Mokytojų šventė – kupina padėkos ir šilumos

Spalio 10-ąją Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos svetainėje vyko ypatinga šventė – Mokytojų diena. Tai buvo ne tik padėkos, bet ir nuoširdaus žmogiškojo ryšio diena, kuri subūrė visą mokyklos bendruomenę: mokytojus, Tėvų tarybą, mokyklos darbuotojus, buvusius pedagogus – mokytojus pensininkus bei ištikimus mokyklos draugus.

Visus susirinkusiuosius sveikino mokyklos direktorius Jonas Vydra. Jis padėkojo mokytojams už jų atsidavimą, kantrybę ir nuolatinį mokinių įkvėpimą. „Jūs ne tik mokote, bet ir kuriate žmones – tai didžiausias įvertinimas, kurio nusipelno tik tie, kurie dirba širdimi“, – kalbėjo direktorius.

Šia ypatinga proga pedagogus pasveikino Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, linkėdamas jiems stiprybės, kūrybinio įkvėpimo ir kasdienio darbo prasmės. Nuoširdų sveikinimo žodį tarė ir Tėvų tarybos pirmininko pavaduotojas Algirdas Zimnickas, pabrėždamas mokytojo vaidmens svarbą vaiko gyvenime: „Mokytojas – tai žmogus, kuriam patikime brangiausią turtą – savo vaikus. Ačiū už jūsų rūpestį, už šilumą ir už tai, kad auginate ne tik protą, bet ir širdį.“

Renginį, kupiną šviesos ir dėkingumo, suorganizavo mokinių savivalda. Jaunieji kūrėjai su meile ir pagarba dovanojo pasirodymus tiems, kurie kasdien dalijasi savo žiniomis, širdimi ir gyvenimo išmintimi. Skambėjo jaudinančios dainos „Tau priskinsiu gėlių“ ir „Mokytojas mokosi“, skirtos kiekvienam mokytojui, tyliai ir kantriai lydinčiam jauną žmogų žinių keliu. Tam, kuris „mokosi iš to, kuris dar tik pirmokas, iš to, kuris save pranoko“, kad taptų geresnis, negu yra... Skambant šiems kūriniams ne vienas klausytojas mąstė apie savo pirmąjį mokytoją, šilčiausias akimirkas klasėje ir mokyklos koridoriuje nuskambėjusį padrąsinantį žodį.

Su ypatingu jautrumu ir pagarba mirusiems pedagogams suplazdėjo žvakelės liepsnelė, nuaidėjo daina „Baltas paukštis“, palietusi kiekvieno širdį. „Mes prisimename ir jaučiame jų buvimą net tada, kai jų nėra šalia – kaip baltus paukščius, skrendančius virš mūsų prisiminimų“, – sakė viena mokyklos darbuotojų.

Trečiokai šventę papuošė šiltu ir nuotaikingu šokiu „Riešutai“, o jų atliekama daina „Mano širdis laiminga“ simbolizavo vaikų džiaugsmą ir saugumą mokykloje. Šventę lydėjo ir kiti muzikiniai kūriniai: jaudinantis, rudenišku ilgesiu alsuojantis „Paukščiai pavargę pavasarį grįš“ bei nuotaikingas „Delniukų polka“, sužadinęs šypsenas net ir rimčiausiuose veiduose.

Ši diena tapo ne tik padėkos ženklu, bet ir prasmingu priminimu apie mokytojo pašaukimo didybę. „Mokytojas – tai žmogus, kuris tiki mumis net tada, kai patys savimi dar netikime“, – tai viena renginio metu nuskambėjusių mokinių minčių.

Mokykla – ne tik pastatas. Tai gyva bendruomenė, kurioje kiekvienas žodis, šypsena ar prisilietimas gali pakeisti žmogaus gyvenimą. Tokios šventės primena, kad mokytojo darbas – ne profesija, o misija.

Autorius: Dalia Makauskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama