Ar mokame atpažinti 3–4 metų vaikų gebėjimą skaityti paveikslėlių knygas? / 2 dalis
Rubinaitis
Turinį įkėlė
- Gebėjimas sieti paveikslėlių knygos tekstą ir iliustracijas
Teksto ir iliustracijų siejimas
Buvo vertinama, ar vaikas suvokia, jog iliustracijos ir tekstas yra susiję. Vaiko elgesyje ir kalboje buvo ieškoma požymių, rodančių, jog vaikas supranta, kad iliustracijose vaizduojami tekste paminėti veikėjai, įvykiai, daiktai ir kt. Tikėtasi, jog tokį supratimą atskleis ne tik vaiko kalba, bet ir elgesys. Pavyzdžiui, mokytojai skaitant vaikas atsivers reikiamą iliustraciją, tyrinės atitinkamą iliustracijos dalį, akimis seks ar pirštu parodys minimus objektus iliustracijose, įvardys rodomų daiktų pavadinimus ar veikėjų vardus. Skaitant paveikslėlių knygos pradžią, kurioje pristatomas peliukas, vaikas iliustracijoje gali surasti ir pirštu parodyti peliuką. Daryta prielaida, jog 3–4 metų vaikams gali būti sudėtingiau suprasti kūrinio visumą, t. y. tai, kad pradžioje liūtas ir peliukas nepažino vienas kito, o knygos pabaigoje jie tapo gerais draugais. Numatyta, jog mokytoja gali atversti reikiamą knygos puslapį ar priminti teksto citatą, vietą (pavyzdžiui, pasižiūrėkime į pirmą puslapį; dar kartą perskaitykime pirmą sakinį), užduoti orientuojantį klausimą (pavyzdžiui, kaip pasikeitė peliukas? Kaip pasikeitė peliuko ir liūto elgesys?).
Tyrimas parodė, jog 3–4 metų vaikams buvo nelengva sieti tekstą ir iliustracijas: be mokytojos pagalbos tai pavyko padaryti tik vienam vaikui. Pavyzdžiui: M, matydama, kad nesupranta, kas pavaizduota iliustracijose, paprašydavo perskaityti tekstą. Likusiems vaikams buvo reikalinga bent minimali mokytojos pagalba: priminimas, paraginimas, padrąsinimas. Kai kuriems vaikams prireikė didesnės mokytojos pagalbos: atverstos reikiamos iliustracijos, orientuojančių klausimų. Pavyzdžiui:
• EJ: Peliukas liūdi (tai suprato iš paveikslėlio), nes niekas nepakviečia žaisti (tai suprato iš teksto).
• Mokytoja: O čia kažką matai? Kas ant šitos uolos?
EJ: Nežinau.
Mokytoja: Nežinai? O į ką tau čia panašu?
EJ: Man atrodo, į tą karvę.
Mokytoja: Į karvę? (…) O atsimeni, koks knygos pavadinimas?
EJ: Koks?
Mokytoja: „Jei būčiau liūtas“. (…) Tai kas čia tada galėtų būt?
EJ: Liūtas.
•Skaitoma istorijos vieta, kur pasakojama, jog peliukas nori paprašyti liūto pagalbos, bet bijo, kad liūtas jo nesuėstų:
Mokytoja: „Riaumoti išmokyt tik liūtas galės, bet kaip tat žinoti, kad manęs nesuės?“
ML: Ką nesuės?
Mokytoja: Tu man pasakyk, kas gali suėsti.
ML: Tigras! (Mintyje turi liūtą.)
Mokytoja: Ką jis gali suėsti?
ML: Pelytę!
Mokytoja: Taip! Tai gal jis to ir bijo?
ML: Žiūrėk, jis pasiruošęs suvalgyt peliuką!
Atsakymai į klausimus siejant tekstą ir iliustracijas
Buvo vertinama, kaip vaikas geba atsakyti į klausimus, skatinančius susieti iliustracijas ir tekstą. Dėl mokinių amžiaus ir raiškos ribotumų atsakymas galėjo būti parodytas pirštu, išreiškiamas gestais, mimika ar kitais būdais. 3–4 metų vaikams tai nelengva, gali prireikti mokytojo pagalbos. Pavyzdžiui, skaitant knygą Jei būčiau liūtas galima užduoti klausimus: kodėl liūtas buvo laikomas karaliumi? (jis buvo stiprus, nuožmus, galingai riaumojo, kiti žvėrys juo žavėjosi); kodėl peliukas keliavo pas liūtą?; kokia istorijos pabaiga? (jie susidraugavo); ko peliukas išmokė liūtą? (pokštauti); apie ką buvo ši knyga? (apie liūtą ir peliuką).
Tyrimo duomenys rodo, jog ši užduotis 3–4 metų vaikams buvo bene pati sudėtingiausia. Tik porai vaikų sunkumų nekilo, kitiems buvo reikalinga didelė mokytojos pagalba. Kartais net ir mokytojos pagalbos nepakako – vaikai negalėjo atsakyti į pateiktus klausimus. Vaikų atsakymai į tą patį klausimą labai skyrėsi apimtimi, tikslumu. Pavyzdžiui:
• Mokytoja: (baigusi skaityti knygą) Apie ką buvo ši knyga?
L: Apie liūtą ir pelytę.
ML: Tigras (turi omeny liūtą) pasiėmė peliuką ir susidraugavo. Ir peliukas liko pas tigrą.
M: Apie tigrą (omenyje turi liūtą) ir jie paskui buvo draugai.
• Mokytoja: Apie ką buvo knygutė?
K: Apie pelytę?
Mokytoja: Kas nutiko pelytei?
K: Jis įkando.
Mokytoja: Jis įkando?
K: Aha.
Mokytoja: O liūtas ir pelytė buvo draugai?
K: Taip.
Mokytoja: Visada buvo draugai?
K: Pirma nebuvo draugai.
Mokytoja: O kada jie tapo draugais?
K: Kai buvo pabaiga.
Išvados ir diskusija
Tyrimas parodė, jog 3–4 metų vaikų gebėjimas skaityti paveikslėlių knygas atsiskleidžia paveikslėlių skaitymo veiklose visais išskirtais aspektais: (1) paveikslėlių knygos atpažinimu ir elgesiu su ja, (2) gebėjimu suprasti paveikslėlių knygos iliustracijas, (3) gebėjimu suprasti paveikslėlių knygos tekstą, (4) gebėjimu sieti paveikslėlių knygos tekstą ir iliustracijas. Tyrime dalyvavusiems vaikams lengviausiai sekėsi atpažinti paveikslėlių knygą tarp kitokių leidinių, tinkamai su ja elgtis ir suprasti paveikslėlių knygos iliustracijas. Sunkiausiai sekėsi sieti paveikslėlių knygos tekstą su iliustracijomis. Šiuo aspektu analizuoti tyrime dalyvavusių vaikų gebėjimą suprasti paveikslėlių knygas buvo sudėtingiausia ir dėl 3–4 metų vaikų raiškos ypatybių. Vis dėlto paveikslėlių knygos skaitymo veiklos – naudinga pažinimo situacija, nes taip sukuriama palanki aplinka, leidžianti atskleisti savo gebėjimus net jauniausiems, menką skaitytojo patirtį ir ribotas raiškos galimybes turintiems skaitytojams.
Vertinant tyrimo rezultatus būtina atsižvelgti į tyrimo ribotumus: atliktas tyrimas buvo žvalgomojo pobūdžio, tyrime dalyvavo tik viena vaikų grupė. Tikėtina, jog didesnis tiriamųjų skaičius iš skirtingų ugdymo įstaigų leistų susidaryti aiškesnį vaizdą apie šio amžiaus vaikų paveikslėlių knygų skaitymo gebėjimus ir jų raišką. Tačiau net ir tokios apimties tyrimas atskleidė labai skirtingus to paties amžiaus vaikų gebėjimus: tai, ką vieni vaikai įveikdavo savarankiškai, kitiems sunkiai sekėsi įveikti net su mokytojos pagalba. Tokią situaciją galima būtų aiškinti tuo, jog tyrime dalyvavusioje grupėje gebėjimas skaityti paveikslėlių knygas iki tyrimo nebuvo tikslingai ugdomas. Kita vertus, tiriamųjų gebėjimų ir raiškos įvairovė gali padėti numatyti gebėjimo ugdymo šioje amžiaus grupėje tikslus, ieškoti didaktinių sprendimų.
Svarbu nepamiršti, jog tyrimui naudota tik viena paveikslėlių knyga, o skirtingų temų ir stilistikos kūriniai gali būti suprantami įvairiai. Šiam tyrimui pasirinkta verstinė eiliuota paveikslėlių knyga, tad tyrime dalyvavusiems vaikams galėjo kilti tam tikrų žodyno sunkumų. Ateityje panašaus pobūdžio tyrimuose būtų naudinga rinktis lietuvių autorių paveikslėlių knygas, analizuoti eiliuoto ir neeiliuoto tekstų, skirtingais stiliais iliustruotų paveikslėlių knygų supratimą.
Svarbu pastebėti, jog šiuo tyrimu siekta ne įvertinti konkrečių tyrime dalyvavusių vaikų gebėjimą skaityti paveikslėlių knygas, bet analizuoti, kaip šis gebėjimas pasireiškia, padėti mokytojams jį atpažinti paveikslėlių knygų skaitymo veiklose. Tai reikalauja ypač atidaus ir individualaus mokytojo dėmesio 3–4 metų mokinio kalbai ir elgesiui, todėl straipsnyje buvo nuspręsta pateikti kuo skirtingesnių vaikų kalbos ir elgesio pavyzdžių. Ateityje būtų naudinga mokytojams parengti gebėjimo skaityti paveikslėlių knygas vertinimo aprašą ar bent rekomendacijas su išsamiais šio gebėjimo vertinimo kriterijais ir požymiais. Tai leistų paveikslėlių knygoms užimti deramą vietą ne tik ikimokyklinio amžiaus vaikų bibliotekėlių lentynose, bet ir ugdymo programose.
LITERATŪRA
Fanuel Diaz, ,,Paveikslėlių knygos – svarbi knygų rūšis‘‘, Rubinaitis, 2010, nr. 4, interneto prieiga: https://www. ibbylietuva.lt/rubinaitis/2015-nr-4-76/paveiksleliu-knygossvarbi- knygu-rusis/ (žiūrėta 2025-08-04).
Finn Frandsen, The Importance of Illustrations in Child Development, interneto prieiga: <https://www.booktrust. org.uk/news-and-features/features/2023/april-2023/theimportance- of-illustrations-in-child-development/> (žiūrėta 2024-04-22).
Maria Kampen, ,,11 Ways to Improve Reading Comprehension Quickly“, Prodigy, 2022.
Maria Nikolajeva, ,,Paveikslėlių knygų interpretavimo kodai ir implikuotas skaitytojas“, Rubinaitis, 2010, nr. 2, interneto prieiga: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2010-nr-2-54/ paveiksleliu-knyguinterpretavimo-kodai-ir-implikuotasskaitytojas/ (žiūrėta 2025-08-04). Maria Nikolajeva, ,,Paveikslėlių knygų interpretavimo kodai ir implikuotas skaitytojas‘‘, Rubinaitis, 2010, nr. 3, interneto prieiga: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2010-nr-3-55/ paveiksleliu-knyguinterpretavimo-kodai-ir-implikuotasskaitytojas/ (žiūrėta 2025-08-04).
Cathleen S. Soundy, ,,Young Artists Use Signs to Stand for or to Represent Something Other than Themselves. Learn How Children Invest Signs with Meaning as They Draw and Write“, Dimensions of Early Childhood, 2015, Nr. 3 (43), p. 39–46.
Lawrence R. Sipe, ,,Revisiting the Relationships Between Text and Pictures“, Children’s Literature in Education, 2012, Nr. 43(1), p. 4–21.
Brooke Vitale, „What Is a Picture Book and What Makes a Great Picture Book!“, Brooke Vitale Editorial Services, 2022.
Jin Wang, ,,Children’s Visual Attention Characteristics Reveal the Level of Information Picture Book Reading Comprehension“, Journal of Chinese Writing Systems, 2020, Nr. 4 (1), p. 27–44.
Vaiva Schoroškienė, Rugilė Juodytė-Matulevičienė How can we recognize the ability of 3–4-year-olds to read picturebooks?
SUMMARY
Keywords: picturebook, preschool education, picturebook reading skills, early literacy.
This article analyses the concept and expression of the ability to read picturebooks. It presents a study aimed at describing the expression of picturebook reading skills in activities with 3–4-year-old children. Based on a literature review of the characteristics of picturebook reading, four key aspects of picturebook reading relevant to 3–4-year-old children are identified: (1) recognition of the picturebook and appropriate behaviour with it; (2) the ability to understand the illustrations in a picturebook; (3) the ability to understand the text of a picturebook; (4) the ability to relate the text of the picturebook to its illustrations.
Since the verbal expression of 3–4-year-old children is limited, each of these abilities is further broken down into 2–3 observable aspects. During the study, the child was first presented with four publications (a picturebook, a novel, an encyclopaedia, and a magazine) and was asked to hand the teacher the picturebook. Afterwards, the teacher invited the child to read the book together. The reading time was not limited.
Research methods: observation, individual conversation (picturebook reading). The study involved 7 children (2 boys and 5 girls). The children were aged between 3 years 6 months and 4 years 3 months at the time of the study. The picturebook used in the study was The Lion Inside by Rachel Bright and Jim Field (translation into Lithuanian is by Reda Puodžiukė, Baltos lankos, 2020).
When analysing the language and behaviour of 3–4-yearold children during picturebook reading activities, signs of picturebook reading skills were sought, and examples of different behaviours and speech were identified. The analysis of the children’s language and behaviour showed that the ability of 3–4-year-olds to read picturebooks was evident in all the aspects identified in the study. The children found it easiest to recognize the picturebook among other types of books, handle it appropriately, and understand its illustrations. The most difficult task for them was to relate the text of the picturebook to its illustrations.
Apie autores:
DOC. DR. VAIVA SCHOROŠKIENĖ, Vilniaus universiteto docentė;
RUGILĖ JUODYTĖ-MATULEVIČIENĖ, Alytaus Likiškėlių progimnazijos skyriaus „Boružėlė“ mokytoja.
* Rubrikoje „Moksliniai tyrimai“ publikuojami mokslo straipsniai, teigiamai įvertinti ne mažiau kaip dviejų anoniminių recenzentų, turinčių mokslo laipsnį.
Autorius: Doc. Dr. Vaiva Schoroškienė (Vilniaus universitetas), Rugilė Juodytė-Matulevičienė (Alytaus Likiškėlių progimnazijos skyrius „Boružėlė“)
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
