Jaunieji šalies istorikai susitiko seniausioje Klaipėdos gimnazijoje

Šiemet ji surengta uostamiestyje, seniausioje miesto gimnazijoje.

Džiugu, kad šįkart vienas klaipėdietis iš „Ąžuolyno“ gimnazijos užėmė trečią vietą.

Klaipėdos licėjaus istorijos mokytojas ekspertas Vaidas Pamparas teigė, kad pirmoji moksleivių istorijos olimpiada pradėta organizuoti dar tolimais 1991 metais, praėjus dviem mėnesiams po Sausio 13-osios įvykių.

„Dar tebevyko kovos, o jau istorijos olimpiados prasidėjo“, – didžiavosi mokytojas.

Tokie renginiai puiki proga jaunuoliams pabendrauti ir susipažinti su bendraamžiais iš visos Lietuvos.

Pasak V. Pamparo, visos istorijos olimpiados dalyviams būna ne tik maloni patirtis, bet ir tam tikras iššūkis.

Maloni patirtis, kadangi iš visos Lietuvos atvažiuoja istoriją mylintys ir ją gerbiantys bendraamžiai.

Jiems būna smagu sudalyvauti, pabendrauti, kadangi tai ne tik paprasta olimpiada – būna ir užduočių grupėse, protų mūšių.

O iššūkis todėl, kad olimpiadų užduotys visada turi savo akademinio sunkumo dalį.

Paklaustas, kokia jo nuomonė apie tai, kad vis mažėja istorijos egzaminą norinčių laikyti abiturientų skaičius, V. Pamparas pabrėžė, jog Lietuvoje per 10–15 metų net tris kartus sumažėjo moksleivių skaičius.

Tad esą ir visų dalykų egzaminai yra laikomi rečiau, nes mokinių nėra tiek, kiek būdavo anksčiau.

„Visgi, manau, kad situacija šalyje išlieka proporcinga – viena pusė renkasi tiksliuosius mokslus, o kita – socialinius ar humanitarinius. Tačiau, jeigu galėčiau kažką pakeisti istorijos mokymo programoje, 11–12 klasių mokiniams mažinčiau kurso apimtį“, – teigė mokytojas.

Autorius: Klaudija Audickaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama