Jų Vilnius jų (grožinės knygos apie Vilnių vaikams ir paaugliams) / 1 dalis

Šio straipsnio imuosi su lengvu liūdesiu, nes tai turbūt paskutinis mano tekstas apie Vilnių lietuvių vaikų literatūroje ir mano, Vilniuje gimusios, dovana savo miestui. Kai 2022 m. ėmiausi Vilniaus temos vaikų literatūroje, atrodė, kad ji bus verta vieno išsamesnio straipsnio. Tačiau keliauti teko per daugiau nei 50 (iš esmės kokybiškų, nors tarp jų būta ir visiškai menkaverčių) kūrinių, kuriuose vienaip ar kitaip figūravo Vilnius. Didžioji analizuojamų kūrinių sąrašo dalis (padedant kolegoms bibliotekininkams) susiformavo iš karto, kita pildėsi po truputį. Buvo knygų, kurios apstulbino: vienos savo kruopštumu, atida detalėms, išradingu miesto istorijos pateikimu, o kitos atvirkščiai – atsainumu, beviltišku siužetu ar net paminėjimo nevertomis iliustracijomis.

Taigi, besiiriant per šį knygų srautą, išryškėjo kelios aiškios kryptys: Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidžiamoje trumpų metodinių leidinių serijoje tam skirtas pirmasis tekstas „Susapnuotas Vilnius. Padavimai, legendos ir pasakos apie Vilnių“¹, kuriame apžvelgtos legendos, pasakos ir mitai, susiję su šiuo miestu. Po kurio laiko žurnale Rubinaitis pasirodė straipsnis, skirtas kūriniams, išsamiau supažindinantiems skaitytojus (ir miesto gyventojus bei svečius) su Vilniumi, ir priskirtas pažintinei literatūrai apie Vilnių².

Taigi liko paskutinė tema – grožinės knygos vaikams ir paaugliams, kurių veiksmo vieta yra Vilnius. Rašant straipsnį „Pasivaikščiojimai po Vilnių (pažintinės knygos apie Vilnių vaikams ir paaugliams)“ knygos pačios man sudėliojo galimus maršrutus po miestą. Grožinės knygos skaitytojams siūlo kelias perskaitymo kryptis: analizuojant knygas taikyti kartografinį būdą, t. y. aptarti literatūros kūrinius atsižvelgiant į jų veiksmo vietos geografinį kontekstą ir siekiant suprasti, kaip tam tikra erdvė veikia kūrinio prasmę, dėmesingiau įsižiūrėti, kokie Vilniaus miesto elementai dažniausiai pasitelkiami kuriant pasakojimus vaikams ir paaugliams, kaip jie formuoja kūrinio atmosferą, lemia tiek nuotykinį kūrinių pradą, tiek vidinio pasaulio raidą. Tai bandžiau aptarti straipsnyje „Vilniaus žemėlapiai XXI amžiaus pradžios lietuviškoje vaikų ir paauglių literatūroje“³.

Šiame straipsnyje laikysiuosi chronologinio principo – aptariami kūriniai bus sudėlioti ne pagal geografinius požymius, ne pagal parašymo datą, o pagal tai, kokie laikai vaizduojami kūriniuose, kaip keičiasi miestas ir jame gyvenantys knygų veikėjai.

Atrodytų, kad keli autoriai rado bendrą raktą, kaip įtraukiau ir patraukliau pristatyti jaunajam skaitytojui pačius seniausius laikus – net keliose knygose pagrindiniai veikėjai keliauja pirmyn ir atgal tarp šių dienų ir senojo Vilniaus. Tai leidžia išlaikyti įtampą, nesusipratimų sukeltą komizmą, bet drauge ir patraukliai skaitytojui pateikti senųjų laikų miesto istorijas, detales ir taip įtraukti į kūrinį šių dienų veikėją (lyg leidžiant skaitytojui įsivaizduoti save konkretaus laikotarpio Vilniuje).

Bene išsamiausia ir svarbiausia šiame sąraše būtų Justino Žilinsko knyga Mano Vilnius mano (2015) ir 2020 m. pagal ją nupieštas komiksas Atgal į Vilnių (šiek tiek aptartas kaip pažintinė knyga ankstesniame straipsnyje). Veikėjai Simas ir Aistė, padedami Žiniuonio, per apleistą pastatą Antakalnyje patenka į skirtingus istorinius laikotarpius: nuo Vilniaus įkūrimo laikų persikeliama į karalienės Bonos laikus, tada išgyvenamos Baroko negandos, dalyvaujama Sausio 13-osios įvykiuose, o baigiama susitikimais su Ričardo Gavelio ir Jurgos Ivanauskaitės vaiduokliais. Labai sveikintina pastanga pamatyti Vilniaus istorijos visumą, nors milžiniškas informacijos kiekis kartais gali būti skaitytojui sunkiau suvokiamas.

Kristinos Gudonytės knygos Jie grįžta per pilnatį veikėjai – penkiolikmečiai paaugliai Augustas, Berta ir Žygis. Žygis, kurio vardas, matyt, parinktas neatsitiktinai, patekęs į renesansinį Žygimanto Augusto laikų dvarą, jame sutinka savo bendraamžį Žygimantą Augustą. Autorė nesiblaško per kelis laikotarpius, pasirenka tik vieną – Renesanso. Žilinsko knygoje kelionėje po Vilnių veikėjus lydėjo Vilniaus Metraštininkas, o Gudonytės knygoje – Tvardauskio šmėkla. Knygoje nemažai vietos skiriama Vilniaus legendoms, jų interpretacijoms, legendomis paremtiems stebuklams aprašyti – tai atsispindi ir veikėjų kalboje: „Man dabar Vilnius panašus į fantastišką sapną. (…) Bet juk Vilnius ir prasidėjo nuo sapno! (…) Sapnų, iliuzijų, vaiduoklių miestas.“⁴

Scenaristės ir režisierės patirties turinti rašytoja sėkmingai ja naudojosi kurdama kinematografišką, įtempto veiksmo intriguojantį knygos siužetą: italų kūrybinei grupei Vilniuje kuriant filmą apie karalienę Boną, ima dėtis keisti dalykai – veikėjai nukeliauja į Renesanso Vilnių, grįžta atgal ir pan. Taigi Vilnius – ne tik miestas, kuriame gyvenama. Tai nuotykių, mistikos erdvė⁵.

Jeigu ne jau minėtoji Žilinsko knyga Mano Vilnius mano, net keturi amžiai – nuo XVI a. iki XX a. pradžios – skendėtų visiškoje tamsoje. Ją kiek prasklaido nedidelė Živilės Miežytės knygelė Vilniaus Vilnius – skaitytojas su pagrindiniu veikėju pusdienį praleidžia tarpukario Vilniuje. Kaip ir anksčiau aptartose knygose, vaikėjas čia taip pat perkeliamas į kitą laikotarpį: besivydamas pabėgusį šunelį trečiokas Gediminas supranta patekęs į senąjį Vilnių vieną 1930 metų dieną. Autorei nėra labai svarbu perteikti istorinius įvykius – jai svarbu pavaizduoti Vilniaus atmosferą, to meto miesto nuotaiką. Todėl ir veiksmo erdvė nėra didelė – apsiribojama tik keliais objektais, esančiais Senamiesčio teritorijoje: vaiką po Vilnių vedžiojantis žydas Abraomas supažindina jį su žydų bendruomenės gyvenimu (veiksmas vyksta tų laikų Žydų gatvėje), Gediminas užsuka į Šlapelių knygyną, į fotografo Bulhako studiją – parodoma, kaip gana taikiai sugyveno skirtingos to meto Vilniaus bendruomenės, atskleidžiamas miesto įvairiapusiškumas, jo ir šių dienų Vilniaus skirtumai. Tai tarsi pasivaikščiojimas po jau išnykusį tarpukario Vilnių. Vis dėlto tai nėra vaiko, gyvenusio tuo mažiau mums žinomu laikotarpiu, istorija – tai Vilnius į jį užklydusio XXI a. berniuko akimis, labiau stebimas, negu jame gyvenamas.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpis, Holokaustas Vilniuje tebėra balta dėmė vaikų literatūroje, tačiau ją su tam tikromis išlygomis bando užtušuoti Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės knyga Akmenėlis. Šioje knygoje neminimos konkrečios Vilniaus vietos, bet autoriai neslepia: nors tai yra istorija, galėjusi įvykti bet kuriame Europos mieste, ji skaitoma ir kaip istorija, nutikusi Vilniuje. Juolab kad vizualioji knygos dalis yra labai vilnietiška. Pažintinio lygmens, kitaip nei knygoje Vilniaus Vilnius, čia nebėra – pasakojama autentiška, jautri istorija apie vaikų gyvenimą gete, nepaliekamos nuošalyje tragedijos, mirties, vilties temos.

Danės Griganės knyga Šarka – bene vienintelė knyga, supažindinanti vaikus ir paauglius su sudėtingu pokario Vilniumi. Galima būtų sakyti, kad tai pasakojimas apie miestą prieš didįjį sprogimą – pagrindinės knygos veikėjos vaikystė ir ankstyvoji paauglystė bėga Vilniaus pokario griuvėsiuose, dar neprasidėjusios naujos statybos, miesto plėtra, mieste dar nėra naujų gyventojų, o senieji žuvę arba išvykę. Veikėjos šeima (tėvas ištremtas, brolis dalyvauja pasipriešinimo okupacijai veikloje, motina bando kurti naują gyvenimą su kitu vyru – saugumiečiu) gyvena senųjų universiteto pastatų palėpėje, kurioje džiūsta šio universiteto dėstytojų skalbiniai: „Stefanija persikreipusi neša šlapius skalbinius, kuriuos džiausime ant aukšto virš auditorijų. Ten, pastogėje, laisvai laksto vėjas ir gerai džiovina, ten ištempta labai daug virvių, kad viso kiemo moterims užtektų, kad skalbiniai kieme neplevėsuotų prieš auditorijų langus. Tokią tvarką įvedė Čepskis – visos kelnės ir apatiniai į palėpę!“⁶

Tai Vilnius, kurio šiuolaikinis paauglys nepažins, o ir iš prosenelių ar senelių pasakojimų apie jį nesužinos, nes retas dabartinis Vilniuje gimęs jaunuolis gali pasigirti, kad šiame mieste gyveno dvi ar trys jo šeimos kartos. Turbūt ir dažnas suaugęs skaitytojas nebežino keistų gatvių, objektų pavadinimų (Pionierių rūmai dabartinių Valdovų rūmų teritorijoje, buvusi M. Gorkio gatvė, M. Kutuzovo aikštė, „Spalio“ kino teatras – tai šiuolaikiniam skaitytojui geografiškai sunkiai suprantamas miestas). Galima diskutuoti dėl šios knygos adresato. Gal ji labiau skirta miesto raidos tyrėjams? O gal tiems, kurie gimė, augo ir turi sentimentų, susijusių su pokario Vilniumi? Gal tiems, kurie ieško autentiškų duomenų apie tokį Vilnių?

Nesinori aptarinėti propagandiškai angažuotų sovietmečio kūrinių, galima tik pastebėti, kad tokio Vilniaus detales įdomiai vizualiai atskleidžia pastarąjį dešimtmetį išleisti grafiniai romanai arba komiksai: jaunesniems skaitytoms skirta GiedRé knyga Skardinė žirnelių ir Akvilės Magicdust vyresniems paaugliams ir suaugusiems skaitytojams skirtas grafinis romanas apie moterų roko grupę Bitės.

Paaugliams skirtame Akvilinos Cicėnaitės romane Niujorko respublika veiksmas prasideda nepriklausomybės priešaušrio Vilniuje. Miestas nėra tik besirutuliojančios trapios keturiolikmečių Beatričės ir Oskaro meilės istorijos fonas. Atsiranda sudėtingo ryšio su miestu linija: tai vieta, kuri įkalina, vieta, kuri pririša. Pagaliau miestas tampa tarsi vienu iš pagrindinių knygos veikėjų. Įdomu, kad čia aprašomi ir 1991 m. sausio 13-osios įvykiai – labai aiški istorinė detalė, bene pirmą ir vienintelį kartą vaikų literatūroje (tai nedažna ir suaugusiems skaitytojams skirtuose tekstuose) leidžianti pamatyti kitokį Vilnių – miestą, niekada nebuvusį nepriklausomos Lietuvos sostine, bet tampantį tikrąja nepriklausomos Lietuvos sostine. Knygoje į istorinį kismą sklandžiai įkomponuota veikėjų vidinio augimo, brandos, pirmosios meilės ir ilgesio istorija.

Ankstyvieji Vilniaus ir visos Lietuvos nepriklausomybės metai vaizduojami suaugusiųjų literatūrai priskirtoje, bet ir vyresnio amžiaus paaugliams tinkamoje mistinio detektyvinio siužeto Justino Žilinsko knygoje KGB vaikai. Tiksliai atkurta Vilniaus topografija: žemėlapis, pasaulėjauta, kavinės, viešbučiai, kiti objektai. Knyga verta skaitymo ne tik dėl intriguojančio, įtempto siužeto, bet ir dėl labai tiksliai bei subtiliai rekonstruotos pirmuosius nepriklausomybės žingsnius žengiančios Lietuvos sostinės atmosferos, kurios nerasime jokioje kitoje vaikams ar paaugliams skirtoje knygoje.

¹ Asta Plechavičiūtė, Susapnuotas Vilnius. Padavimai, legendos ir pasakos apie Vilnių, interneto prieiga: https://www.lnb.lt/media/ public/vaikams/T%C4%97vams_ir_specialistams/Susapnuotas_ Vilnius_internetinis.pdf (žiūrėta 2025-10-31).

² Asta Plechavičiūtė, „Pasivaikščiojimai po Vilnių (pažintinės knygos apie Vilnių vaikams ir paaugliams)“, Rubinaitis, 2023, Nr. 2, interneto prieiga: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/ 2023-nr-2-106/pasivaiksciojimai-po-vilniu-pazintines-knygos-apievilniu- vaikams-ir-paaugliams/ (žiūrėta 2025-10-31).

³ Asta Plechavičiūtė, „Vilniaus žemėlapiai XXI amžiaus pradžios lietuviškoje vaikų ir paauglių literatūroje“, in Aktualu rytoj, 2023, 3(23–24), p. 158–204, interneto prieiga: https://doi. org/10.51740/RT.3.23.24.9 (žiūrėta 2025-10-31).

⁴ Kristina Gudonytė, Jie grįžta per pilnatį, Vilnius: Tyto alba, 2015, p. 248.

⁵ Vienintelė knyga, kurioje veiksmas vyksta taip pat Renesanso laikotarpiu, tik autorė nesiblaško tarp praeities ir dabarties, yra Ginos Viliūnės nuotykinė knyga Išgelbėti mešką. Nuotykiai Renesanso Vilniuje. Jos pasakojimo ašis – nuotykinis, įtemptas siužetas Renesanso laikų Vilniuje. Knygoje gausu pažintinių elementų: to laikotarpio detalių, maisto receptų, kalbų, tuo metu skambėjusių Vilniuje. Ši knyga jau aptarta straipsnyje apie pažintines knygas.

⁶ Danė Griganė, Šarka, Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2022, p. 68.

⁷ Unė Kaunaitė, Sudie, rytojau, Vilnius: Žara, 2011, p. 90.

⁸ Ibid.

⁹ Vilė Vėl, Kaip mes išgarsėjome, Vilnius: Metodika, 2012, p. 32–33.

¹⁰ Ibid., p. 47.

¹¹ Giedrė Kazlauskaitė, „Senienos ir naujienos“, Šiaurės Atėnai, 2025-05-09, interneto prieiga: https://www.satenai.lt/2025/05/09/ senienos-ir-naujienos-12/ (žiūrėta 2025-10-31).

Autorius: Asta Plechavičiūtė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama