau du mėnesius ir tik prieš porą savaičių pradėjau miegoti be vaistų. Kitą dieną bandžiau išeiti į lauką – paeidavau 100 ar 200 metrų ten, kur yra suoliukų, pailsėdavau ir vėl eidavau“, – apie gyvenimą grįžus namo pasakoja moteris. Sunki liga, turinti ilgai išliekančių reiškinių, kelia iššūkių ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai – imama kaltinti save, apima neviltis. „Kaltinau save už tai, kas nutiko, – tikėjausi grįžusi namo gyventi kaip gyvenusi, nes namai atrodė kaip stebuklas, bet stebuklu netapo. Aplinkiniai sakė, kad reikia laiko susitaikyti, kitaip bus tik blogiau. Kai praeina daugiau laiko, priimi faktą, kad nebėra taip, kaip buvo anksčiau. Bent jau kol kas“, – sako ji. [caption id="attachment_1206510" align="alignleft" width="2560"]
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka[/caption] Nusivylimas sveikatos sistema V. Kalvelytė atvira – liga paveikė raumenyną, elementarius sporto pratimus teko mokytis iš naujo, o kada pasieks ankstesnę formą – neaišku. „Jeigu būčiau žmogus, kuris dirba, grįžta namo ir gyvena ramų gyvenimą, viskas būtų daugmaž gerai. Bet aš anksčiau variau – bėgiodavau, mindavau ultra. Staiga viskas baigėsi, sena būsena negrįžta, ir negali bėgti kiek anksčiau, nes skauda visą kūną. Tai, kas atrodė lengvai įveikiama, turėjau pradėti mokytis nuo nulio. Dabar gyvenu gana normaliai, bet iki grįžimo į įprastą sportinę būseną – toli gražu. Nežinau, kiek tam reikės laiko ir ar apskritai tai įvyks. Grįžusi iš ligoninės guli namuose ir nieko negali daryti, visi ekranai erzina, negali susikaupti, todėl sunku net knygą skaityti. Jauti nuovargį, nors nieko aktyvaus nedarei“, – atvirauja pašnekovė. Ligai sukėlus neurologinių pažeidimų ir ilgalaikių simptomų, reabilitacija tampa ypač svarbi atkuriant prarastus gebėjimus ir gerinant gyvenimo kokybę. „Susiduri su Lietuvos medicinine sistema, o su ja geriau nesusidurti. Paleista iš ligoninės gali eiti savais keliais. Jokios konkrečios pagalbos negauni, turi kovoti pats. Nusivyliau sistema, kad kai reikia – pagalbos negauni“, – prasitaria V. Kalvelytė. Anot jos, eilėje pas reabilitologą reikia laukti mėnesius, pačių reabilitacijos procedūrų – savaites: „Kai pasako, kad laukti reikia pusantro mėnesio, galvoji – rimtai? Po pusantro mėnesio man nieko nebereikės. O nuėjusi pas reabilitologą supranti, kad procedūroms būsi užrašyta dar po dviejų savaičių.“ „Priemonės po erkinio encefalito yra fizinis aktyvumas, mankšta, balanso, raumenų atkūrimas – supratau, kad turiu pati tuo užsiimti. Pakliuvau į reabilitacijas, bet jos man nebuvo naudingos, nes viską buvau atlikusi pati ir pakankamai sustiprėjusi“, – patirtimi dalijasi V. Kalvelytė. [caption id="attachment_1221061" align="alignleft" width="1500"]
Triatlonininkė Viktorija Kalvelytė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Vienintelė apsaugos priemonė – vakcina Lietuvos medikai ir Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai pabrėžia, kad skiepai yra veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė. Sergantieji šia liga gydomi tik simptomiškai, o specialaus gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė MILDA ŽYGUTIENĖ džiaugiasi – nors skiepų tema visuomenėje ne visada sutinkama palankiai, vis daugiau žmonių kreipiasi dėl vakcinų. „Po kovido laikų skepticizmas išaugo, tačiau šitoje pozicijoje skiepų mastas nuo erkinio encefalito nemažėja, ir tuo labai džiaugiamės. Šeima, draugai, pažįstami, kurie matė artimojo ligos eigą, nedvejodami skiepijasi. Taip pat turime daug pavyzdžių, kai persirgę žmonės pasisako žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, kad susirgo, nes buvo nesiskiepiję, ir kviečia nedaryti klaidos, kainuojančios sunkią ligą“, – teigia M. Žygutienė. „Liga gali būti įvairi – lengva, vidutinio sunkumo arba sunki, bet esmė ta, kad trečdalio persirgusiųjų laukia liekamieji reiškiniai“, – priduria ji.
100 procentų efektyvumas gamtoje neegzistuoja, bet gamintojai sako, kad jis siekia per 90 procentų. Vakcina yra labai jautri, ja gali skiepytis visi asmenys, kurie neturi kontraindikacijų.
Pagal įprastą skiepijimo planą erkinio encefalito vakcina skiepijama išlaikant vieno–trijų mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių. Po jų susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis žmogų nuo erkinio encefalito išsivystymo vienus metus. Trečia vakcinos dozė skiriama po 5–12 mėnesių. Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, pirmoji palaikomoji dozė turi būti skiriama praėjus trejiems metams po trečiosios dozės, kitos palaikomosios dozės turi būti skiriamos kas penkerius metus nuo pastarosios palaikomosios dozės. „100 procentų efektyvumas gamtoje neegzistuoja, bet gamintojai sako, kad jis siekia per 90 procentų. Vakcina yra labai jautri, ja gali skiepytis visi asmenys, kurie neturi kontraindikacijų. Taip, visuomenėje gali būti žmonių, kuriems sutrikusi imuninė sistema, dėl kurios neišsivysto imunitetas, bet tai labai menki atvejai, išimtys“, – aiškina sveikatos specialistė. Nuo praėjusių metų rugsėjo visi 50–55 metų amžiaus gyventojai nuo erkinio encefalito gali pasiskiepyti nemokamai. Tokio amžiaus asmenų grupė skiepyti nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai: Europoje didžioji dalis sunkių erkinio encefalito atvejų ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių išsivysto 50 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje, o Lietuvoje vidutinis sunkiai sergančiųjų amžius yra 55 metai. „Tai buvo maloni žinia. Labai efektyvu, kai valstybė prisideda prie vienų ar kitų skiepų“, – džiaugiasi M. Žygutienė. [caption id="attachment_1023180" align="alignleft" width="2560"]
Pexels.com nuotrauka[/caption] Į 50–55 metų amžiaus grupę patenka darbingi žmonės, o susirgimas erkiniu encefalitu yra didžiulė ekonominė našta tiek pačiam asmeniui, tiek valstybei. Tai ilgai trunkantis gijimo procesas, reabilitacija ir kiti liekamieji reiškiniai. Žmogus gali tapti nedarbingas arba ilgą laiką sveikti“, – pabrėžia ji. Vakcina neapsaugo, jei erkė įsisiurbė prieš skiepus arba praėjus mažiau nei dviem savaitėms po antrosios dozės. Visiška apsauga susiformuoja tik po dviejų savaičių nuo antrosios dozės. Valstybinė ligonių kasa dar šių metų pavasarį įsigijo 72 600 „Pfizer“ gaminamos vakcinos dozių. Šis pirkimas Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų. 
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]
Autorius: Austėja Zovytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
