Ekspertų mintys apie kalbas dėl neva suaktyvėjusios Šv. Sosto politikos kariniais klausimais: raginimas nebombarduoti civilių nėra pozicijos pasikeitimas

Visgi istorikas, literatūrologas, Vilniaus universiteto profesorius PAULIUS SUBAČIUS šių kalbų nėra linkęs sureikšminti. Dienraščiui „Bernardinai.lt“ jis teigė nemanantis, kad kas nors iš esmės Vatikano retorikoje yra pasikeitę.

Kitokios nuomonės yra teologė NOMEDA HOFERTAITĖ – ji tikino pastebinti popiežiaus šališkumą daugiau galios turinčiai pusei ir išskyrė su tuo susijusius kelis daugiausia diskusijų kėlusius Vatikano veiksmus.

Akcentuojama taika

Įvairias kalbas apie suaktyvėjusią Šventojo Sosto politiką karų klausimais prof. P. Subačius nėra linkęs sureikšminti. „Nemanyčiau, kad kas nors yra suaktyvėję ar pasikeitę. Atsižvelgiant į bažnytinį kalendorių, kalėdiniu laikotarpiu buvo daugiau pasisakymų, pamokslų – situacijų, kuriose buvo galima daugiau komentuoti. Be to, sausio 1-ąją Bažnyčia mini Pasaulinę taikos dieną. Šiame kontekste buvo proga dar kartą iš gana ilgų, kartais ne visai nuoseklių Šventojo Tėvo ar kitų hierarchų pasisakymų ištraukti konkrečią frazę ar atkarpą“, – atkreipė dėmesį prof. P. Subačius.

Literatūrologas, istorikas, profesorius Paulius Subačius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Jo teigimu, įvairiuose Šventojo Tėvo pasisakymuose, kaip ir įprasta, akcentuojama taika. Tačiau, anot profesoriaus, šie žodžiai, nesiimant jokių veiksmų, yra bereikšmiai. „Minėta Palestina, Ukraina. Vatikano pozicija nesikeičia, minimi tie patys dalykai – taika geriau už karą. Visi turi siekti taikos. Savaime šie žodžiai kaip ir bereikšmiai, nors ir liūdna tai sakyti.

Klausimas – kokiomis sąlygomis taika pasiekiama? Nesvarbu, ar mes kalbame apie Artimuosius Rytus, ar apie Maskvos agresiją. Visur klausimas yra apie sąlygas ir su kuo ta taika sudaroma. Kadangi popiežius apie tai nieko nesako, tik paragina negrobti vaikų ir nebombarduoti civilių, tai nėra pozicijos pasikeitimas ar koks nors akcentas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo prof. P. Subačius.

Jo teigimu, dabartiniuose popiežiaus Pranciškaus pasisakymuose nelabai galima įžvelgti kokį nors konkretumą. „Sakyčiau, popiežius pagal Bažnyčios tradiciją viską sako gražiai ir teisingai, bet šiuose jo pasisakymuose įžvelgti konkretumą ar nuoseklumą būtų sunku. Visi girdi ir pabrėžia ką nori.

Kita vertus, popiežius visiems kalba tai, ką jie ir nori girdėti“, – svarstymais dalijosi prof. P. Subačius.

Popiežiaus šališkumas

Kalbėdama apie Šventojo Sosto politiką, teologė N. Hofertaitė dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad Bažnyčios hierarchams normalu reaguoti į įvykius pasaulyje, tačiau kartu ji atkreipė dėmesį į popiežiaus Pranciškaus palankumą vienai pusei.

„Įtampa pasaulyje auga, ir Vatikanas šioje situacijoje aktyviai dalyvauja. Natūralu, kad dvasiniai lyderiai turi reaguoti, pasmerkti netinkamus politikų veiksmus, bet visi stebi ir mato, kad popiežius yra šališkas. Akivaizdu, jis yra diktatūrų pusėje, ir tai neišvengiamai susiję su išlaisvinimo teologija, kuri buvo ypač paplitusi Lotynų Amerikoje“, – sakė N. Hofertaitė.

Popiežius Pranciškus rodo iš Bučos atvežtą Ukrainos vėliavą. „Vatican News“ nuotrauka

Teologė išskyrė su tuo susijusius kelis Vatikano veiksmus, kurie kėlė įvairias diskusijas visuomenėje: „Per šiuos metus Vatikanas ypač daug diskusijų sukėlė trijose srityse: tai Vatikano požiūris į agresiją Ukrainoje; Vatikano veiksmai dėl Katalikų Bažnyčios Kinijoje; Vatikano santykiai su Izraeliu po 2023-iųjų spalio mėnesio atakos.“

N. Hofertaitė atkreipė dėmesį, kad Ukrainos karo kontekste popiežius nėra aiškiai pasisakęs prieš šalį agresorę. „Kalbant apie Ukrainą – Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose politikai, politologai atvirai sako, kad popiežius pasirinko ginti ne Dovydą, bet Galijotą (stiprųjį). Jis niekada atvirai nepasmerkė Putino veiksmų, kalba apie taikos derybas. Tačiau įprastai, kai tarp vaikų kyla konfliktas, tėvai nori išsiaiškinti, kas pradėjo kivirčą. Ir kai išsiaiškina, kaltininkui paliepia atsiprašyti, ir tik po to kalbama apie taikos derybas“, – savo nuomone pasidalijo pašnekovė.

Kalbėdama apie Kiniją, N. Hofertaitė priminė, kad Šventasis Sostas pratęsė susitarimą su Kinija dėl katalikų vyskupų skyrimo, ir atkreipė dėmesį į komunistų partijos įtaką vyskupams Kinijoje.

„Vatikanas atnaujino sutartį su komunistine Kinija. Tik po to sustiprėjo visų religinių konfesijų persekiojimas. Visai neseniai popiežiaus patvirtintas vyskupas, laikydamasis Kinijos komunistų partijos įsakymo, nurodė, kad katalikai privalo studijuoti Karlo Marxo veikalus, bet ne Bibliją ir popiežiaus knygas“, – aiškino ji.

Anot teologės, dabartiniai santykiai tarp Vatikano ir Izraelio niokoja įvairių konfesijų taikų bendravimą, kurtą nuo pat Vatikano II susirinkimo.

Teologė Nomeda Hofertaitė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

„Politikai, teologai komentuoja, kad per šiuos metus Vatikano ir Izraelio santykiai sugriovė tai, kas buvo sukurta visų popiežių nuo Vatikano II susirinkimo, o jie kūrė judėjų, žydų ir krikščionių dialogą. 2024-ųjų pradžioje Izraelio ambasadorius Vatikane kreipėsi dėl sunkiai paaiškinamų teologinių interpretacijų, kalbėdamas apie konfliktą.

Šiais metais Vatikano prakartėlės kūdikis buvo paguldytas ant palestiniečių vyrų galvos apdangalo, kuris yra Palestinos nepriklausomybės simbolis. Vatikanui reikėjo aiškintis. Žinoma, apdangalas buvo pakeistas“, – priminė teologė N. Hofertaitė.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Tomas Kemzūra, Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama