Jaunai studentei iš Sakartvelo lietuvių kalba tapo pirmąja meile

Įsimylėjo – Lietuvą

– Mariam, papasakokite apie save. Ką šiuo metu veikiate Klaipėdoje?

– Esu iš Sakartvelo, man 23 metai – aš jautri, atsakinga, pozityvi ir visada šypsausi. Studijuoju žurnalistiką Sakartvele, o šiuo metu dalyvauju mainų programoje Lietuvoje ir mokausi lietuvių kalbos. Esu labai įsimylėjusi Lietuvą, man čia gyventi labai patinka.

– Ar tai jūsų pirmas apsilankymas Lietuvoje?

– Pirmąsyk buvau atvykusi į Vilnių vasarą, antrą kartą svečiavausi Klaipėdoje žiemą, o dabar jau beveik mėnesį mokausi Klaipėdoje, gyvenu bendrabutyje – iš viso planuoju čia praleisti metus.

– Kodėl pasirinkote studijuoti žurnalistiką?

– Apie šią specialybę svajojau nuo pat vaikystės. Būdama šeštoje klasėje labai susidomėjau televizija, įsivaizdavau save kaip žurnalistę – man patinka kalbėtis su žmonėmis, klausti klausimų bei viskuo domėtis, todėl šią specialybę pasirinkau net nedvejodama.

– Kur save labiausiai įsivaizduojate kaip žurnalistę?

– Radijuje. Sakartvele ten atlikau praktiką ir man labai patiko.

– Ar prisimenate pirmąją dieną Lietuvoje?

– Taip, labai gerai pamenu. Į Lietuvą nusprendžiau keliauti dar prieš penkerius metus, nes ši šalis pasirodė įdomi ne tik savo kalba, bet ir kultūra bei istorija. Kai pirmą kartą atvykau į Vilnių, buvau labai laiminga, bet kartu ir šiek tiek nedrąsu – visgi kita šalis. Įspūdį paliko važiavimas taksi miesto gatvėmis ir televizijos bokštas – tai sukėlė daug emocijų.

Net kai galiu kalbėti angliškai, visada renkuosi bendrauti tik lietuviškai.

– O kokia vieta Klaipėdoje jums labiausiai patinka?

– Žinoma, jūra – labai mėgstu prie jos būti. Taip pat patinka senamiestis ir Klaipėdos universiteto pastatai – jų architektūra man įspūdinga. Kadangi atvykau į Lietuvą dėl lietuvių kalbos kursų – pirmąjį kartą atvažiavau į Vilnių, o paskui galėjau rinktis ir kitą miestą – nusprendžiau, kad noriu pamatyti ne tik sostinę, bet ir kitus miestus, todėl atvykau į Klaipėdą.

Būna ir iššūkių

– Kada pradėjote mokytis lietuvių kalbos?

– Prieš dvejus metus, kai Sakartvele atradau lietuvių kalbos ir kultūros centrą. Ten pradėjau mokytis, o po metų atvykau į kursus Lietuvoje. Tai buvo tarsi pirmoji meilė – įsimylėjau šią kalbą ir nusprendžiau, kad noriu tęsti.

– Kas sudėtingiausia besimokant?

– Kirčiavimas. Jis tikrai nelengvas, nes yra daug taisyklių ir sudėtingų žodžių – girdėjau, kad kartais net patiems lietuviams kirčiavimas sukelia sunkumų. Tačiau manau, kad praktikuojantis viskas yra įmanoma.

– Ar jau skaitote lietuviškas knygas?

– Skaityti lietuvišką literatūrą dar šiek tiek sudėtinga. Buvau pradėjusi skaityti literatūrą vaikams, kadangi, manau, kad nuo to lengviausia pradėti – iš karto didelės apimties romanai ar detektyvai būtų sudėtingi, nes ten daug metaforų ir sudėtingų žodžių, tam reikia daugiau praktikos. Dažniausiai skaitau straipsnius internete.

– Kaip jums sekasi Klaipėdos universitete?

– Labai patinka, į paskaitas einu su džiaugsmu. Mane sužavėjo šis universitetas, nes dėstytojai yra nuostabūs, malonūs ir savo srities profesionalai. Aš į Klaipėda atvažiavau kartu su savo drauge ir mes abi po paskaitų grįžtame labai laimingos.

– Ar svarstote ateityje pasilikti Lietuvoje?

– Būtų smagu, bet dar neturiu konkrečių planų – nežinia, kaip gyvenimas susiklostys.

– Ką labiausiai mėgstate iš lietuviškos virtuvės patiekalų?

– Cepelinus! Jie labai skanūs, nors daug kam iš užsieniečių nepatinka. Net šaldytų nusiperku ir verdu bendrabutyje. O štai šaltibarščiai man labai keisti, nes nemėgstu kefyro, todėl ir ragauti nėra didelės pagundos.

– Kuo skiriasi gyvenimas Sakartvele ir Lietuvoje?

– Labiausiai skiriasi politinė situacija, nes Sakartvele dabar daug protestų, o Lietuvoje ramu. Bet kartu yra ir daug panašumų: istorija, žmonių mentalitetas bei charakteris – yra ir skirtumų, ir panašumų.

– Ar lietuviai jus priėmė šiltai?

– Taip, žmonės čia labai draugiški – tiek universitete, tiek bendrabutyje ar gatvėje. Net autobusuose žmonės noriai padeda, kai reikia pagalbos.

Kalbėti tik šalies kalba

– Ką dar mėgstate veikti laisvalaikiu?

– Labai mėgstu kalbas, taip pat anksčiau dešimt metų labiau šokius Sakartvele. Girdėjau, kad Klaipėdoje yra lietuvių tautiniai šokiai, būtų labai įdomu, tačiau nežinau, kaip bus – galbūt ir išbandysiu. Dabar daugiausiai mokausi lietuvių kalbos, žiūriu televiziją bei skaitau straipsnius.

– Kokią lietuvišką televiziją žiūrite?

– LRT, todėl, kad tai, mano manymu, geriausias kanalas. Jis yra patikimas ir rimtas – ten mažiau pramoginio turinio, kas man ir labiausiai patinka. Tiesa, Sakartvele iš lietuviškų kanalų tai yra vienintelis, kurį ir rodo per televiziją.

– Kas jus labiausiai žavi lietuvių kalboje?

– Skambesys. Ji man graži, o kai pirmą kartą man pavyko susikalbėti su kitais lietuviais – labai didžiavausi savimi.

– Ar dar planuojate mokytis kitų kalbų?

– Dabar Klaipėdos universitete pradėjau švedų kalbos kursus, bet mano širdis vis dar labiausiai prie lietuvių kalbos ir noriu stengtis ją tobulinti vis labiau.

– Kokią didžiausią svajonę turite šiuo metu?

– Labiausiai noriu, kad mano darbas ateityje būtų įdomus, malonus ir įkvepiantis. Svajoju, kad į darbą eiti būtų taip malonu, kaip į šventę – tai man yra didžiausias tikslas, kurio sieksiu.

– Ką patartumėte žmonėms, kurie nedrįsta mokytis kitos šalies kalbos?

– Reikia drąsos išeiti iš komforto zonos. Kai pirmąkart atvykau į Lietuvą, kalbėjau tik lietuviškai, nors buvo sunku – net kai galiu kalbėti angliškai, visada renkuosi bendrauti tik lietuviškai. Praktika yra svarbiausia. Manau, kad kalbėti šalies kalba yra didžiausia pagarba. Jeigu atvažiuoji į šalį ir žinai, kad nori joje likti, – reikia ir kalbėti tik tos šalies kalba.

Autorius: Klaudija Audickaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama