Partijų lyderių rinkimų metai: kaip kistų konservatorių kryptis pirmininku tapus L. Kasčiūnui ir kas vadovaus liberalams bei socdemams?

[intro_text content="Partijų lyderių rinkimų metai – šiemet net trys didžiausios Lietuvos partijos rinks savo pirmininką. Daugiausia diskusijų viešojoje erdvėje kyla dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovo, aiškėja, kad Laurynas Kasčiūnas turi didžiausius šansus juo tapti."] Politologų vertinimu, jis daug konservatyvesnis nei po nesėkmingų rinkimų iš pirmininko posto pasitraukęs Gabrielius Landsbergis. Dienraštis „Bernardinai.lt“ su apžvalgininkais aptarė, kaip L. Kasčiūno išrinkimas galėtų pakeisti partijos kryptį, paanalizavo ir svarbiausius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) bei Liberalų sąjūdžio pirmininkų rinkimų aspektus. Ryškūs du kandidatai Neseniai TS-LKD skyriai baigė kelti kandidatų į partijos pirmininko postą kandidatūras. Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas buvo antras populiariausias kandidatas tarp partijos skyrių, jo kandidatūra buvo pasiūlyta 65 kartus. Daugiau kartų skyriai įvardijo tik buvusios ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, tačiau ji dalyvauti rinkimuose atsisakė. Paaiškėjo, kad į pirmininkus taip pat pretenduos 29 kartus pasiūlyta dabartinė laikinoji TS-LKD vadovė, Seimo narė ir buvusi švietimo ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, 21 kartą pasiūlytas Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Rinkimuose taip pat dalyvaus šešis kartus skyrių pasiūlytas parlamentaras, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir vieną kartą pasiūlytas Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas. Vis dėlto stipriausiais kandidatais įvardijami L. Kasčiūnas ir R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ekspertai mano, kad L. Kasčiūnas gali pasukti politinę jėgą tradicinio konservatizmo link, o liberalusis partijos sparnas telkiasi aplink R. Morkūnaitę-Mikulėnienę. Kampanija dėl naujojo konservatorių lyderio prasidėjo sausį ir truks mėnesį. I. Kalpokas: „Nebūtinai partija keisis per naktį“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas IGNAS KALPOKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino, kad prognozuojamas L. Kasčiūno išrinkimas partijos pirmininku keistų šios kryptį. [caption id="attachment_939821" align="alignleft" width="2560"] Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka[/caption] „Nebūtinai partija keisis per naktį, tai didelė organizacija, turinti tam tikrą inerciją. Tačiau tie pokyčiai tikrai būtų, mažų mažiausiai, kai esi partijos pirmininkas – apsistatai žmonėmis, kurie tau yra palankūs, kurie mato pasaulį panašiai kaip tu. Tai atsispindės partijos strategijoje, formuojant partijos veidą. Per ilgesnį laikotarpį tai lems didesnius pokyčius jos viduje“, – aiškino jis. R. Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą politologas vadina pragmatiškesne. „Morkūnaitė-Mikulėnienė, palyginti su Landsbergiu arba Šimonyte, yra dešinesnė, bet kartu ir gerokai pragmatiškesnė. Iš esmės ji būtų linkusi laikytis partinės inercijos. Taip, jeigu žiūrėsime į jos nuomonę tam tikrais klausimais, asmenines savybes, manau, tie skirtumai nėra tokie radikalūs, kokius viešojoje erdvėje bandoma brėžti, bet Morkūnaitės-Mikulėnienės pirmininkavimas būtų kitoks. Žiūrint į tai, kaip matoma TS-LKD, Morkūnaitės-Mikulėnienės pergalė mažiau keistų partiją. Žiūrint iš rinkėjų perspektyvos, ji asocijuojasi su tęstinumu, o Kasčiūnas simbolizuoja skirtį. Jo kandidatūra būtų labiau veikianti partijos veidą. Kita vertus, man atrodo, jis yra į idėjinį veiksmą orientuotas kandidatas, turėtų daugiau galimybių, jėgų apgręžti inercijos mašiną“, – tvirtino „Bernardinai.lt“ pašnekovas. Landsbergiai palaikymo nereiškia Iš partijos lyderio pareigų po Seimo rinkimų pernai pasitraukęs G. Landsbergis nekomentuos artėjančių pirmininko rinkimų, naujienų agentūrai BNS šią savaitę nurodė jo atstovė spaudai Paulina Levickytė. Daugiausia partijos skyrių palaikymo keliant kandidatus sulaukusi, tačiau nedalyvauti rinkimuose nusprendusi ekspremjerė, Seimo narė I. Šimonytė nurodė remsianti R. Morkūnaitę-Mikulėnienę. „Balsuosiu už Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. Kodėl? Todėl, kad partija yra ne vykdomoji valdžia, ne ministerija ar įmonė, o pirmiausia bendruomenė. Kuri kartais jaučiasi vieninga ir stipri, o kartais atitolusi, neįtraukta ir neįsitraukusi. Radvilė šioje bendruomenėje yra praktiškai nuo gimimo ir niekada nebuvo niekur kitur. Ji pažįsta ir ją pažįsta ir žilas, ir jaunas“, – penktadienį feisbuke rašė I. Šimonytė. [caption id="attachment_1211677" align="alignleft" width="2560"] Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption] Tuo metu TS-LKD garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis nurodė nenorintis įvardinti, ką palaikys rinkimuose, tačiau pažymėjo, kad partijai reikia ryžtingo lyderio. „Visiškai nenoriu nei komentuoti, nei būti įtakingas, ką nors nukreipti kur nors. Kaip kas nori, taip tegul ir balsuoja“, – sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. Anot I. Kalpoko, galime matyti partijos senbuvių palaikymą R. Morkūnaitei-Mikulėnienei. „Matome šiokią tokią mobilizaciją aplink Radvilę, tarkime, partijos mohikanai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ryškiai suka į šią pusę. Kol kas nebuvo aiškių Gabrieliaus Landsbergio ir Ingridos Šimonytės pozicijų. Tai, ko gero, yra rezultatas – Landsbergis traukiasi iš politikos, tad partija jam lieka nuošalyje, o Šimonytė bet kuriuo atveju yra gana pragmatiška politikė, tad neskubėjo išskirti savo palaikymo kam nors, nes galų gale reikės su politine organizacija dirbti. Nors ne iš abiejų ryškių asmenybių sulauksime pozicijos, tačiau greičiausiai jiems Morkūnaitė-Mikulėnienė būtų artimesnis variantas“, – tvirtino politologas. V. Dumbliauskas: L. Kasčiūną pažįstu nuo studijų laikų, buvo matyti, kad jis kažką pasieks Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuodamas konservatorių lyderio rinkimus antrino I. Kalpokui. Pasak jo, L. Kasčiūno išrinkimas keistų partijos veidą. „Asmeniškai manau, kad TS-LKD reikėtų grįžti prie konservatizmo. Žinoma, yra manančiųjų ir kitaip. Jeigu Kasčiūnas laimės, tai bus savotiškas kompromisas tarp tų, kurie linksta į liberaliąją pusę, ir tų, kurie yra konservatyvesni. Jeigu jis laimės, tai reikš, kad balsavo ir tie, ir anie. Atrodo, Kasčiūnas be konkurencijos gali laimėti. Manyčiau, tada liberalioji partijos pusė pripažins, kad partijai reikia laikytis konservatyvesnės minties. Jis keis partijos veidą, tačiau turės atsižvelgti ir į liberaliąją jos pusę“, – pabrėžė jis. [caption id="attachment_1134452" align="alignleft" width="1200"] Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka[/caption] Politologas Mažvydas Jastramskis šią savaitę savo komentare, skelbtame portale Politika.lt, tikino atlikęs stipriausių kandidatų skirtumų analizę, tačiau didelių priešpriešų nerado. „Nusprendžiau nuosekliai palyginti Kasčiūno ir Morkūnaitės-Mikulėnienės atsakymus į rinkimų kompaso „Mano balsas“ klausimus apie įvairias politikos vertybes – nuo ekonomikos iki užsienio politikos. <…> Susivedžiau Kasčiūno ir Morkūnaitės-Mikulėnienės atsakymus į Excelį ir apskaičiavau skirtumus. Toks pratimas atskleidė, kad šie du kandidatai yra labai panašūs. <…> Kaip ir galime tikėtis, didžiausias nuomonių išsiskyrimas yra dėl tos pačios lyties santuokų“, – teigė jis. Kad kandidatai panašūs, tvirtina ir V. Dumbliauskas. „Nematau didelių skirtumų tarp Kasčiūno ir Morkūnaitės-Mikulėnienės. Gal ji yra labiau telkianti, nes nebuvo labai ryški liberaliojo sparno atstovė. Jos asmenybei labiau būdinga telkti nei skaldyti, ji daug metų buvo konservatorių frakcijos seniūnė Seime, o tai nelengvas darbas, ypač kai frakcija didelė, joje daug įvairių ir ambicingų žmonių. Jei Morkūnaitė-Mikulėnienė išbuvo seniūne, vadinasi, turi Dievo dovaną žmones sutelkti. Gal didžiausias skirtumas tarp jos ir Kasčiūno – kad pastarasis energingesnis, veiklesnis, kaip degtukas, o Morkūnaitė-Mikulėnienė ramesnė, santūresnė“, – aiškino pašnekovas. Politologas tvirtino L. Kasčiūną pažįstantis ilgą laiką. „Jį pažįstu nuo tada, kai buvo antro kurso studentas, buvau jo dėstytojas. Atsimenu, jau tada jis buvo labai energingas, gerai besimokantis, aktyvus. Buvo matyti, kad kažką pasieks gyvenime. Nenustebau, kai jis iškilo, nes turi politiko duomenis“, – teigė jis. Gali išlošti ir liberalai Pasak dalies apžvalgininkų, jei partijos pirmininko vairą perimtų L. Kasčiūnas, liberalioji konservatorių rinkėjų dalis ateityje tikriausiai balsuotų už Liberalų sąjūdį. Tokio scenarijaus neatmeta ir I. Kalpokas. „Taip galėtų būti. TS-LKD yra ta partija, kurios elektoratą mažiausiai veikia partijos vadovybės pokyčiai. Tačiau šiek tiek rinkėjų galėtų nubyrėti. Vis dėlto Liberalų sąjūdis irgi nėra sistemiškai liberaliausia partija, tai – gana centristinė jėga, kuri klausimas, ar turėtų ką nors labai išskirtinio pasiūlyti. Nebent stiliaus ir asmenybės kontrastas tarp Kasčiūno ir Čmilytės-Nielsen galėtų patraukti ramybės norinčius žmones liberalų link“, – aiškino politologas. [caption id="attachment_1205631" align="alignleft" width="2560"] Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka[/caption] Dar pernai prieš L. Kasčiūnui tampant krašto apsaugos ministru viešojoje erdvėje būta pasipiktinimo dėl jo praeities sąsajų su radikalais, tačiau staigus politiko populiarėjimas jau vadinamas sėkmės istorija. „Man atrodo, kad dalis Kasčiūno sėkmės istorijos yra Žemaitaitis, nes, palyginti su juo, ir Kasčiūnas atrodo labai švelnus ir pūkuotas. Tam tikrą sėkmės istoriją galima įžiūrėti. Pabuvo ministru, pasaulis nesugriuvo, Murzos sąjungininkai nepradėjo iš naujo žygiuoti gatvėmis. Grįžčiau prie to, kad, žiūrint iš daugumos TS-LKD rinkėjų perspektyvos, šis dalykas nėra labai svarbus. Daugiau emocijų tai kelia rinkėjams, kurie rinktųsi Laisvės partiją ar panašias politines jėgas“, – sakė I. Kalpokas. Kas vadovaus liberalams ir socdemams? Šiek tiek mažiau intrigų kyla dėl Liberalų sąjūdžio lyderio. Nors kandidatai dar nepaskelbti, politologai turi mažai abejonių, kad dabartinė pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen netęstų savo pareigų. Įdomiau dėl valdančiųjų socialdemokratų – dabartinė pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė neplanuoja kelti savo kandidatūros, ir pagal tradiciją ji priklausytų premjerui Gintautui Paluckui. Tačiau jis jau yra ragavęs pirmininko duonos, be to, jo valdymo laikotarpis nebuvo sėkmingas partijai. Visgi I. Kalpokas prognozuoja, kad G. Paluckas antrą kartą stos ir prie partijos pirmininko vairo. „Manau, didžiausia tikimybė, kad Paluckas gaus antrą šansą pavadovauti partijai. Bus kam mesti iššūkį. Neatmesčiau galimybės, kad su juo galėtų rungtis Juozas Olekas. Žiūrint į tai, kaip buvo formuojama koalicija, neatmesčiau galimybės, kad Vytenis Povilas Andriukaitis galėtų įmesti savo kepurę į ringą kaip didžiausias koalicijos su „Nemuno aušra“ priešininkas. Tų konkuruojančių kandidatūrų bus, tačiau premjeras turėtų turėti stipriausias pozicijas tokiuose rinkimuose“, – tvirtino jis. [caption id="attachment_1200680" align="alignleft" width="2560"] Lietuvos socialdemokratų partijos narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras bei Europos Sąjungos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Karolinos Gudžiūnienės / ELTA nuotrauka[/caption] Anot V. Dumbliausko, socdemai vėl lips į tą pačią balą. „Aš už tai, kad Lietuvoje kairėje ir dešinėje būtų po stiprią partiją. Dešinėje turime TS-LKD, taip, jie turi problemų, jiems tapatybės krizė, bet pati partija išlieka stipri. O socdemai prie Palucko atrodė prastai. Žinoma, premjero postas duoda populiarumo, pakelia reitingus, tad greičiausiai socdemai nulenkę galvas balsuos už Palucką, bet partijai tai nėra gerai. Jis premjeru tapo netyčia, nes jei staigiai nebūtų buvęs nugesintas Mindaugas Sinkevičius, greičiausiai šiandien jis būtų premjeras. Tačiau Paluckui tai buvo naudinga, kitaip jis nebūtų premjeras. Socdemai atėjo prie duobės, ir, jeigu Paluckui nesiseks būti ministru pirmininku, pradės kristi ir reitingai. Mano nuomone, kaip politikas jis yra silpnas, jis daugiau verslininkas, auginantis riešutus Turkijoje ir Brazilijoje. Jis neryškus, neturi Dievo dovanos, kurią turi Kasčiūnas, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Paluckas, mano nuomone – komandos narys, ne lyderis“, – aiškino politologas. G. Landsbergis konservatoriams vadovavo nuo 2015 m., tačiau partijai pralaimėjus rinkimuose šiemet jis iš pareigų pasitraukė pareikšdamas, kad daro pauzę politikoje. TS-LKD pirmininko rinkimų pirmasis turas vyks kitų metų vasario 9 d., balsavimas internetu – vasario 4–5 d., antrasis turas, jeigu prireiks, bus rengiamas vasario 23 d., balsavimas internetu – vasario 18–19 d. Balsuoti rinkimuose teisę turės ir partijos nariai, ir TS-LKD partijai nepriklausantys rėmėjai. Partijos rėmėjų registravimas pradėtas sausio 1-ąją ir truks iki sausio 19-osios. TS-LKD nariai rinkimuose dalyvaus be atskiro registravimo. Konservatorių pirmininkas renkamas ketverių metų kadencijai. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama