E. Vareikis: „Laukiama naujų vėjų, kurie ateitų drauge su naująja Amerikos administracija“

[intro_text content="Donaldas Trumpas pagrasino Kanadai aneksija ir pareiškė, kad neatmeta galimybės imtis karinių veiksmų dėl Panamos kanalo ir Grenlandijos. Šveicarija pasirengusi organizuoti Jungtinių Valstijų prezidentu išrinkto D. Trumpo ir Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. JAV ir Jungtinė Karalystė paskelbė apie plačias sankcijas Rusijos energetikos sektoriui. Ramšteine (Vokietija) surengtas 25-asis Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas. JAV prezidentas Joe Bidenas apdovanojo popiežių Pranciškų Prezidento laisvės medaliu."]

Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės tarptautinius įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas EGIDIJUS VAREIKIS.

[youtube embed=EKPzCQlKGJ8]

Išrinktasis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas, kurio inauguracija įvyks sausio 20 dieną, praėjusį antradienį sukėlė nerimą, kai spaudos konferencijoje pagrasino Kanadai aneksija ir pareiškė, kad neatmeta galimybės imtis karinių veiksmų dėl Panamos kanalo ir Grenlandijos. Ką reiškia tokie būsimo vienos iš galingiausių pasaulio valstybių prezidento žodžiai? Kaip juos reikėtų vertinti?

Tikrai nesiūlyčiau vertinti šių žodžių taip, kaip vertina kai kurie žiniasklaidos portalai ir žmonės, sakantys, kad čia kvailionės, kad niekados nieko tokio nebūna. Pasaulyje visko būna: vyksta ir valstybių, ir sienų pasikeitimai, vyksta karai. Kažkada ir mes sakėme, kad Lietuva bus nepriklausoma, tai irgi buvo tokia reakcija – ką čia Landsbergis kalba?

Šiuo atveju reikia suprasti Trumpo stilių – kad jis kalba žaismingai, šmaikščiai, ir nebūtinai tai priimti už gryną pinigą. Kiti sako, kad tokio lygio vadovai neturi teisės taip kalbėti. Kodėl neturi? Ima ir pakalba. Jeigu Putinas gali kalbėti metaforomis, kodėl negali Trumpas? Gali kalbėti, nors niekas Kanados prie Jungtinių Valstijų nejungia, Grenlandijos neperka iš Danijos už pinigus. Reikia suprasti, kad pasaulyje pasikeitimų gali būti. Ir gali būti labai rimtų.

Pradėčiau nuo Panamos. Įsiklausykite, ką amerikiečiai sako, – kad buvo laikai, kai kanalas buvo amerikiečių, amerikiečiai jį atidavė Panamai. Tačiau dabar kanalas Panamai beveik nepriklauso, jį valdo kinai. Ar mums geriau, kad kinai valdytų tą kanalą? Gal geriau amerikiečiai? Yra žmonių, kurie mano, kad šį statusą reikia pakeisti. Nesakau, kad jį reikia keisti dabar, tačiau tai nėra taip paprasta, kaip kartais bandome įsivaizduoti.

Jei pažvelgsime į Grenlandiją, visą šį šiaurės regioną, jis yra sutvarkytas pagal Šaltojo karo pabaigos statusą. Grenlandija yra tarsi Danijos dalis, bet nėra Europos Sąjungoje. Ji yra NATO narė, bet vėlgi turinti specialų statusą. Kol Arktika buvo daugiau neutraliteto laukas, toks statusas galėjo būti, tačiau dabar ji tampa karo lauku, todėl statusą reikia pakeisti. Tai nereiškia, kad Grenlandija turi būtinai tapti Amerikos valstija, bet jos statusą reikia peržiūrėti.

Galima pastebėti, kad Kanada atsirado todėl, kad kažkada liko britų valda, kai Jungtinės Valstijos pasiskelbė nepriklausomomis. Viskas gerai, tegul ji tokia būna, niekas jos suvereniteto nekvestionuoja. Bet jeigu prasidėtų kokie nors karai, Kanada tikriausiai visada kariautų kaip Amerikos sąjungininkė. Taigi problemų visur yra daug, ir jos nebus sprendžiamos taip, kaip neretai aprašoma žiniasklaidoje.

[caption id="attachment_1220743" align="alignleft" width="2560"] Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Kapitolijus, Vašingtonas, JAV, 2025 m. sausio 8 d. Willo Oliverio / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nori susitikti ir kad rengiamasi jųdviejų susitikimui. „Jis nori susitikti, ir mes tam rengiamės, – sakė Trumpas per susitikimą su respublikonų gubernatoriais savo Mar a Lago kurorte Palm Byče, Floridoje. – Prezidentas Putinas nori susitikti, jis tai sakė net viešai, ir mes turime užbaigti tą karą, tą kruviną mėsmalę.“ Trumpas niekada nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų dėl paliaubų ar taikos susitarimo ir dažnai kritikavo didelę karinę pagalbą, JAV siunčiamą Kyjivui. Kiek realus toks susitikimas prisaikdinus JAV prezidentą?

Susitikimas, suprantama, gali įvykti. Rusija yra valstybė, bet jos vadovas Vladimiras Putinas persekiojamas pagal tarptautinio teismo arešto orderį. Taigi yra teisinių problemų. Su Putinu tenka kalbėti – deja, pripažinkime (nors mes to galbūt labai nenorime pripažinti), kad padėti Ukrainai laimėti iki šiol nesugebėjome. Jeigu per trejus karo metus nelaimėjome, vadinasi, tame kare kažką reikia keisti.

Negaliu dabar tvirtinti, kad Trumpo ir Putino susitikimas ką nors pakeis, bet mums iš tikrųjų reikia ieškoti sprendimo būdų. Žinome, kad Ukraina iš esmės yra pasiruošusi deryboms, labiau nepasiruošusi yra Rusija, bet, matyt, Trumpas – vienintelis žmogus, kuris gali Putinui tiesiai šviesiai pasakyti „tu vieną kartą išeik iš Ukrainos“. Nematau jokio kito vadovo pasaulyje, kuris taip galėtų tiesiai šviesiai pasakyti. Ar Trumpas tą pasakys, ar ne – nežinome, turbūt to nežino ir Putinas.

Žiniasklaidoje apie derybas kalbama labai primityviai, apsiribojama teritorijos klausimu, bet derybose yra kur kas daugiau klausimų, kurių žiniasklaida nenagrinėja, nes iš tikrųjų nelabai ką žino.

JAV ir Jungtinė Karalystė penktadienį paskelbė apie plačias sankcijas Rusijos energetikos sektoriui. Maskva šeštadienį apkaltino Vašingtoną, kad šis, paskelbęs tokias sankcijas, yra pasirengęs rizikuoti stabilumu pasaulio energijos rinkose. Kuo skaudžios šios sankcijos, kad taip greitai reaguota?

Sankcijos yra toks dalykas: yra sankcijų, kurios galbūt atrodo labai gražiai, bet visiškai neveikia. Mes Europoje esame įsitikinę, kad visame pasaulyje veikia rinkos ekonomika. Taip nėra. Todėl sankcijos neretai ir nesuveikia.

[caption id="attachment_1220744" align="alignleft" width="2560"] Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas III per aštuntąjį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą JAV karinių oro pajėgų bazėje. Ramšteinas, Vokietija, 2025 m. sausio 9 d. Ronaldo Witteko / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Praėjusį ketvirtadienį JAV karinėje bazėje Ramšteine, Vokietijoje, surengtas 25-asis Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas, kuriam pirmininkavo JAV, dalyvavo 50 šalių karinė vadovybė, Ukrainos prezidentas, NATO generalinis sekretorius ir kiti vadovai. Kas jums žinoma apie tolesnę šios kontaktinės grupės veiklą?

Ši kontaktinė grupė yra labai naudinga. Ta parama yra ne tik daiktinė, tai ir tam tikri valstybių politiniai įsipareigojimai. Dabar laukiama naujų vėjų, kurie ateitų drauge su naująja Amerikos administracija, kurios pozicija daugiau mažiau žinoma. Tai lauksime naujienų. Kol kas gerai, kad Ramšteinas vyksta.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį apdovanojo popiežių Pranciškų Prezidento laisvės medaliu su pasižymėjimo ženklu, sakydamas, kad pontifikas yra „tikėjimo, vilties ir meilės šviesa, kuri ryškiai šviečia visame pasaulyje“. Tai yra aukščiausias prezidento teikiamas civilinis apdovanojimas. Joe Bidenas planavo šeštadienį Romoje asmeniškai įteikti medalį popiežiui per paskutinę prezidentinę savo užsienio kelionę, tačiau buvo priverstas ją atšaukti, kad galėtų sutelkti dėmesį į federalinį atsaką į Los Andžele siaučiančius gaisrus. Ką reiškia šis Amerikos apdovanojimas Šventajam Sostui, kuris ne kartą buvo linksniuojamas dėl neryžtingumo vertinant įvairius konfliktus, tarp jų Rusijos karą prieš Ukrainą?

Čia yra Amerikos prezidento pasirinkimas, ką apdovanoti, o ko ne. Mano manymu, šis apdovanojimas yra gražus gestas iš Amerikos pusės. Tiems, kurie kritikuoja Šventojo Sosto politiką, galiu tik pasakyti, kad ši valstybė yra kitokia ir jos profilis yra kitoks. Jos diplomatija daro tai, ko nedaro kitos šalys.

[caption id="attachment_1220745" align="alignleft" width="2560"] Popiežius Pranciškus jubiliejinėje audiencijoje Pauliaus VI salėje. Vatikanas, 2025 m. sausio 11 d. Angelo Carconi / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama