MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Naujienų, tiriamoji žurnalistika • 2025.07.11 13:34

Darželinukai galės nemiegoti: pietų miego (ne)nauda ir išspręstas tėvų galvos skausmas

Bernardinai.lt
Bernardinai.lt

Turinį įkėlė

Darželinukai galės nemiegoti: pietų miego (ne)nauda ir išspręstas tėvų galvos skausmas
Your browser does not support the audio element.

[intro_text content="Nuo gegužės mėnesio visi darželiai privalės vaikams suteikti galimybę per poilsio laiką ne tik miegoti, bet ir užsiimti ramia veikla. Ekspertai tikina, kad tokia galimybė teoriškai egzistavo ir anksčiau, o priverstinis pietų miegas gali sukelti rimtų psichologinių pasekmių."] Iki šiol galioję Higienos normos nuostatai reglamentavo poilsį, kuris dažnai buvo interpretuojamas tik kaip miegas, nors kiti nuostatai nurodė, kad vaiko dienos režimas turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų fiziologinius vaiko poreikius. „Daugelyje darželių žodis „poilsis“ interpretuojamas tik kaip miegas arba gulėjimas. Taip poilsį suprasdavo ir pedagogai, ir darželių administracija. Mano vaikas nenorėdavo miegoti darželyje, tačiau net tada, kai jam buvo 6–7 metai, jam liepdavo jei ne miegoti, tai bent ant šoniuko gulėti porą valandų be jokios veiklos. Bandžiau apie tai kalbėti su auklėtojomis, darželio administracija, bet sulaukiau atsakymo, kad higienos normos reglamentuoja, kad poilsis privalo būti“, – sako pilietinės iniciatyvos dėl lankstaus poilsio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose užtikrinimo atstovė ZITA ŠLEPETIENĖ. Naujuoju ministro įsakymu įtvirtintas nuostatas, kad poilsiu laikomas tiek miegas, tiek rami veikla. Taip pat nustatyta, kad visiems vaikams turi būti užtikrinta fiziologinius jų poreikius atitinkanti poilsio forma ir trukmė. Taip siekiama garantuoti tinkamą poilsį ir vaikams, kurie turi poreikį pamiegoti dieną, ir vaikams, kurie tokio poreikio neturi. [caption id="attachment_983700" align="alignleft" width="2038"]Vaikai, darželis, mokykla, švietimas, ugdymas, pažinimas Robertos Valančės nuotrauka[/caption] Šeimos galvos skausmas Pasak Z. Šlepetienės, iniciatyvos idėja kilo iš asmeninės jos ir kitų tėvų patirties, kai vaikai būdavo verčiami miegoti dieną, nors tai neatitiko jų poreikių. „Daug dešimtmečių pietų miegą išaugę vaikai kankindavosi lovelėse. Jų šeimos dalindavosi savo patirtimis klausdamos, ką daryti, kai vaikus verčia miegoti, kaip pakeisti situaciją. Pavieniai bandymai dažniausiai baigdavosi grupės koridoriuje po pokalbio su auklėtoja arba pas direktorę. Šimtai šeimų teišgirsdavo „tokia tvarka“ ar „pas mus miega visi“. Atrodė, problema neturi sprendimų, nes trūksta resursų, personalo, o paskutinis šiaudas, kurio griebdavosi įstaigos nustumdamos sprendimus, būdavo argumentas, kad vaikams pietų miegas yra būtinas“, – tikina Z. Šlepetienė. „Susidarė įspūdis, kad vaikai guldomi dėl sistemos patogumo. Argumentuojama, kad nėra resursų, bet juk resursų stoka nėra priežastis vaikams duoti prastesnį maistą arba jo iš viso neduoti“, – stebisi viena iš iniciatyvos organizatorių. Neformali piliečių iniciatyvinė grupė pasivadino „Pietų miego reforma“, tačiau Z. Šlepetienė pabrėžia – tai ne reforma, o noras atkreipti dėmesį į problemą. „Pietų miego reforma“ yra tik skambus pavadinimas pokyčiams, kurių seniai reikėjo. Iš tikrųjų jokios reformos nereikėjo, nes vaikai niekada neturėjo būti verčiami miegoti, visada turėjo būti paisoma individualių fiziologinių poreikių. Dabartiniai pakeitimai tik išsklaido galimybę interpretuoti kaip kam patogiau“, – teigia ji ir priduria, kad tai nereiškia pietų miego panaikinimo. Pašnekovė džiaugiasi sistemos pokyčiais ir tikina, kad tai padės ne tik tenkinti asmeninius poreikius, bet ir mažinti atskirtį. „Mes niekada nenorėjome, kad tai būtų privilegija tik tam tikrų vaikų, kurių tėvai gali įpirkti privatų darželį, kuriame leidžiama nemiegoti ir negulėti. Nemiegoti ir negulėti, kai vaikui to nereikia, turėtų būti normalus dalykas visiems. Užsienyje tokio amžiaus vaikai jau eina į mokyklą, tad tai tikrai nėra apie vaikų poreikių patenkinimą, kai bandoma aiškinti, kad, pavyzdžiui, septynmečiams būtinai reikia pietų miego“, – sako iniciatorė. [caption id="attachment_1219214" align="alignleft" width="2362"]Vaiku darzelis ELTA nuotrauka[/caption] Miegas – svarbiausias sveikatos šaltinis Pasak Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų neurologijos skyriaus vedėjos, vaikų neurologės dr. RŪTOS PRANINSKIENĖS, poilsis mažamečiam vaikui yra itin svarbi jo sveikatos dalis. Vis dėlto pietų miegas negali visiškai kompensuoti naktinio miego trūkumo. „Pakankamas nakties miegas nulemia dieną gautos naujos informacijos geresnį perėmimą ir perėjimą į ilgalaikę atmintį, gerina dėmesio koncentraciją, emocinę savireguliaciją. Poilsis svarbus vaikui būti atsparesniam stresui, geriau mokytis naujų dalykų ir efektyviai dalyvauti veiklose, reguliuoti savo emocijas bendraujant su bendraamžiais ir tėvais“, – tvirtina neurologė. Gydytojos teigimu, nuolat miego trūkumą patiriantys vaikai ateityje gali susidurti su sudėtingais psichikos sveikatos sunkumais. „Todėl vaikams, turintiems neuropsichologinių problemų, ypač svarbu laikytis miego higienos, užtikrinant pagal amžių reikalingą miego trukmę, nustatyti ribas ir įvesti nuoseklias taisykles“, – aiškina vaikų neurologė. Vaikų miego poreikis yra individualus, o reikiama miego trukmė kinta sulig amžiumi. Ikimokyklinio amžiaus, 3–5 metų, vaikams patartina miego trukmė per parą – nuo 10 iki 13 valandų, o 6–13 metų – nuo 9 iki 11 valandų. Pasak R. Praninskienės, gerai savijautai pakanka kokybiško nakties miego, todėl dienos miego poreikį jaučia retas darželinukas. [caption id="attachment_1219217" align="alignleft" width="320"]Ruta Praninskiene Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų neurologijos skyriaus vedėja vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė. Santaros klinikų nuotrauka[/caption] „Mažų vaikų dienotvarkė dažniausiai yra gana tvarkinga, todėl retam nuo ketverių metų reikia privalomo dienos miego. Kitu atveju jie negali greitai užmigti vakare, vėluoja užmigimo pradžia. Nakties miegas yra svarbesnis už dienos miegą. Jeigu vaikas miega iki 14.30 val., tada jis gali užmigti po 5–6 ar 7 valandų nakties miego. Priverstinis migdymas dieną žaloja vaiką emociškai, nes tai yra prievarta“, – aiškina sveikatos specialistė. Gydytoja teigia pastebinti iki šiol vyravusią priverstinio dienos miego problemą, neretai dėl šios priežasties vaikai nenorėdavo lankyti darželio: „Vaikas negali užmigti, priverstinai guli tyloje užsimerkęs ir dar sulaukia neigiamų emocijų iš auklėtojų.“ Anot jos, norint užtikrinti tinkamą vaiko poilsį, būtina bendradarbiauti auklėtojams ir tėvams. „Iki ketverių metų daugiau kaip pusė vaikų turi miego sunkumų, todėl tėvams ir vaikus prižiūrintiems darželių auklėtojams reikia kalbėti apie miego svarbą ir jo gėrį pasitelkiant žaidimus ar skaitant knygas. Tuomet jiems bus suprantama, kad šiandieną trūksta miego, todėl reikia pailsėti dieną“, – pataria neurologė. Svarbu išlaikyti ritualus „Miegas yra kaip maistas – jeigu maitini per prievartą, vaikas arba persivalgys, arba patirs valgymo sutrikimų“, – tvirtina psichologė-psichoterapeutė ROSITA PIPIRIENĖ. „Viskas priklauso nuo temperamento. Kai kurie vaikai – labiau choleriški, smalsūs, temperamentingi – nuo vienų metų nebenori pietų miego ir net nebegali miegoti. Jiems užtenka ramiai pabūti 10 minučių ir jau yra persikrovę“, – sako psichologė. R. Pipirienė prisimena ankstesnę ikimokyklinio ugdymo įstaigų realybę – baimę, grasinimus ir bausmes. „Mūsų laikais miego metas būdavo baisus ir griežtas: auklėtojai grasindavo, kad jeigu neužmigsi, atsitiks kažkas blogo, todėl vaikams tekdavo vaidinti. Įsivaizduokite, vaidinti miegantį valandą dvi – vaikas nebegali tilpti savyje, jaučiasi tarsi kalėjime. Aršesnius vaikus pakeldavo, kai visi užmigdavo, ir leisdavo tyliai būti kur nors kamputyje“, – apie savo vaikystę pasakoja R. Pipirienė. [caption id="attachment_1041438" align="alignleft" width="990"]Rosita Pipirienė Psichologė-psichoterapeutė Rosita Pipirienė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Psichologė-psichoterapeutė pabrėžia – poilsio alternatyva turi būti, tačiau svarbu išlaikyti ritualus ir bendruomeniškumą. „Skaityti pasaką ar dainuoti lopšinę – ritualai, kurie visus vaikus vienodai įtraukia į ramybės būseną. Poilsiui skirtas laikas turi egzistuoti bendruomeniškai, visai grupei. O paskui galima rinktis alternatyvą – vienas vaikas gulės, o kitas norės keltis iš lovos po dešimties minučių, nes jam to pakanka“, – aiškina ji. R. Pipirienės teigimu, kai kurie vaikai taip įsižaidžia, kad be ritualų ir aiškaus jausmo, jog dabar poilsio metas, niekada nesiguls. O yra tokių, kurie atėjus laikui gali užmigti skaitydami knygutę. Poilsis ne pedagogų sąskaita Viešojoje erdvėje pasirodžius žiniai apie nebeprivalomą pietų miegą darželiuose, visuomenėje kilo diskusijos – kokios bus siūlomos poilsio alternatyvos ir koks krūvis laukia pedagogų? „Užmigus miegantiesiems, kiti gali išeiti ramiai pasėdėti, atlikti fantazijos lavinimo pratimus, įsivaizduoti mėgstamą herojų ir su juo pakalbėti. Visa tai atpalaiduoja ir skatina ramybės būseną“, – patarimais dalijasi R. Pipirienė. „Žinoma, auklėtojoms teks dirbti, jos nebegalės pailsėti ir išgerti kavos per pietų miegą – gaila“, – priduria ji. Pilietinės iniciatyvos atstovė Z. Šlepetienė pabrėžia – vaikų poilsis neturi būti organizuojamas pedagogų perdegimo sąskaita: „Tai turėtų būti ne pedagogų, o darželių vadybos rūpestis sugalvoti, kaip visa tai išspręsti. Papildomi resursai visada gerai, bet ir kol jų nėra, galima rasti sprendimų.“ „Pavyzdžiui, jeigu yra dvi grupės, miegantys vaikai gali būti vienoje patalpoje, o nemiegantys poilsio laiką leisti kitoje. Taip pat nemiegiukai gali būti nuvedami į sporto salę, psichologo, logopedo kabinetą. Jeigu grupėje nėra atskiro miegamojo kambario, o nemiegantis vaikas tik vienas ar jų keli, galima atidaryti rūbinės duris, išnešti stalą, kėdutę, žaislų, piešimo priemonių, ir vaikai poilsio metą leis ten“, – vardija Z. Šlepetienė. Pašnekovė tikina – mažamečiai gali nustebinti drausmingu elgesiu. „Jeigu vaikai nuo mažens mokomi, kad gali nemiegoti, bet turi elgtis tyliai – jie taip ir daro. Panašiai kaip valandų valandas tyliai gulėdavo lovose, dabar jie taip pat tyliai gali sėdėti, vaikščioti, žaisti. Daug kas tuo nenori patikėti, bet praktika rodo, kad vaikai geba pagarbiai žiūrėti į savo draugų poilsį: tiek tie, kurie miega, tiek tie, kurie nemiega“, – šypsosi ji. [caption id="attachment_1219216" align="alignleft" width="2500"]Vaiku darzelis Sauliaus Žiūros / ELTA nuotrauka[/caption] Režimas privalo būti Vis dėlto jeigu vaikai žinos, kad turi galimybę nemiegoti, ar gebės įsivertinti savo savijautą ir atsispirti žaidimų pagundai? Psichologė-psichoterapeutė R. Pipirienė tikina: darnioje šeimoje augantys vaikai puikiai geba atliepti savo poreikius. „Jeigu namuose atliepiami vaiko fiziologiniai ir psichologiniai poreikiai, jau būdamas trejų jis jaus, kada reikia atsisėsti ar atsigulti. Tačiau jeigu poreikiai neatliepiami, viso to jis nesupras, ir tam reikės sistemos. Kartais apleisti, iš disfunkcinių šeimų kilę vaikai būtent darželyje patiria teigiamą ritmą, dėl kurio jaučiasi saugūs, įpranta prie budrumo ir poilsio būsenų“, – pasakoja ji. Vis dėlto specialistė teigia abejojanti, kad vaikai turės galimybę savarankiškai nuspręsti dėl savo poilsio laiko. „Tokiu atveju būtų anarchija“, – juokiasi R. Pipirienė. „Kad ir maži vaikai būna gana egocentriški, individualistai, bet bendruomenė yra labai svarbu. Kartu einame į lauką, kartu valgome – bet koks režimas yra būtinas iki dešimties metų“, – teigia specialistė. Psichologė tiki, kad nebeprivalomas dienos miegas auklėtojų sukurtoje tinkamoje aplinkoje gali suvilioti kur kas daugiau vaikų negu anksčiau. „Tokiu atveju net ir tie, kurie anksčiau buvo verčiami, gali miegoti ilgiau. Kai nėra prievartos, vaikas natūraliai tampa laisvesnis“, – svarsto R. Pipirienė. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki šiol galimybė dienos metu rinktis kitą negu miegas poilsio formą užtikrinama trečdalyje Lietuvos darželių. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-07-17

Vilties šventės rengėja V. Spangelevičiūtė-Kneižienė: jeigu mūsų viltis yra Kristuje, ji negali būti kvailių motina

Vilties šventės rengėja V. Spangelevičiūtė-Kneižienė: jeigu mūsų viltis yra Kristuje, ji negali būti kvailių motina
2025-07-14

„Pamaldūs troškimai“ – Bažnyčios reformų programa

„Pamaldūs troškimai“ – Bažnyčios reformų programa
2025-07-14

E. Leontjeva: mokesčių didinimas gali skaudžiai atsiliepti biudžetui ir mūsų gynybos pajėgumams

E. Leontjeva: mokesčių didinimas gali skaudžiai atsiliepti biudžetui ir mūsų gynybos pajėgumams
2025-07-14

Leni Riefenstahl – geniali filmų kūrėja ar nacių propagandininkė?

Leni Riefenstahl – geniali filmų kūrėja ar nacių propagandininkė?
2025-07-14

Politologas A. Lašas: esminio proveržio derybose tarp Ukrainos ir Rusijos nėra

Politologas A. Lašas: esminio proveržio derybose tarp Ukrainos ir Rusijos nėra
Dalintis straipsniu
Darželinukai galės nemiegoti: pietų miego (ne)nauda ir išspręstas tėvų galvos skausmas