Dominyka Mauliūtė: džiazas, filosofija ir slapta svajonė
Klaipėdos dienraštis
Turinį įkėlė
Pavykęs eksperimentas
– Ar dažnai grojate elektrine gitara?
– Kasdien bent pusvalandį ar valandą. Anksčiau grodavau visą dieną be perstojo, dabar kiek rečiau. Esu pirmoji mergina, baigusi elektrinės gitaros studijas pas savo mokytoją – jis sakė, kad esu pavykęs eksperimentas.
– Galbūt teko išbandyti ir kitus instrumentus?
– Taip, groju ir bosine gitara, pianinu, būgnais, dainuoti taip pat patinka. Įkvepia ir kitokie, įdomesni instrumentai, pavyzdžiui, tereminas. Bet vis tiek labiausiai myliu elektrinę gitarą.
– Neseniai „apšildėte“ publiką prieš „Nouvelle Vague“ koncertą Vilniaus „Lofte“. Kokie įspūdžiai?
– Pirmą kartą dalyvavau tokiame įspūdingame renginyje. Tai buvo pats didžiausias koncertas mano gyvenime – neapsakoma patirtis groti prieš tiek daug žmonių. Buvau labai nustebusi, kad mane pakvietė, ir tikrai jaučiuosi dėkinga už šią galimybę.
– Koks dar įvykis, susijęs su muzika, jums yra įsimintinas?
– Labiausiai įsiminė koncertas Klaipėdos koncertų salėje – tai buvo rečitalis, skirtas J. Karoso muzikos mokyklos baigimui. Susirinko daug žmonių, buvo man labai svarbus pasirodymas. Taip pat „Lietuvos talentai“ paliko įspūdį – visiškai kitokia patirtis, televizija, kameros, didelė auditorija. Nustebau, kaip atsipalaidavusi jaučiausi scenoje – tiesiog mėgavausi muzika.
Filosofija įkvepia kurti
– Kaip apskritai jaučiatės scenoje?
– Per pastaruosius metus daug kas pasikeitė. Anksčiau buvo šiek tiek sunkiau užlipti ant scenos, bet dabar jaučiuosi jaukiai. Pagaliau išdrįstu kalbėti scenoje, linksminti publiką – tai man naujas ir labai įdomus žingsnis.
– Studijuojate filosofiją. Kodėl pasirinkote šią kryptį? Ar šis mokslas įkvepia?
– Filosofija mane labai įkvepia kurti. Kai man buvo keturiolika, pabandžiau skaityti F. Nietzsche’ę – labai įtraukė. Po to pradėjau gilintis į daugiau filosofinių knygų, ir taip atsirado meilė šiam mokslui. Iš filosofų labai patinka Ludwigas Wittgensteinas.
– O mėgstamiausia knyga?
– Gal skambės juokingai, bet labiausiai įsiminė Ferdinando de Saussure „Bendrosios kalbotyros kursas“. Nors ją skaičiau seniai, iki šiol ji man – pati įdomiausia. Tai labai svarbi knyga. Mane žavi analitinė filosofija, knygos apie kalbą.
Reikia pasitikėti savimi
– Kokia jūsų didžiausia svajonė šiuo metu?
– Šiandien jaučiu stiprų norą suvaidinti kokiame nors projekte ar filme, taip pat sukurti savo filmą – turiu daug idėjų, esu parašiusi nemažai scenarijų. Dar noriu išleisti muzikos albumą ir, be abejo, knygą. Anksčiau daug rašiau poezijos, dabar norėčiau sukurti ką nors panašaus į Dante’ės Alighieri „Dieviškąją komediją“ arba ilgą pasakojimą hegzametru, kaip rašė J. Radvanas.
– Girdėjau, kad jus žavi prancūzų kalba ir net galvojate apie gyvenimą Prancūzijoje.
– Taip. Prieš keletą metų draugė mane paskatino susidomėti prancūzų kalba. Mokiausi jos ir mokykloje, ir savarankiškai. 2022 m. lankiausi Prancūzijoje – tai buvo tobula kelionė. Norėčiau ten studijuoti, nes mane žavi šalies istorija, žmonės ir, žinoma, kalba.
– Ko palinkėtumėte kitiems jauniems muzikantams ar kūrėjams?
– Daug kas greitai nusivilia. Jei parodai savo dainą ar kūrinį ir sulauki kritikos – nereikia iškart užsidaryti. Viską galima tobulinti. Patariu nebijoti bandyti, nepasiduoti. Ir dar – ne viską reikia rodyti, kol dar nebaigei. Linkiu visiems atrasti savo kelią, kuo daugiau domėtis, stengtis ir pasitikėti savimi.
Autorius: Klaudija Audickaitė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
