Išgyvenimo stebuklas: Raquelės J. Palacio ir Erikos S. Perl romanas paaugliams apie holokaustą / 1 dalis

Įvadas, arba tikrosios autorystės paieškos

Ne vienas šių dienų skaitytojas informacijos apie naujas knygas ieško leidyklų tinklaraščiuose – aš irgi. Ir štai akis užkliūva už 2024 m. „Alma litteros“ išleistos knygos Baltoji paukštė, kurios autorė, pasak leidyklos, yra Raquelė Jaramillo Palacio¹. Nudžiungu, nes šios autorės garsiąją knygą Stebuklas esu skaičiusi ir netgi analizavusi viename iš Rubinaityje publikuotų straipsnių. Naująją knygą, Baltąją paukštę, pristatančiame leidyklos puslapyje didžiosiomis raidėmis skelbiama: THE NEW YORK TIMES BESTSELERIS, SYDNEY TAYLOR APDOVANOJIMO LAIMĖTOJA, NIUJORKO VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS GERIAUSIOS METŲ KNYGOS LAIMĖTOJA. Netrunku pasiimti knygą iš bibliotekos ir pastebiu, kad viršelyje dvi pavardės: didelėmis raidėmis parašyta R. J. PALACIO, žemiau perpus mažesnėmis – Erica S. Perl. Tačiau dėl to nesuku galvos, juolab kad ir knygą reklamuojančiame leidyklos tekste Erica S. Perl nebuvo minima, supažindinama tik su Palacio. Sėdu skaityti ir sutrinku: ją tikrai parašė Stebuklo autorė? Keista – knygoje nemažai dalykų, kurie užkliūva. Pasirodo, kad ne tik man, nes į geriausių 2024 m. verstinių vaikų ir jaunimo literatūros knygų sąrašą², sudarytą eksperčių Eglės Baliutavičiūtės, Aigustės Vykantės Bartkutės ir Ingos Mitunevičiūtės, Baltoji paukštė nepateko.

Kur čia šuo pakastas, paaiškėja pavarčius itin gausius knygos priedus. Pasirodo, „Alma litteros“ išleistos knygos tekstą parašė ne Palacio, o Erica S. Perl. Knyga sukurta remiantis Palacio grafiniu romanu, turinčiu tokį pat pavadinimą. Apdovanojimus, išvardytus „Alma litteros“ puslapyje ir ant pačios knygos nugarėlės, pelnė ne ši knyga, o būtent grafinis Palacio romanas³.

Kaip nutiko, kad „Alma littera“ pateikė ne savo leidžiamai knygai skirtą pristatomąjį tekstą? Kas tai – reklaminis triukas, garsia pavarde ir apdovanojimais siekiant patraukti skaitytojų dėmesį, ar apmaudus neapsižiūrėjimas? Užsienio elektroninėse knygų prekybos platformose šios knygos autorystė įvardijama užrašant dvi pavardes ir nurodant, kad šis romanas pagrįstas grafiniu romanu⁴.

Kas yra šios dvi autorės ir kaip jas susiejo Baltoji paukštė?

Raquelė Jaramillo Palacio – JAV rašytoja ir iliustruotoja. Pirmuoju karjeros etapu ji dirbo iliustruotoja ir grafikos dizainere bei leidyklų meno direktore. Specializavosi kaip viršelių įvairių rašytojų knygoms kūrėja, Raquelės Jaramillo vardu išleido kelias didesnio dėmesio nesulaukusias pačios parašytas ir iliustruotas knygas. Antrasis karjeros etapas prasidėjo 2012 m., kai išėjo jos romanas vaikams Stebuklas, kurio autorystė nurodoma jau kitaip – R. J. Palacio. Šis kūrinys pelnė gausybę apdovanojimų ir pasaulinį pripažinimą. Po jo buvo išleistos kelios knygos, savotiškos Stebuklo palydovės, mat jose istorija pasakojama įvairių Stebuklo veikėjų požiūriu. Prie Stebuklo palydovių priskirtinas ir 2019 m. pasirodęs grafinis romanas Baltoji paukštė. 2021 m. publikuotas pirmasis su Stebuklu nesusijęs Palacio romanas vaikams Ponis.

Erica S. Perl – žydiškosios pakraipos JAV literatūrai atstovaujanti vaikų knygų autorė, daug kartų apdovanota, o reikšmingiausi įvertinimai – Nacionalinė žydų knygos premija ir trys Sydney Taylor medaliai, skiriami už žydų patirtis vaizduojančias vaikų knygas. Kai po didžiulės grafinio romano Baltoji paukštė sėkmės Palacio buvo paprašyta paversti jį įprastiniu tekstiniu, ji atsisakė imtis šio darbo – esą jau išeikvojusi Baltosios paukštės istorijai skirtą kūrybinę energiją. Tada, gavus Palacio sutikimą, adaptuoti Baltąją paukštę suteikiant tekstinio romano formatą buvo patikėta Ericai S. Perl, ir 2023 m. šis romanas išėjo. Išsiaiškinusi knygos genezę suvokiu, kad dalį užkliuvusių dalykų galima traktuoti kitaip, bet pirmiausia ne apie juos.

Holokaustas ir žmoniškumas vaiko akimis

„Autorės žodyje“ aiškindama, kodėl sukūrė Baltąją paukštę, Palacio teigia, kad vaikai, jeigu jie nėra žydų tautybės, apie holokaustą žino labai mažai, o kai kurie nežino iš viso. Ją pačią, kai buvo devynerių, labai paveikė vienoje knygoje išspausdintos fotografijos iš koncentracijos stovyklų, o septintoje klasėje sukrėtė Anos Frank Dienoraštis. Daugiau apie holokaustą ji sužinojo ištekėjusi už žydų tautybės vyro ir ėmusi tikslingai domėtis šia tema. Baltąją paukštę parašė turėdama tikslą stabdyti antisemitizmą:

Aš esu istorijų kūrėja, todėl Baltoji paukštė yra mano šių laikų pasipriešinimo veiksmas.

Holokaustas ir tai, kad žmonės ir tautos leido jam vykti, yra tai, su kuo turime kovoti, apie ką turime kalbėti ir iš ko turime pasimokyti, kad galėtume užtikrinti, jog jis niekada nepasikartotų.⁵

Knygoje nėra kraują stingdančių puslapių apie masines žydų žudynes, kraupią koncentracijos stovyklų realybę – tokio turinio knyga traumuotų jaunesniųjų paauglių, kuriems skirtas kūrinys, sąmonę. Tai pasakojimas apie žydaitės Saros išgyvenimą holokausto metu, jos slėpimą ir globojimą žmoniškumo nepraradusios prancūzų šeimos.

Romanas turi įrėminimą – tai paauglio Džuliano, perkelto iš knygos Stebuklas (ten jis bjauriai tyčiojosi iš deformuoto veido berniuko Ogasto), ir jo močiutės, kūrinyje vadinamos Grandmére, pokalbis telefonu. Džulianas literatūros pamokai turi parašyti rašinį apie kokį nors pažįstamą žmogų, todėl jis nori papasakoti Grandmére, Saros Olbans, istoriją, kai ši buvo maža mergaitė. Kūrinio centre – Grandmére vaikystė Antrojo pasaulinio karo metais Obervilio mieste. Ji pasakojama pirmuoju asmeniu – Saros lūpomis, tačiau iš dviejų susipinančių perspektyvų. Praeities įvykiai ir išgyvenimai prisimenami taip, kaip juos patyrė ir apmąstė mergaitė, bet vietomis justi save, vaiką, psichologiškai analizuojantis ir vertinantis bei faktais, kurių tuo metu negalėjo žinoti, papildantis Grandmére požiūris. Tokia pasakojimo strategija, kai holokaustas vaizduojamas per subjektyvias vaiko patirtis, leidžia kūrinį padaryti emociškai paveikesnį ir labiau priartinti prie jaunojo skaitytojo.

Vaikui sunku istorinius įvykius suvokti atsietai, jis fiksuoja tai, kas patenka į jo akiratį, paveikia jo artimuosius ir jį patį – per šią patirtį vaikas pamažu perpranta įvykių prasmę.

Sara augo labai ją mylinčioje garsaus chirurgo ir universitete dėsčiusios matematikės šeimoje. Kai hitlerinė Vokietija okupavo Prancūziją, iš pradžių Saros šeimos gyvenimas tekėjo įprasta vaga, mat jų miestas pateko ne į vokiečių, o į naujosios Prancūzijos valdžios kontroliuojamą zoną. Sarą trikdė tik išoriniai pokyčiai: gatvėse didelės raudonos vėliavos su juodais ir baltais susuktais kryžiais, žmonės, besisveikinantys viršun pakelta ištiesta ranka ir šūksniu „Heil Hitler“. Bet netrukus jų gyvenimą ima keisti antisemitiniai okupantų potvarkiai. Dėl to, kad yra žydė, iš darbo universitete atleidžiama Saros mama. Atkeliauja laiškas iš Saros tėčio sesers, gyvenančios Paryžiuje: ten žydams liepta nešioti prisiūtas geltonas žvaigždes, ji su vyru neteko darbo, sūnus nebegali lankyti mokyklos, todėl jų šeima prašo prieglobsčio Saros namuose. Į šiuos įvykius Sara reaguoja vaikiškai. Ji greit pripranta, kad mama nebedirba, o žinia apie atvyksiančią tetos šeimą mergaitę nudžiugina. Skriaudą dėl antisemitinių potvarkių Sara išgyvena tik tada, kai įprastoje vietoje nebegali nusipirkti ledų, nes ant durų kabo užrašas „Žydai neįleidžiami“. Vis dėlto labai nenuliūsta – ledų nusipirks kitur.

Tačiau kai Sara pati tampa antisemitizmo taikiniu, tai mergaitę skaudžiai sužeidžia. Sara gražiai piešia, ypač paukščius, ir nutinka taip, kad išvaizdus ir populiarus aukštesniųjų klasių berniukas Vincentas, kurį Sara manė įsimylėjusi, pavartęs jos piešimo sąsiuvinį, pareiškia: „Esi gana gera dailininkė“, tada paniekinamai išsiviepęs prideda „(…) kaip žydė“ (p. 44) ir numeta sąsiuvinį žemėn tarsi šiukšlę. Perteikiant Saros reakciją, detalizuojami mergaitės jausmai ir mintys: „Šie žodžiai užliejo mane kaip kibiras ledinio vandens“ (p. 44), „Tyliai stovėjau, mano skruostais ritosi ašaros, jaučiausi taip, tarsi man būtų trenkę. (…) Jaučiausi tokia pažeminta. Pikta. Sužeista. Kad mane užsipuola ne dėl to, ką padariau, o dėl to, kas esu. Tai buvo nauja. Ir giliai supurtė“ (p. 45). Drauge Sara jaučia nerimą, kad „galbūt jis buvo teisus ir kad greičiausiai su manimi kažkas ne taip“ (p. 45). Nerimas liudija gilų romano psichologizmą – parodomas į savianalizę linkusio vaiko polinkis ieškoti kaltės savyje. Ir ateityje bus dienų, kada Sara mintyse save kaltins ir teis.

Šis nutikimas yra lūžis, keičiantis Saros požiūrį į pasaulį. Iki tol galėjusi apsimesti, kad, nepaisant nacistinių vėliavų ir antisemitinių užrašų, pasaulis yra normalus, Sara supranta klydusi: pasaulis nėra normalus, jis pripildytas neapykantos, ir kažin ar jos gyvenimas bebus toks, koks buvo anksčiau. Vakare Sara paklausia tėčio, kodėl žmonės nekenčia žydų, ir tėtis patikslina, kad nekenčia ne visi, o tik kai kurie žmonės, o tada leidžiasi į filosofišką išvedžiojimą apie šviesą ir tamsą žmonėse. Netrukus pati Sara atsidurs dramatiškoje sandūroje žmonių, turinčių šviesą širdy ir jos neturinčių.

Iš tų, kurie yra be šviesos širdyje, knygoje individualizuojamas tik Vincentas, o veikėjų su šviesa širdyje knygoje yra daugybė. Tai mokyklos pastorius Lukas, kuris, sužinojęs, kad Obervilyje areštuojami žydai, bando gelbėti žydų kilmės mokinius: sutaria su prancūzų partizanais, kad jie vaikus paslėptų miškuose. Tai matematikos mokytoja Petižan, kuri, gelbėjimo operacijai nepavykus, nes išbėgusius vaikus išduoda minėtasis Vincentas, įsiprašo į sunkvežimį, kuriuo išvežami nacių sugaudyti mokiniai. Tai ir jaunutis partizanas, vedęs vaikus į mišką ir vokiečių nušautas už sunkvežimio.

Sara su kitais mokiniais nepabėga. Pasinaudojusi sumaištimi, ji atsitraukia nuo vaikų būrelio, įslenka į mokyklos pastatą ir užkopia į varpinę. Bet naciams išsiaiškinus, kad ne visi žydų vaikai surinkti, puolama ieškoti pasislėpusiųjų, ir Sara supranta, jog netrukus bus surasta. Išgirdusi laiptinėje žingsnius, iš baimės užsimerkia, bet tarpduryje – ne nacių kareivis, o bendraklasis, dėl poliomielito iškreiptų kojų vaikščiojantis su ramentais ir pravardžiuojamas Tourteau – Krabu. Jis romane atlieka svarbiausio Saros gelbėtojo vaidmenį. Požemine kanalizacija berniukas išveda Sarą iš miesto ir drauge su tėvais Vivjena ir Žanu Poliu Bomje slepia ją buvusio tvarto pastogėje.

Holokausto tema Baltojoje paukštėje plėtojama ne tiek parodant jo žiaurumą, kiek atskleidžiant žmoniškumo svarbą. Nacistinės Vokietijos vykdomas holokaustas sugriovė visuotine laikytą humanistinių vertybių sistemą ir privertė rinktis, kokia morale vadovautis. Pirmoji Saros matyta mirtis – partizano, akimirką prieš šūvį sušukusio „Vive l‘humanité!“ („Tegyvuoja žmoniškumas!“). Šis šūksnis nuskamba dar keliose knygos vietose – taip akcentuojama, kad žmogus yra aukščiausia vertybė.

Žmoniškumas visų pirma paremtas vidiniu įsipareigojimu ginti bet kokio asmens gyvybę, tačiau Bomje šeimos žmoniškumas apima ne tik Saros gyvybės gynimą, bet ir intuityvų suvokimą, kad būtina ginti ir vaiko pasaulį. Reikia ne tik saugios erdvės, pakenčiamų buities sąlygų, bet ir atidos, švelnumo, meilės.

Tvarto pastogėje už šieno spudulų Sarai įrengiamas mažutis kambarėlis su šiene patiestu patalu, stalu, kėdėmis, parūpinama knygų. Aplinkiniais takais, kad liktų nepastebėta kaimynų, kuriuos įtaria šnipinėjant naciams, Vivjena kasdien atneša valgio, išpila tualetui skirtą kibirą. Kartą per savaitę ji ištrenka Sarai plaukus, ir tų akimirkų, kada jaučia Vivjenos rankas, švelniai glostančias galvą, mergaitė labai laukia. Vivjena supranta, kad vienatvės, laukimo ir nerimo išsekintam vaikui būtinos užsimiršimo ir džiaugsmo valandėlės, tad kartais ilgiau pasilikusi žaidžia su Sara kortomis, žinodama apie Saros talentą piešti, atneša pieštuką ir trintuką, o Saros gimimo dieną visa Bomje šeima ateina jos pasveikinti su tortu. Tačiau labiau nei motiniškai besirūpinančios Vivjenos Sara laukia Vivjenos sūnaus.

¹ Leidyklos „Alma littera“ puslapyje po knygos pavadinimu Baltoji paukštė nurodyta tik R. J. Palacio pavardė, interneto prieiga: https://almalittera.lt/products/baltoji-paukste?srsltid=AfmBOoo Nw0lpny7W3FkV3INngx0m2ny5OFbBGdwCnNs_Jg8fsX2IbGuP (žiūrėta 2025-06-11).

² „Geriausios 2024 m. verstinės knygos: vaikų ir jaunimo literatūra“, interneto prieiga: https://www.ibbylietuva.lt/naujienos/ geriausios-2024-m-verstines-knygos-vaiku-ir-jaunimo-literatura/ (žiūrėta 2025-06-11).

³ Žr. internete: https://www.amazon.com/White-Bird-R-J-Palacio/ dp/0525645535 (žiūrėta 2025-06-11).

⁴ Žr. internete: https://www.penguinrandomhouse.com/ books/708892/white-bird-a-novel-by-r-j-palacio-with-ericas- perl/ (žiūrėta 2025-06-11), https://morgensternbooks.com/ book/9780593566930 (žiūrėta 2025-06-11), https://www.amazon. com/gp/product/0593566939?tag=randohouseinc7986-20 (žiūrėta 2025-06-11).

⁵ Raquel Jaramillo Palacio, Erica S. Perl, Baltoji paukštė, [iš anglų kalbos vertė Gabija Karpauskaitė], Vilnius: Alma littera, 2024, p. 253. Toliau cituojant šią knygą skliaustuose bus nurodomi tik citatos puslapiai.

Autorius: Dr. (HP) Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama