Istorikas T. Žukas: JAV prezidentas Jimmy Carteris neabejotinai buvo epochinės reikšmės prezidentas
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
JAV prezidentas Joe Bidenas sausio 9-ąją paskelbė nacionaline gedulo diena. Federalinės vyriausybės įstaigos tą dieną nedirbs. Po pamaldų katedroje J. Carterio palaikai bus parskraidinti į Džordžiją, ten bus surengtos privačios laidotuvių pamaldos baptistų bažnyčioje Pleinse, kur J. Carteris skaitė paskaitas sekmadieninėje mokykloje. Galiausiai procesija J. Carterio karstą nuveš į laidojimo vietą jo rezidencijoje.
Istorikas, Europietiškos dešinės instituto vadovas TEODORAS ŽUKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad prezidentas Jimmy Carteris buvo ir išliks išskirtinė asmenybė.
Gerbiamas Teodorai, apie Jimmy Carterį kalbama kaip apie įdomią ir įtakingą asmenybę Amerikos politikoje. O kokie buvo didžiausi Jimmy Carterio pasiekimai Jungtinių Valstijų prezidento poste?
Jimmy Carteris – tikrai epochinė asmenybė, išgyvenusi labai ilgą ir turtingą šimto metų gyvenimą. Jis yra kilęs iš paprastos, labai religingos baptistų šeimos. Jo vaikystė prabėgo žemės riešutų fermoje Džordžijoje.
Kalbant apie pagrindinį Carterio gyvenimo etapą – vieną prezidento kadenciją, ketverius metus Baltuosiuose rūmuose Vašingtone, – šis laikotarpis Jungtinėms Valstijoms iš tiesų buvo labai sudėtingas. Carteris paveldėjo ilgalaikes šalies problemas, į Baltuosius rūmus įžengė po labai didelių skandalų.
Istorikas, Europietiškos dešinės instituto vadovas Teodoras Žukas. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Neseniai, po vadinamosios „Watergate'o“ bylos, pirmą kartą Jungtinių Valstijų istorijoje buvo atsistatydinęs prezidentas Richardas Nixonas, ir prezidentu buvo išrinktas Geraldas Fordas. Kita labai didelė žaizda JAV visuomenėje, užsienio ir vidaus politikoje buvo Vietnamo karas, ką tik pasibaigęs žiauriu ir milžinišku Jungtinių Valstijų pralaimėjimu.
Jimmy Carteris prezidento rinkimus laimėjo 1976-aisiais, 1977-aisiais prisiekė ir tapo 39-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu.
Jeigu kalbėtume apie pagrindinius jo laimėjimus, pasiekimus, pirmiausia minėtume Kamp Deivido susitarimus, kurie buvo prisiminti paskelbus apie prezidento Carterio mirtį. Šie susitarimai aktualūs ir mūsų dienomis, kai kalbame apie konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Tais metais, 1978-aisiais, Jimmy Carteris privačioje Kamp Deivido rezidencijoje Jungtinėse Valstijose susodino Egipto prezidentą Anwarą Sadatą ir Izraelio ministrą pirmininką Menachemą Beginą, ir jie keliolika parų dieną naktį kartu su savo patarėjais tarėsi, kaip išspręsti kone amžiną Izraelio ir Artimųjų Rytų valstybių konfliktą.
Istorikai, politologai, analitikai sako, kad tai buvo vienas sėkmingiausių bandymų ieškant konflikto tarp Izraelio, Egipto ir Palestinos sprendimo kelių. Vėliau šiuos klausimus vienaip ar kitaip bandė spręsti kiti Amerikos prezidentai, tačiau pagrindai buvo padėti Kamp Deivide.
JAV prezidentas Jimmy Carteris, pirmoji ponia Rosalynn Carter ir jųdviejų dukra Amy Carter per J. Carterio inauguraciją 39-uoju JAV prezidentu Kapitolijuje. Vašingtonas, JAV, 1977 m. sausio 20 d. J. Carterio bibliotekos / EPA-EFE nuotrauka 
JAV prezidentas Jimmy Carteris, sėdintis darant jo oficialų portretą Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas, JAV, 1977 m. sausio 31 d. Karlo H. Schumacherio / J. Carterio bibliotekos / EPA-EFE nuotrauka 
JAV prezidentas Jimmy Carteris su savo asmenine sekretore Susan Clough Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas, JAV, 1977 m. rugpjūčio 2 d. J. Carterio bibliotekos / EPA-EFE nuotrauka 
JAV prezidentas Jimmy Carteris (dešinėje) ir Masačusetso senatorius Tedas Kennedymi Ovaliajame kabinete Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas, JAV, 1978 m. gegužės 21 d. J. Carterio bibliotekos / EPA-EFE nuotrauka 
JAV prezidentas Jimmy Carteris (dešinėje) apkabina Izraelio ministrą pirmininką Menachemą Beginą. Niujorkas, JAV, 1978 m. lapkričio 2 d. Yaacovo Saaro / Izraelio vyriausybės spaudos tarnybos / EPA-EFE nuotrauka 
JAV prezidentas Jimmy Carteris ant savo limuzino Bardstaune, Kentukio valstijoje, JAV, 1979 m. liepos 31 d. Billo Fitzo-Patricho / J. Carterio bibliotekos / EPA-EFE nuotrauka 
JAV prezidentas Jimmy Carteris Ovaliajame kabinete Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas, JAV, 1980 m. rugpjūčio 7 d. J. Carterio bibliotekos / EPA-EFE nuotrauka
Kalbant trumpai apie kitus svarbius pasiekimus, ką pavyko padaryti Carteriui, paminėtina tam tikrų JAV sektorių pertvarka. Ji pirmiausia palietė oro linijas, geležinkelius. Vėliau tai plėtojo prezidentas Reaganas, tačiau pradžią tam davė Carteris. Jo prezidentavimo metu JAV galų gale nusisuko nuo naftos produktų importuotojos programos ir palaipsniui tapo šalimi eksportuotoja. Tai suteikė JAV didelę nepriklausomybę. Ir šiandien tai yra vienas svarbiausių Jungtinių Valstijų pasaulinės galios raumenų.
Kokios prezidento Jimmy Carterio iniciatyvos turėjo ilgalaikį poveikį Jungtinių Valstijų politikoje?
Labiausiai mums reikėtų kalbėti apie Šaltąjį karą – Carteris buvo JAV prezidentas Šaltojo karo įkarščio metu. Jis užsiėmė, sakyčiau, Sovietų Sąjungos moraliniu nepripažinimu. Kalbėdamas apie žmogaus teises, jų fundamentalumą, žmogaus orumo užtikrinimo reikšmę, jis padėjo savotiškus pagrindus išklibinant Sovietų Sąjungą kaip tokią, padėjo pagrindus jos žlugimui.
Kartu reikia kalbėti ir apie Carterio postprezidentinį laikotarpį. Jis laikomas sėkmingiausiu Amerikos postprezidentu, tai yra žmogumi, kuris po prezidentavimo toliau tęsė įvairią visuomeninę veiklą: stebėjo rinkimus, rėmė įvairias socialines iniciatyvas, kovojo su skurdu, badu, klimato kaita.
2002-aisiais Jimmy Carteriui buvo skirta Nobelio taikos premija. Labai svarbus buvo moralumo sugrąžinimas į Jungtinių Valstijų užsienio politiką. Visa tai vienokiu ar kitokiu aspektu prisidėjo prie priežasčių, lėmusių Sovietų Sąjungos žlugimą. Carteris buvo pirmasis JAV prezidentas, į Baltuosius rūmus atvirai kvietęs Sovietų Sąjungos disidentus, jis atvirai bendravo su Andrejumi Sacharovu, kitais žymiaisiais Sovietų Sąjungos disidentais.
Taigi Carteris ženkliai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos žlugimo, Jungtinių Valstijų pergalės Šaltajame kare ir prie visos Rytų Europos išsilaisvinimo.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
