Teisininkė skeptiškai vertina idėją steigti Regionų ministeriją: galima pasinaudoti jau esama administracine struktūra
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="Prezidentas Gitanas Nausėda pernai rugsėjį vykusio šeštojo Regionų forumo metu iškėlė idėją įkurti Regionų ministeriją. Greta Lietuvoje jau veikiančių 14 ministerijų reorganizavus Vidaus reikalų ministeriją (VRM), turėtų atsirasti ir už regionų plėtrą atsakinga įstaiga."] Tačiau dalis visuomenės skeptiška Prezidentūros idėjai, daugiau nei pusė respondentų apklausoje dėl naujos ministerijos poreikio pasisakė neigiamai. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė, daktarė VIDA PETRYLAITĖ dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuodama idėją steigti naują Regionų ministeriją tikino esanti skeptiška. „Pirmiausia dėl pačios idėjos – naujos ministerijos (kaip preliminariai vadinama – Regionų) steigimo poreikio. Bent jau šiame etape aš labiau būčiau linkusi diskutuoti ir matyti ne atskirą naują biurokratinę struktūrą, tokią kaip ministerija. Turėtų būti svarstomi ir kiti variantai, juos taip pat mini daug ekspertų ir politikų – t. y. pasinaudoti jau esama administracine struktūra, gal perskirstant dalį funkcijų, sustiprinti esamus administracinius ir visuomeninius resursus ar net konkrečias pareigybes“, – aiškino teisininkė. Idėją iškėlė prezidentas Pasak prezidento, nauja ministerija rūpintųsi regioninės politikos formavimu, regioninių tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimu bei nacionalinio lygmens koordinavimu tarp ministerijų. „Mums tikslinga apsvarstyti idėją ministerijos, kurios pagrindinis tikslas būtų nacionalinės regioninės politikos formavimas, regioninių tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimas ir, kas ypač svarbu, nacionalinio lygmens koordinavimas tarp ministerijų“, – rugsėjį sakė šalies vadovas. [caption id="attachment_1212856" align="alignleft" width="2560"]
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption] G. Nausėda tikino, kad šiuo metu formaliai už regioninės politikos įgyvendinimą atsakinga visa VRM, tačiau realiai – nedidelė komanda ministerijos viduje. „Tai nėra ministerijos problema. Tai – mūsų visų problema, kad tokiai svarbiai politikos sričiai ilgą laiką neskyrėme pakankamai dėmesio ir išteklių“, – kalbėjo prezidentas. Daugiau nei pusė gyventojų – prieš Remiantis naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. 51,3 proc. respondentų mano, kad tokia ministerija nereikalinga, penktadaliui – 21 proc. – šalies piliečių atrodo, kad tokia ministerija reikalinga. Dar beveik trečdalis – 27,7 proc. – respondentų nuomonės šiuo klausimu neturi. Tačiau Prezidentūra matydama skaičius pernai spalį akcentavo likusią gyventojų dalį. „Cituojami apklausos rezultatai rodo, kad vienai iš Prezidento pasiūlytų idėjų pusė apklaustų Lietuvos gyventojų nesako „ne“, vadinasi, yra jai atviri“, – komentavo Prezidentūra. Prezidentui iškėlus Regionų ministerijos idėją, tuo metu premjere buvusi Ingrida Šimonytė ir tuometė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad reikėtų žiūrėti plačiau ir galvoti apie Viešojo valdymo ministerijos kūrimą. Premjeras: nauja ministerija atsirastų pertvarkius VRM Diskutuojant apie Regionų ministerijos kūrimą buvo keliama ir Infrastruktūros ministerijos idėja. Tačiau premjeras kiek anksčiau tikino, kad tam reikia daugiau laiko, tad pastarosios ministerijos steigimas Vyriausybės programoje nenumatytas. Gintauto Palucko teigimu, Regionų ministerija galėtų būti įsteigta pertvarkius Vidaus reikalų ministeriją. „Iš esmės Vidaus reikalų ministerija tikrai galėtų būti skiriama į dvi dalis – į Viešojo saugumo arba Vidaus saugumo tarnybų ir Regioninių reikalų ir Viešojo valdymo“, – sakė jis. Anot premjero, toks projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2026 metų vidurio. [caption id="attachment_1212923" align="alignleft" width="2000"]
Premjeras Gintautas Paluckas. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Gruodį pareigas pradėjusiam eiti naujam vidaus reikalų ministrui Vladislavui Kondratovičiui prezidentas iškėlė uždavinį sukurti Regionų ministeriją. Pastarasis savo ruožtu teigė, kad tokia ministerija reikalinga ir turėtų būti sukurta kuo greičiau. „Stiprūs regionai yra stiprios valstybės pagrindas. Kuo daugiau stiprinsime žemesnius savivaldos lygius pradedant nuo bendruomenių, seniūnaičių institucijos, suteikiant daugiau galimybių Regionų taryboms, tuo visi iššūkiai, kuriuos kelia šiuolaikinė aplinka, bus sėkmingiau įveikti“, – sakė V. Kondratovičius. Gruodžio 12 d. premjero pareigas pradėjęs eiti G. Paluckas tikino, kad 2025-aisiais bus imamasi teisinių pakeitimų Regionų ministerijai įsteigti. Jis pabrėžė, kad ši nuostata yra įtraukta į Vyriausybės programą ir „Regionų ministerija tikrai atsiras“. „Be abejo, darbo yra nemažai, nes pirmiausia reikia pakeisti Vyriausybės įstatymą, kitus lydinčius teisės aktus. Tai galėsime padaryti kitų metų pavasario sesijoje“, – sakė G. Paluckas. Daliai problemų spręsti pakaktų esamo administracinio-teisinio mechanizmo Teisininkė V. Petrylaitė pripažino, kad reikia skirti dėmesio regionams. „Bet kokiu atveju didesnį politinį dėmesį (ir atitinkamai teisinius sprendimus) regionų problemoms spręsti reikia skirti. Tačiau, mano nuomone, atskiros institucijos įsteigimas ne tik kad savaime neišspręs problemų, bet kažin ar bus ir racionalus“, – tikino ji. Pašnekovė akcentavo, kad daliai problemų spręsti pakanka esamo administracinio-teisinio mechanizmo. „Tikriausiai daugelis, paprašyti įvardinti esmines regionų problemas, jau ir dabar įvardintų švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo prieinamumą. Ir jei priimamas politinis sprendimas, kad mažųjų miestų ar miestelių atveju atsisakoma griežtos „mokinių skaičiaus minimumo apskaitos“ ar „gimdymo skaičiaus minimalių reikalavimų“, ar tam reikalinga atskira ministerija? Turbūt ne. Tam įgyvendinti pakaktų ir esamo administracinio-teisinio mechanizmo. Žinoma, tokių viešųjų paslaugų savikaina būtų didesnė, bet tam ir reikia ne ministerijos, o aiškaus politinio sprendimo – ar valstybė (kartu ir mūsų visuomenė), siekdama regionų gerovės ir plėtros, sutinka prisiimti tuos didesnius kaštus“, – tvirtino ji. Apibendrindama teisininkė tikino esanti gana skeptiška šiuo klausimu. „Tačiau reikia pastebėti, kad konkrečių pasiūlymų ir projektų dar nėra. Todėl neturėtume iš karto atmesti tokios idėjos, reikėtų matyti konkretesnį vaizdą, ypač dėl tokios institucijos funkcijų, išlaikymo sąnaudų ir santykio su jau esamomis struktūromis“, – teigė V. Petrylaitė. N. Mačiulis: atskira regionų ministerija pažangiose valstybėse yra gana retas reiškinys „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas NERIJUS MAČIULIS pernai gruodį taip pat sureagavo į planus kurti naują ministeriją. „Pastaruoju metu Lietuvoje pasigirdo siūlymų steigti naujas ministerijas – regionų, dirbtinio intelekto ar skaitmenizacijos. Galima rasti argumentų, kodėl jų nereikia. Arba galima šias idėjas sujungti ir sukurti kažką iš tiesų unikalaus ir naudingo, kvepiančio ne biurokratija, o inovacijomis“, – rašė jis. [caption id="attachment_1216707" align="alignleft" width="2560"]
Ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] „Lietuvoje yra keturiolika ministerijų, daugiau nei, pavyzdžiui, Švedijoje (vienuolika), bet mažiau nei Vokietijoje ar Singapūre. Tačiau pats ministerijų skaičius savaime beveik nieko nepasako, nes po vienu stogu gali būti daug padalinių ir viceministrų, atsakingų už atskiras, bet šiek tiek susijusias sritis. Atskira regionų ministerija pažangiose valstybėse yra gana retas reiškinys. <...> Prancūzijoje yra teritorinės sanglaudos ir santykių su vietos valdžia ministerija. Estijoje regionų plėtros funkcija sujungta su žemės ūkio reikalais. Lenkija turi ministeriją, atsakingą už regionų politiką ir ES paramos įsisavinimą“, – dėstė ekonomistas. Pasak N. Mačiulio, Lietuvoje regioninę politiką įgyvendina kelios ministerijos. „Pavyzdžiui, viena iš žemės ūkio ministerijos veiklų sričių yra kaimo plėtra, o Vidaus reikalų ministerijoje yra viceministras, atsakingas už regioninę politiką. Galiausiai akivaizdu, kad kiekvieno rajono specifinėmis problemomis ir kasdieniais klausimais rūpinasi savivalda. Taigi, Lietuvoje regioninės politikos klausimai tikrai nėra užmiršti, nors ir nėra sutelkti po vienos ministerijos stogu“, – tikino jis. Ministerija mokesčių mokėtojams kainuotų bent kelias dešimtis milijonų eurų per metus Ekonomistas skaičiavo, kiek kainuotų dar viena ministerija. „Reikėtų ne tik ministro ir viceministrų, regioninės politikos ekspertų, bet ir viešųjų pirkimų skyriaus (kurį turi visos ministerijos), apskaitos, personalo ir kitų ūkio reikalų specialistų. Vidutiniškai vienoje ministerijoje Lietuvoje dirba 207 darbuotojai (nors įvairovė didelė – nuo 92 Energetikos ministerijoje iki 400 Finansų ministerijoje). Visų ministerijų žmogiškiesiems ištekliams – be joms pavaldžių įvairiausių institucijų – reikia daugiau nei 100 milijono eurų per metus. Žinoma, dar reikia ir patalpų, baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos, komandos formavimo mokymų ir visokių kitokių gėrybių, todėl net ir kuklios sąrangos ministerija mokesčių mokėtojams kainuotų bent kelias dešimtis milijonų eurų per metus“, – skaičiavo N. Mačiulis. [caption id="attachment_1213957" align="alignleft" width="2560"]
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption] Jis akcentavo, kad dalis valstybių ieško būdų, kaip naikinti perteklinį reguliavimą. „Vienas pirmųjų šiemet išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimų – steigti virtualų valdžios sektoriaus efektyvumo departamentą, ieškosiantį būdų apkarpyti perteklinių valdžios institucijų ir darbuotojų skaičių (taip, šiek tiek ironiška, steigiamas departamentas, naikinsiantis departamentus)“, – rašė jis. Ekonomistas skeptiškai žiūri į naujos ministerijos steigimą ir siūlo rimtai apsvarstyti galimybę integruoti dirbtinio intelekto įrankius į valstybės valdymo sektorių. 
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
