Katarzyna Węglicka: Kai žvelgiu į Lietuvą…

Katarzyna Węglicka: Kai žvelgiu į Lietuvą…. Kai žvelgiu į Lietuvą, prieš akis iškyla begalė įdomių vietų, o atmintyje – daug įdomių istorijų iš tolimos ir naujesnės istorijos – iš tos bendros, ir tik iš Lietuvos; mane žavi daugelis rašytojų, dailininkų, grafikos dizainerių darbų; lankydama dvarus ir rūmus bandau atsekti kadaise ten gyvenusių žmonių kasdienybę. Šiandien, aplink sužydėjus sodams, istorija apie lietuviškos obuolių veislės „Beržininkų ananasas“ kūrėją profesorių Adomą Hrebnickį.   Profesoriaus Hrebnickio rojus Netoli Dūkšto esančio Rojaus vienkiemio savininkas buvo profesorius Adomas Hrebnickis (1857–1941), pomologas, išvedęs pagarsėjusią lietuvišką obuolių veislę „Beržininkų ananasas“. Vietos gyventojai profesorių vadino „Adomu iš Rojaus“, o šeima – „dėdule“. Gimė jis Vitebsko srityje. Ankstyvą vaikystę praleido pas dėdę Turoso palivarke. Čia įveistas sodas padarė Adomui didžiulį įspūdį. Lankydamasis tėvui priklausiusiame Obolės dvarelio sode jis jau sugebėjo atskirti veisles, išmoko skiepyti bei akiuoti vaismedžius. Įstojęs į Sankt Peterburgo miškų institutą ir jį baigęs 1883 m. Hrebnickis dirbo Miškininkystės ir miškų inžinerijos katedros asistentu. 1902 m. pradėjo vadovauti naujai įkurtai Sodininkystės katedrai. Tais pačiais metais jam suteiktas profesoriaus laipsnis. Adomas Hrebnickis vedė Stanislovą Stankevičiūtę, kuri kraičio gavo žemės. Hrebnickis ūkį pavadino „Rojumi“ ir įveisė pomologinį sodą – augino 512 obelų ir 256 kriaušių veisles. Kunigaikštis Anatolijus Gagarinas pasiūlė išleisti didžiulį veikalą – „Vaisių atlasą“. Redaktoriumi buvo paskirtas Hrebnickis. Jis redagavo keturių tomų leidinį „Vaisių atlasas“ (Atlas Płodów). Aprašė ir iliustravo 46 obelų, kriaušių, slyvų, trešnių ir vyšnių veisles bei papildė kitų autorių aprašymus, remdamasis savo tyrimais. Savo tyrimų rezultatus jis publikavo specializuotuose žurnaluose. Pokariu Lenkijoje jo vardas buvo įtrauktas į „1939–1946 m. Lenkijos kultūros nuostolių sąrašą“, išleistą Varšuvoje 1947 m. 1957 m. Rojuje įstegta Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis. 1961 m. Hrebnickių gyvenamajame name buvo įkurtas profesoriui atminti skirtas muziejus. Gyvenvietėje taip pat yra jo biustas bei sodo liekanos. Kas neturi galimybės nuvykti į vietą, pasižvalgyti po profesoriaus rojų gali vaizdo įrašuose. Štai vienas iš jų: https://www.facebook.com/watch/?v=1405215427233829.

Autorius: Aušros

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama