Politologas L. Kojala: neaiškumas yra šių dienų realybė

[intro_text content="Neaiškumas yra šių dienų realybė. Tai savo įžvalgose apie praėjusius ir naujuosius metus akcentuoja politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas LINAS KOJALA."] Pagrindinė šio neapibrėžtumo priežastis yra naujai išrinkto Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo politika, kuri pradės ryškėti po jo inauguracijos sausio 20-ąją. [youtube embed=AAbVhPhW2co] Kokie, jūsų manymu, buvo svarbiausi 2024-ųjų geopolitiniai įvykiai? Ir kaip jie gali paveikti pasaulį 2025-aisiais? Neabejotinai labai svarbūs ir aktualūs visam pasauliui buvo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimai – ir ekonomikai, ir geopolitikai, ir saugumo situacijai. Donaldo Trumpo pergalė suteikia vilčių tiems, kurie tikisi, kad Jungtinių Valstijų lyderystė sprendžiant aktualias problemas bus dar stipresnė. Tačiau ji kelia ir tam tikrą nerimą, nes nuspėti Donaldo Trumpo veiksmus ir požiūrį kai kuriais klausimais, įskaitant Ukrainą, yra gana sudėtinga. Tad šiemet sausio 20-ąją, prisiekus Donaldui Trumpui, matysime naują Jungtinių Valstijų užsienio ir saugumo politikos etapą, kurį nuspėti yra gana sudėtinga. Be abejo, labai aktuali problema yra tebesitęsianti Rusijos agresija prieš Ukrainą. Matėme, kad Rusija stumiasi į priekį, okupuoja vis daugiau Ukrainos teritorijos. Tas postūmis į priekį nėra labai didelis – Rusijos pajėgos per metus papildomai okupavo maždaug pusę procento Ukrainos teritorijos. Tai nereiškia, kad Ukraina visiškai nebegali atsilaikyti ir gintis, bet tendencija nėra palanki. Aišku, šiais metais bus būtina Vakarų šalims didinti paramą, antraip politinės derybos, kurios viena ar kita forma galbūt ir galės prasidėti kažkuriuo metu tarp Ukrainos ir Rusijos, prasidės Ukrainai labai nepalankiomis sąlygomis. Trečiasis aspektas, manau, neatsiejamas nuo Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ateities – tai santykiai su Kinija. Kinija yra Rusijos rėmėja kare prieš Ukrainą, viena didžiausių pasaulio ekonomikų, kuri kartu prekiauja su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis. Kinija yra ta šalis, kuri papildomai kursto įtampą dėl Taivano ateities. Kinija yra ta valstybė, kuri turi ir pasigamina per daug prekių ir nori jas eksportuoti į Vakarų šalių rinkas, kartu silpnindama Vakarų valstybių kompanijų galimybes konkuruoti. Tad yra daugybė aspektų, kurie yra aktualūs kalbant apie šios valstybės tolesnius santykius su Vakarais. Tiesa, daugybė aspektų yra labai problemiški. [caption id="attachment_1204149" align="alignleft" width="2560"] Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, 2024 m. lapkričio 13 d. Allison Robbert / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Kaip vertintumėte situaciją Europos Sąjungoje, kuri taip pat išgyvena įvairius iššūkius? Kiek aljansas pajėgia ir pajėgs ateityje su jais susitvarkyti arba susigyventi? Klausimas tikrai nėra atsakytas – mes turime daugybę dilemų ir problemų, kurias reikia spręsti. Ar yra efektyvių priemonių? Ko gero, dar tiksliai nežinome. Pavyzdžiui, kalbant apie gynybos biudžetų finansavimą, akivaizdu, kad pavieniui Europos šalys nėra pajėgios sparčiai didinti gynybos biudžetą, atliepdamos dabartinę geopolitinę situaciją ir kylančias saugumo grėsmes. Čia reikalingas vienoks ar kitoks Europos Sąjungos vaidmuo. Koks jis galėtų būti? Kol kas turime tiktai svarbių idėjų ir gerų pasiūlymų, taip pat ir iš naujojo gynybos komisaro Andriaus Kubiliaus, kuris kalba apie tai, kad galbūt verta skolintis Europos Sąjungos vardu tarptautinėse rinkose. Tokiu būdu būtų galima leisti valstybėms gerokai pigesnėmis priemonėmis finansuoti gynybos biudžeto didėjimą, negu kad reikėtų tą daryti pavieniui. Galbūt reikalinga įtraukti Europos investicijų banką ar kitus mechanizmus tam, kad šis procesas vyktų. 2025-aisiais tie sprendimai bus priimti, ir mes galėsime šiek tiek vėliau įvertinti, ką pavyko nuveikti, pažymėti, kad buvo ne tik reaguojama išreiškiant susirūpinimą įvairiomis grėsmėmis, bet ir priimami konkretūs sprendimai, kurie leistų tas grėsmes mažinti. Kaip pasikeitė Lietuvos geopolitinė padėtis 2024-aisiais? Dažnokai girdime frazę, kad Lietuva niekada nebuvo tokia saugi kaip dabar. Kaip pakomentuotumėte tokius politikų vertinimus? Gali skambėti paradoksaliai, kai mūsų kaimynystėje vyksta tokio didelio intensyvumo Rusijos agresija prieš Ukrainą. Bet išties mes šiandien turbūt esame saugesni negu bet kada anksčiau per visą savo sudėtingą istoriją. Todėl, kad turime saugumo garantijas iš savo pačių turimų pajėgumų ir, be abejo, dėl mūsų sąjungininkų pagalbos, kuri pastaraisiais metais yra gerokai sustiprėjusi. Tik čia, aišku, reikia nesustoti, reikia toliau daryti pradėtus namų darbus, įskaitant didžiausius projektus, tokius kaip Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje. Tai istorinis sprendimas, kuris jau yra priimtas, bet jį dar reikia įgyvendinti, ir, ko gero, tai truks dar dvejus–trejus metus. Būtina tą realizuoti praktiškai, taip pat stiprinti mūsų kitus gynybos pajėgumus, įskaitant oro gynybą. Tai turbūt pats aktualiausias klausimas matant, kaip vyksta Rusijos agresija prieš Ukrainą. Taip pat reikia spręsti dilemą dėl vadinamųjų hibridinių atakų. Per pastaruosius dvejus metus priskaičiuojama apie 150 ir daugiau įvairaus pobūdžio išpuolių prieš energetinę infrastruktūrą, atskirus asmenis, sabotažo aktų, kurie vienaip ar kitaip yra siejami su Rusija ir įvyko įvairiose NATO valstybėse. Atsakas į tai kol kas nėra aiškus, nes tai nėra tiesioginis karinis išpuolis, į kurį reikėtų reaguoti aktyvinant NATO kolektyvinės gynybos penktąjį straipsnį. Bet taip pat akivaizdu, kad tai nėra situacija, kurią galima tiesiog ignoruoti, antraip agresorius pasijaus įgalintas tai daryti dar intensyviau. Tai turbūt viena konkrečiausių ir aiškiausių dilemų, į kurią atsakymą reikės rasti jau 2025-aisiais. [caption id="attachment_1192722" align="alignleft" width="2560"] Volodymyras Zelenskis, Markas Rutte Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per spaudos konferenciją NATO gynybos ministrų tarybos posėdžio metu NATO būstinėje. Briuselis, Belgija, 2024 m. spalio 17 d. Olivier Matthys / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Grįžkime prie vieno svarbiausių jūsų paminėtų 2024-ųjų įvykių – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų ir įtikinamos Donaldo Trumpo pergalės. Iš karto po šios pergalės imta kalbėti apie tam tikrą Jungtinių Valstijų vertybinių pozicijų kaitą politikoje. Koks būtų jūsų pastebėjimas? Be abejo, ta kaita vyksta. Mes matome Donaldą Trumpą, kuris perrašo Jungtinių Valstijų politinę istoriją. Jis yra tik antrasis šalies vadovas, kuris perrenkamas antrajai kadencijai po pertraukos, tai yra kai tarp dviejų jo kadencijų yra įsiterpęs kitas prezidentas. Tai savaime iliustruoja, kad Trumpo idėjos – kalbos apie tai, kad reikia stabdyti nelegalią imigraciją į Jungtines Valstijas, kad šalies ekonomika nėra patenkinamos būklės daugelio amerikiečių akyse, diskusija apie tai, kad vertybiškai šalis galbūt pernelyg nudreifavo į kairę – sulaukia daugybės amerikiečių pritarimo ir palaikymo. Be abejo, svarbu suprasti, kad Donaldo Trumpo retorika ir veiksmai pirmosios jo kadencijos metu nebūtinai visiškai sutapo. Todėl tam tikra prasme, laukdami sausio 20-osios, kai prezidentas bus inauguruotas, mes iki galo nežinome, kokiomis kryptimis jis vykdys politiką, ką konkrečiai bandys ir kaip realizuos, ypač mums aktualiais saugumo ir užsienio politikos klausimais. To neaiškumo egzistavimas yra šios dienos realybė. Taip pat realybė, kad Jungtinės Valstijos tikrai keičiasi, ir, ko gero, ateityje tas pokytis bus dar akivaizdesnis mums, nes vienas iš Donaldo Trumpo teiginių, kalbant apie tarptautinius santykius, yra tai, kad pagrindinė Jungtinių Valstijų problema ir pagrindinis jos dėmesys turi tekti Kinijai. Kitaip tariant, Europa nėra ta ašis, aplink kurią sukasi šiandien ir aplink kurią suksis rytoj Jungtinių Valstijų politika. [caption id="attachment_1212543" align="alignleft" width="2300"] Proeuropietiški protestai Sakartvele Proeuropietiški protestai Tbilisio gatvėse, Sakartvele. EPA-EFE nuotrauka[/caption] Dabartiniu metu daug kalbama apie įvairius pavojus demokratijos jėgoms. Ir kai šnekama apie demokratiją, dažnai apie Jungtines Valstijas kalbama kaip apie patikimą pamatinių demokratijos vertybių puoselėtoją ir saugotoją. Kaip šiame kontekste reikėtų suprasti ir vertinti Jungtinių Valstijų reakciją į prezidento rinkimų rezultatus Sakartvele? JAV Respublikonų partijos kongresmenas Joe Wilsonas, kalbėdamas apie krizę šioje šalyje, pareiškė, kad Salomė Zurabišvili kviečiama dalyvauti Donaldo Trumpo inauguracijoje šį mėnesį kaip vienintelė teisėta Sakartvelo lyderė. Jis paskelbė įstatymo projektą, kuriuo bus uždrausta Jungtinėms Valstijoms pripažinti neteisėtą diktatūrinį režimą Sakartvele ir kuriuo Salomė Zurabišvili bus pripažinta vienintele teisėta Sakartvelo vadove. O juk Sakartvelo parlamentas naujuoju šalies vadovu išrinko Micheilą Kavelašvilį, partijos „Sakartvelo svajonė“ atstovą. Bus įdomu stebėti, kaip toliau klostysis ši situacija. Tačiau manau, Jungtinių Valstijų dėmesys Sakartvelui nėra pernelyg didelis. Mes tą matėme ir protestų metu, kai buvo tik atskiri politiniai pareiškimai, remiama opozicijos teisė protestuoti ir išreikšti nepasitenkinimą, bet kartu indikuojama, kad tai, ko gero, šiandien nėra prioritetinis klausimas Jungtinėms Valstijoms ir vargu ar jis toks taps prezidentu inauguravus Donaldą Trumpą. Tokiais atskirų politikų pasisakymais ir įstatymų projektais, ko gero, norima išjudinti diskusiją, norima parodyti, kad Jungtinėms Valstijoms ir toliau svarbu, kokia yra viso regiono ateitis. Nes turbūt kalbame ne tik apie Sakartvelą, bet ir apie visą regioną bei apskritai demokratijos būklę. Bet kartu, kol tokių sprendimų nepriima vykdomosios valdžios, ankstesnis turinys lieka tas pats. Tad visa tai reikia traktuoti labai atsargiai ir nepervertinti kaip ženklo, kad Jungtinės Valstijos artimiausiu metu investuos daug laiko ir dėmesio į situaciją Sakartvele. Vienas iš labiausiai tikėtinų scenarijų tebelieka tas, kad naujoji Sakartvelo vadovybė – tiksliau, senoji, pratęsusi savo kadenciją parlamente ir išrinkusi naują prezidentą – bus de facto valdanti šalį ir kartu pripažįstama tarptautiniu mastu kaip reprezentuojanti Sakartvelo valstybę. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]