D. Antanaitis: „Mes negalime atsipalaiduoti, mes privalome stiprinti savo saugumą ir gynybą“

[intro_text content="Ukraina Kursko srityje pradėjo kontrpuolimą. Dezertyravimo faktai Ukrainos kariuomenėje kelia susirūpinimą. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni surengė neoficialų vizitą pas išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Galutinai sustabdytas rusiškų dujų tranzitas į Europą per Ukrainą."]

Šiuos ir kitus svarbiausius tarptautinius praėjusios savaitės įvykius komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras DARIUS ANTANAITIS.

[youtube embed=fwixrB65pxw]

Pokalbį norėčiau pradėti nuo situacijos Rusijos ir Ukrainos kare. Rusija vakar pranešė, kad Ukraina Kursko srityje pradėjo kontrpuolimą. Rusijos gynybos ministerijos pranešime sakoma, cituoju: „Siekdamas sustabdyti Rusijos karių judėjimą Kursko kryptimi, priešas pradėjo kontrpuolimą.“ Šią informaciją patvirtina šaltiniai Ukrainoje. Dariau, kaip jūs pakomentuotumėte situaciją Kursko srityje?

Ukrainos kariuomenės operacija Kursko srityje buvo labai svarbi ir vis dar yra svarbi, nes tokiu būdu yra galimybė atitraukti dalį Rusijos kariuomenės iš Ukrainos atgal į Rusiją.

Rusija šią akimirką naudojasi Šiaurės Korėjos kariuomenės pajėgumais, kad neatitraukinėtų savo pajėgumų iš Ukrainos. Ir, kaip mes matėme iš viešųjų, atvirų šaltinių, rusams pavyko pajudėti į priekį Kursko srityje. Todėl, manau, dabartinis ukrainiečių kontrpuolimas yra vėl užimti savo operacines strategines pozicijas, kad rusai vis tiek privalėtų ir neturėtų kitos galimybės, kaip tik atitraukti savo pajėgumus iš Ukrainos Kursko link.

Pasirodė pranešimų, kad masinio dezertyravimo atvejai skaudžiai paliečia Ukrainos kariuomenę, kad griaunami jos kovos planai. Kyjivas būsimose derybose dėl ugnies nutraukimo gali atsidurti labai nepalankioje situacijoje. Kaip jūs, kaip kariškis, pakomentuotumėte tuos dezertyravimo atvejus?

Tai jau ne pirmas kartas, kai vėlgi atviruose šaltiniuose galima pamatyti, kad vyksta dezertyravimas. Netgi kartais tai buvo pateisinamas dezertyravimas, kai žmonės ilgą laiką buvo fronte, be atostogų arba netgi, jeigu kažkas vyksta šeimoje, nebuvo išleidžiami atostogų, ir jie tiesiog dezertyruodavo tam, kad sugrįžtų atgal. Tai nėra pateisinama jokiais būdais, nes dezertyravimas yra išdavystė.

Dabartinis atvejis išsiskiria masiškumu. Ir vėlgi kiek atviruose šaltiniuose buvo minėta, būtent ši brigada buvo ruošiama Prancūzijoje. Jai buvo skirta ypač daug dėmesio, įdėta daug darbo ir finansų. Be to, brigada buvo aprūpinta geriausia vakarietiška technika.

Šis atvejis rodo, kad kariuomenės moralė yra labai svarbi. O moralė dažnai atsiremia į vadus, į vadų kompetenciją, gebėjimus. Todėl, kai mes kalbame, kad kariuomenė yra tankai, patrankos, – ne, kariuomenėje taip pat labai svarbi dedamoji yra karių moralė, jų dvasinės galimybės ir stipri dvasia.

[caption id="attachment_1218507" align="alignleft" width="2560"] Ukrainos civilių kariniai mokymai šaudykloje. Charkivo sritis, Ukraina, 2024 m. gruodžio 7 d. Sergejaus Kozlovo / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Vakar Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni surengė neoficialų, netikėtą vizitą pas išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą jo rezidencijoje Floridoje. Priminsiu, kad Giorgia Meloni yra viena iš kelių užsienio lyderių, įskaitant Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau ir Vengrijos premjerą Viktorą Orbáną, apsilankiusių pas Donaldą Trumpą, kuris sausio 20 dieną bus antrą kartą inauguruotas. Dariau, kaip manote, kodėl buvo surengtas toks netikėtas vizitas į JAV, kai dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę atvyksta į Romą, kur sausio 9–12 dienomis susitiks su Giorgia Meloni, popiežiumi Pranciškumi ir Italijos prezidentu Sergio Mattarella?

Man sunku spręsti apie vizito priežastis, kadangi nesu nei politologas, nei užsienio politikos žinovas. Todėl norėčiau į tai pasižiūrėti per saugumo prizmę. O saugumo prizmė yra tokia, kad rusai, tikėtina, traukiasi iš Sirijos, bet traukiasi netoli, būtent į Libiją. O Libija Italijai ypač svarbi, nes yra pagrindinė dujų ir naftos šiai šaliai tiekėja. Ir jeigu ten atsiranda dar vienas žaidėjas, toks kaip Rusija, tai destabilizuoja situaciją Italijoje, nes vis dėlto šios valstybės ekonomika paremta pramone. Pramonei yra būtina energija, o energija išgaunama iš dujų ir naftos.

Todėl manau, kad, žvelgiant iš saugumo situacijos pusės, vizitas galėtų būti susijęs su klausimu aptarti situaciją Libijoje, nors Libijoje oficialiai JAV kariškių nėra.

Pakomentuokite situaciją, kuri paliečia ne vieną šalį, bet visą Europą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį rusiškų dujų tranzito į Europą per Ukrainą pabaigą pavadino vienu didžiausių Maskvos pralaimėjimų. Prieš daugiau nei 25 metus į valdžią atėjus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, per metus į Europą per Ukrainą buvo tiekiama daugiau kaip 130 milijardų kubinių metrų dujų. Šiandien rusiškų dujų tranzitas yra lygus nuliui. Maskva ir Kyjivas trečiadienį patvirtino, kad rusiškos dujos nebetiekiamos į Europą per Ukrainą, taip nutraukus dešimtmečius trukusį susitarimą. Kaip jūs pakomentuotumėte šį išskirtinį faktą?

Energetinis saugumas – labai svarbus saugumas. Ir tai mes matėme iš Vengrijos ir Slovakijos vyriausybių žingsnių, kai šalys buvo pasipiktinusios, kad jų pramonė nebebus maitinama rusiškomis dujomis. O tai reiškia, kad ji sustoja arba stipriai pristabdoma. Tai reiškia, kad abiejų šalių ekonomika ženkliai keisis.

Be to, ir Ukraina nebetenka pajamų iš dujų tranzito, kad ir kaip keistai tai skambėtų karo metu. Mano galva, Ukraina turi teisę sustabdyti tranzitą, nes tai yra vienintelė arba viena iš svarbių bambagyslių Rusijai maitinti savo karą prieš Ukrainą. Buvo dvejopa situacija. Iš vienos pusės, Rusija naikino Ukrainą, iš kitos pusės – Ukraina per savo teritoriją leido rusams uždirbti pinigų, kad sumokėtų savo samdiniams šiaurės korėjiečiams ir iraniečiams.

[caption id="attachment_1218509" align="alignleft" width="2501"] Per Naujųjų metų dienos teroro išpuolį žuvusiesiems atminti surengtas budėjimas. Naujasis Orleanas, Luizianos valstija, JAV, 2025 m. sausio 4 d. Shawn Fink / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Gerbiamas Dariau, panašu, kad didelė pasaulio dalis neišgirdo metų pradžioje popiežiaus Pranciškaus ištartų žodžių: „Tegu 2025-ieji būna taikos, pažangos metai. Tikros ir tvarios taikos, kuri neapsiriboja sutarčių vingrybėmis ar žmogiškaisiais kompromisais prie derybų stalų. Ieškokime tikrosios taikos, kurią Dievas dovanoja beginklei širdžiai.“ Ir pirmosiomis metų dienomis tęsiasi kariniai konfliktai. Tačiau, manyčiau, juos nustelbė teroristinis aktas, kai į Naujųjų metų pradžią švenčiančią minią Jungtinėse Amerikos Valstijose, Naujajame Orleane, įsirėžė automobilis. Incidento metu žuvo mažiausiai 15 žmonių, dar 35 buvo sužaloti. 42 metų Amerikos pilietis ir karo veteranas iš Teksaso valstijos Shamsudas Din Jabbaras dirbo kariuomenės informacinių technologijų specialistu ir būtent karinei tarnybai dėkoja už prisijaukintą discipliną bei įgytus planavimo įgūdžius. Kodėl pirmosiomis Naujųjų metų valandomis jis taranavo šventiškai nusiteikusią minią, išlieka paslaptis, kuri vargu ar kada nors bus įminta. Jūsų manymu, ką šis incidentas, beje, ir apskritai kariniai konfliktai primena šiam pasauliui?

Kariniai konfliktai ar teroristiniai atvejai primena pasauliui, kad niekas nepasikeitė po šia saule, kad kariniai konfliktai, karai, teroristiniai išpuoliai, nusikaltimai, žmogžudystės, vagystės buvo, yra ir tęsis toliau.

Be abejo, popiežiaus kalba labai motyvuoja, tačiau pasaulis nesustoja ties popiežiumi. Karai buvo, karai yra, ir karai bus. Todėl tikėtis, kad staiga visi žmonės pradės vienas kitam šypsotis ir nenešioti peilių už nugaros yra naivu. Tai dar kartą pabrėžia, kad mes negalime atsipalaiduoti, mes privalome stiprinti savo saugumą ir gynybą.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama