A. Medalinskas: dabar kiekvienas palinkėjimas Ukrainoje baigiasi žodžiu „taika“

[intro_text content="Taika – šis žodis dažnai skambėjo ir vakar, sausio 9 d., Ramšteine (Vokietija) vykusiame Ukrainos rėmėjų susitikime."]

Ukrainos rėmėjai neturi svyruoti, užbaigdamas susitikimą pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. „Ukrainą remianti koalicija neturi atsitraukti. Ji neturi svyruoti. Ir ji neturi žlugti. Ant kortos pastatytas Ukrainos išlikimas. Bet taip pat ir visų mūsų saugumas“, – pabrėžė L. Austinas.

Apie vadinamojo Ramšteino formato svarbą telkiant paramą Ukrainai ir situaciją trečią karo žiemą išgyvenančioje šalyje dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su politologu ALVYDU MEDALINSKU.

[youtube embed=L9rRDVp-CfA]

Kalbamės vykstant dar vienam, šį kartą jau 25-ajam, Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikimui Vokietijos mieste Ramšteine. Komentarai apie jame vykstančius ar įvykusius susitarimus dėl visiems suprantamų priežasčių yra labai riboti. Jeigu apskritai pažiūrėtume į šį formatą, Ramšteino formatą, jo svarbą remiant kovojančią Ukrainą, ką būtų galima pasakyti?

Ramšteino formatas yra svarbus telkiant paramą Ukrainai. Čia buvo labai stiprus JAV indėlis. Viskas prasidėjo nuo idėjos, kad susirenkama ir apsvarstomi pagrindiniai ginkluotės pagalbos poreikiai, taip pat įvertinama Ukrainos patirtis gavus ginkluotę. Deja, buvo ir trūkumų, o esminiai buvo šie: kartais Ramšteinas tapdavo pasikalbėjimų, galbūt tam tikrų pažadų išsakymo vieta.

Kai vienas po kito pažadai sugriuvo ir ginkluotė nebuvo pristatyta, arba buvo uždelstas jos pristatymas, tai Ukrainoje radosi tokia formuluotė: „Tikrai gražiai jie ten pakalbėjo, bet mums svarbu, kas atkeliaus į frontą artimiausiu laiku.“

Dabar, laukiant Donaldo Trumpo inauguracijos, formatas buvo pakeistas, ir tai tampa jau ne JAV, o NATO šalių formatu. Kas bus nutarta šiame susitikime – sunku pasakyti. Aišku tik viena – tai yra paskutinis Ramšteinas, kuriame dalyvauja Bideno administracijos atstovai. Antras dalykas – tai žingsnis pereinant prie vadinamojo naujo formato, kai Ramšteino darbotvarkę formuos visos NATO šalys.

Iš kairės: Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, JAV gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas III, Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime JAV karinių oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje, 2025 m. sausio 9 d. Ronaldo Witteko / EPA-EFE nuotrauka

Alvydai, kas pačiam žinoma daugiau apie kariaujančių šalių – Ukrainos ir Rusijos – apsikeitimą karo belaisviais? Pranešta, kad, pavyzdžiui, 2024 metų pabaigoje Ukraina ir Rusija dar kartą apsikeitė karo belaisviais. Į Ukrainą grįžo 187 kariai ir du civiliai, o nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš rusų nelaisvės namo sugrįžo iš viso 3956 asmenys. Dar viena šios savaitės žinia – kad Ukrainai iš rusų nelaisvės pavyko susigrąžinti 505 jūrų pėstininkus. Gal žinote, kaip vyksta šis procesas, kas yra ta varomoji jėga ir kokios šalys prisideda prie karo belaisvių grįžimo į namus organizavimo?

Kiekvieno žmogaus sugrįžimas į namus yra labai didelis pasiekimas. Rusijos pusėje taip pat grįžta žmonės, tačiau pastaroji kartais reikalauja savotiškai išskirtinių karo belaisvių, nusikaltusių valstybei už šnipinėjimą Ukrainoje.

Kokie žmonės bus keičiami – sprendžia Ukrainos prezidento institucija. Panašiai elgiamasi ir Rusijoje. Esmė – kad tarpusavyje abi pusės negali kalbėtis. Vadinasi, reikalingi tarpininkai. Vieni ryškiausių tarpininkų yra Turkija ir Kataras. Mes žinome, kad Turkija, pavyzdžiui, tarpininkavo dėl „Azovo“ vadovų grįžimo į Ukrainą. Kataras taip pat šiuose procesuose dalyvauja.

Žinoma, kai yra labai daug belaisvių, nuolat kyla klausimas – tai koks tas atrankos kriterijus, kas bus keičiama? Ir čia iš tikrųjų yra daug įvairių neįvardinamų detalių, kaip tas procesas vyksta. Bet, aišku, svarbu, kad jis vyksta.

Paskutinis dalykas, ką galbūt labai svarbu paminėti, – kad egzistuoja belaisvių keitimosi principas „visi į visus“. Bet šiuo atveju susiduriama su problema, kad ne visi karo belaisviai yra tikrieji karo belaisviai. Tarp jų yra ir nieko bendra su karu neturinčių žmonių, paprasčiausių civilių, kurie taip pat kankinasi kalėjimuose, koncentracijos lageriuose, kuriuos įsteigė Rusija Donbase ir kitur. Tikrai labai sudėtingas tų žmonių grąžinimas.

[caption id="attachment_1216780" align="alignleft" width="2560"] Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas karo belaisviais. Neatskleista teritorija Ukrainoje, 2024 m. gruodžio 30 d. Ukrainos Prezidentūros spaudos tarnybos / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Alvydai, pats visus trejus metus nuo karo pradžios stebi gyvenimą pačioje Ukrainoje, būni tai arčiau, tai toliau nuo fronto linijos, matai miestų, kaimų, atskirų žmonių gyvenimą. Kaip ukrainiečiai išgyvena tą trejų metų karą? Kas palaiko jų tvirtybę? Ką jie mano apie taip trokštamą taiką?

Žiema iš tikrųjų yra pats bjauriausias metas, kalbant apie žmonių galimybę atlaikyti tą visą spaudimą, nes pati žiema, jos atmosfera slegia. Ūkanos, darganos ir šiaip veikia žmogų, o Ukrainoje prie to dar prisideda elektros energijos atjungimai, jie kiekvieną kartą tampa vis sudėtingesni, kai atskrenda rusiškos raketos, kartais ir dronai smogti per energetinę infrastruktūrą.

Spėju, kad Rusija kaupia tokius rezervus ir po kurio laiko vėl smogs Ukrainos energetinei infrastruktūrai. Negaliu sakyti, kad žmonės prie to priprato. Be jokios abejonės, stresas yra didžiulis, nes kai paskelbiama, kad atskrenda balistinės raketos, tai supranti, kad jos neša mirtį, sugriovimus, tik klausimas, ar jos pataikys į tą tašką, kur tu esi, ar skris kitur, ar jos pataikys į tą tašką, kur yra tavo artimieji, draugai, bičiuliai.

Kiekvienas palinkėjimas Ukrainoje baigiasi žodžiu „taika“. Anksčiau būdavo vien tik „pergalė“, dabar visų pirma akcentuojama taika. Visi supranta, kad viskas yra labai sudėtinga ir kad ateityje daug kas priklausys nuo gana nenuspėjamos naujai išrinkto JAV prezidento Trumpo pozicijos.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama