Maurice EARLS. KRACHAS, VAIKELI, KRACHAS (2)

Maurice EARLS. KRACHAS, VAIKELI, KRACHAS (2)...MAGAlande žavimasi nežabotos galios naudojimu. Naujojo mačo keliamas triukšmas versle ir visuomenėje yra to pasekmė. Šiame naujajame pasaulyje Adolfas Hitleris, laikytas blogio įsikūnijimu, yra plačiai gerbiamas dėl... veiksmingumo. Elonas Muskas per Trumpo inauguraciją jautėsi saugus, nuo pakylos pasisveikindamas nacių gestu. Kitą kartą, kai sveikinsis aukštyn išmesta ranka, tikriausiai bus užsidėjęs kaubojaus skrybėlę. Po Antrojo pasaulinio karo Amerika nesusidūrė su iššūkiais, išskyrus komunistinį bloką, ir sėkmingai klestėjo. JAV galėjo eiti ir ėjo savo keliu. Ne veltui tas laikotarpis vadinamas „Amerikos šimtmečiu". Rusija, kaip konkuruojantis ekonomikos modelis, buvo vadinama „Aukštutine Volta su branduolinėmis raketomis". Niekas negalėjo prilygti JAV gamybinei galiai ir energijai. Bet niekas netrunka amžinai. Pasakiškai turtingos ir galingos JAV po Antrojo pasaulinio karo galėjo sėkmingai sutramdyti Rusijos agresyvumą. Tai ne Kinija, kuri giliai po žeme stato karinio vadovavimo centrą, daug didesnį negu Pentagonas. Realybė tokia, kad Kinija turi pagrįstų ambicijų ekonomiškai ir kariškai pralenkti JAV. Nenuostabu, kad tai priverčia pasukti smegenis. Trumpo aplinka, regis, tiki, kad kultūriškai vieninga, geografiškai sutelkta, centralizuota valstybė, savo galią ir turtus nukreipianti į stiprią vyriausybę, išgyvens, galės ilgai ir taikiai klestėti kartu su Kinija bei Rusija, tad JAV nebėra reikalo, būtų net neišmintinga skverbtis į visą pasaulį, pražūtingai brangiai švaistant minkštąją ir pusiau minkštąją savo galią. Vietoj to Amerika nusileisdama žaistų daugiašalį žaidimą. Galų gale tai MAGA geopolitika, galios pasidalijimas su Kinija iš jėgos pozicijų. Trumpas jau pasiūlė, kad JAV, Rusija ir Kinija susitartų per pusę sumažinti savo karinius biudžetus. Marcas Rubio yra sakęs, kad Ukrainos konflikto pabaiga gali atverti „neįtikėtinas galimybes" bendradarbiauti su rusais geopolitiniu požiūriu. MAGA nesirūpina Ameriką paversti tvirtove. Kalbama apie sutartą Žemės rutulio pasidalijimą kontrolės zonomis, o JAV nori gero gabalo. Trumpas ketina iš pavaldžių tautų spaustu išspausti nuolaidas jo įvair dytose sferose. Nori, kad vasalėmis laikomos valstybės neštų pinigus į JAV, o ne atvirkščiai. Žmonių vieta pavaldumo spektre visiškai priklauso nuo derybinės jų galios. Palestiniečiai jos neturi. Paklaustas, kuo remdamasis galėtų imtis etninio valymo Gazos Ruože, prezidentas atsakė „JAV valdžia". Didelė Artimųjų Rytų dalis yra laikoma Amerikos zona. Sakydamas palestiniečiams, kad planuoja jų žemę paversti turtuolių vasarviete, Trumpas pačiu šlykščiausiu būdu išreiškė savo totalaus politinio dominavimo filosofiją. Šiame kontekste reikėtų iš naujo perskaityti daugybę MAGA grasinimų buvusioms sąjungininkėms, ypač turtingiausiai ir galingiausiai ES. Prezidentas patvirtino savo teisę nustatyti ginčų dėl Europos sienų baigtį. Europa įžeidžiamai buvo pašalinta iš derybų su Putinu. Trumpas išsiuntė JD Vance'ą į Europą, kad viceprezidentas iškonfrontuotų demokratiškai išrinktus Europos Sąjungos lyderius. Bus dar blogiau, jei ES nepavyks sukurti tinkamos autonominės gynybos. Nors JAV prezidentas džiaugiasi, galėdamas grasinti Europai, flirtuodamas su Kremlium, ir apskritai mėgsta gasdinti, būtų nelogiška, jei leistų Rusijai užgrobti ES teritoriją. Europa yra pernelyg turtinga ir svarbi, siekiant išlaikyti ekonominę pusiausvyrą su Kinija. Tačiau istorija ne visada logiška. Europos žvalgyba teigia, kad Putinas jau rengia savo armiją įsiveržti į kurią nors europinių NATO šalį. Danijos tarnybų manymu, jis bus tam pasirengęs po šešių mėnesių. Be jokios abejonės, tai reikalauja, kad Europa imtųsi kažko labai ryžtingo. Avarinis aukšto lygio persiginklavimas galėtų atgrasyti Rusiją ir galiausiai nubaustų JAV. Visų pirma, kuo greičiau sustiprėti turės vokiečiai, kad viską paspartintų. (Skaitykite postscript, kuriame pateikiami teigiami pokyčiai po rinkimų Vokietijoje.) Jeigu airiai mano, kad tam pakaks atlikti keletą formalių gestų, jie klysta. Jeigu tinkamai neatliksime savo vaidmens, mus laikys bailiais, o tai turės ilgalaikių neigiamų pasekmių. Miunchene Michelas Martinas visai be reikalo šaltu vandeniu apipylė autonominių Europos karinių pajėgų idėją. (Žr. postscript apie naujausius teigiamus įvykius Airijoje.) Kadangi JAV – pagrindinė NATO sudedamoji dalis – palieka Europą likimo valiai, gynybos autonomiškumo idėja vis labiau populiarėja. Prancūzija, žinoma, pasisako už tai, Lenkija irgi atvira šiai galimybei. Kiti tikriausiai paseks jų pavyzdžiu. Nacionalinės armijos, kurios susijungia į NATO, taip pat lengvai galėtų susiburti į Europos kariuomenę. Suprantama, kai kurios europinės NATO šalys gali atsargiai vertinti tokį pasiūlymą, tačiau jei NATO nepriklausanti šalis, turinti menką kariuomenę, pavyzdžiui, Airija, prieštarautų šiai idėjai, kiltų klausimas, kaip ji įsivaizduoja Europą ir ES teisę gintis. Grįžtant prie JAV ir darant prielaidą, kad Trumpo neapdairumas nesukels daugybės karų, ar geopolitinė MAGA vizija veiks? Visai tikėtina, tačiau bet kuriuo atveju tik iš dalies. Jei manoma, kad tai suteikia ilgalaikės taikos su Kinija ir Rusija perspektyvą, sunku įsivaizduoti savanorišką grįžimą į status quo ante. Tačiau Trumpo siekis visiškai kontroliuoti ir išnaudoti savo „sąjungininkes" ir tas pasaulio zonas, kurios, jo manymu, patenka į JAV priklausomybę, gali būti visai kitas dalykas. Kai kurios pasaulio dalys, kurias jis nori laikyti vasalėmis, yra pernelyg turtingos ir turi daug pasirinkimo galimybių, kad paklustų supaprastintai feodalinei jo vizijai. MAGA nesėkmę šiuo atžvilgiu tikriausiai nulems Europa. Geografiškai „tolimos" vietos, tokios kaip Japonija, kurios daug ką gali prarasti, jaučia, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik atsiklaupti ir susimokėti. Kiti reaguos ekonomiškai, o toks atsakymas gali padaryti didelę žalą MAGAlandui, kuris neįvertina daugelio buvusių sąjungininkių ekonominės galios ir galimybių. Kitas klausimas, ar kils didelis JAV pasipriešinimas Trumpo puolimui prieš Konstituciją ir krikščionių nacionalistų primetamoms socialinėms vertybėms. Tikėkimės, viskas įvyks tinkamu laiku. Kol kas demokratai laikosi to, kas liko iš Konstitucijos, ir beveik kasdien kreipiasi į teismą, reaguodami į Donaldo Trumpo veiksmus. Deja, to nepakaks. Jau dabar yra požymių, kad MAGA nepaisys teismo sprendimų. Jei demokratai nuspręs veikti sistemingai, galės pakartotinai skųstis, kol bylos pateks į Aukščiausiąjį teismą, kuris beveik neabejotinai nusilenks prieš MAGA. Gali kilti streikai, net didelio masto piliečio nepaklusnumas. Aktyvistai sės į kalėjimą, bet beveik neabejotinai to irgi nepakaks, kad įveiktų demokratijos priešus. Ar yra pasipriešinimo iš jėgos pozicijų galimybė? Galbūt, bet vargu ar jis būtų tokio masto, kad nuverstų MAGA. Labiau tikėtinas rezultatas būtų chaosas ir nestabilumas, kurie, žinoma, gali turėti ekonominių pasekmių, darančių įtaką antidemokratinio projekto tvarumui. Vienintelės ginkluotosios pajėgos, galinčios sunaikinti MAGA, yra valstybinės. Atrodo, MAGA žino apie čia skypintį pavojų, nes jau bando „nukenksminti" karines bei kitas saugumo institucijas. JAV kariuomenės priesaikoje yra žodžiai: „[Aš] iškilmingai prisiekiu, kad palaikysiu ir ginsiu Jungtinių Valstijų Konstituciją nuo visų priešų – tiek užsienio, tiek vidaus." Tai gana paprasta, bet priesaikoje taip pat yra žodžiai: „Paklusiu JAV prezidento ir man priskirtų pareigūnų įsakymams..." Jei armija nuspręs nepaisyti priesaikos, ten yra vietos svyravimui. Gali būti ir proziškesnis, jau aptartas būdas, kad Trumpas ir MAGA žlugtų. JAV ekonomika yra labai sudėtingas darinys. Kartu labai trapus darinys, susijęs su tokiomis pat trapiomis kapitalistinėmis pasaulio ekonomikomis. Vykdomos sutartys, labai svarbus stabilumas ir pasitikėjimas. Tai vargu ar suderinama su Trumpo požiūriu, juk prezidentas neseniai patvirtino, kad ir kyšininkavimas yra tinkamas instrumentas kaupti JAV kapitalui. Neatsitiktinai aukso kaina sparčiai kyla, o kriptovaliutos smunka. Pensijų ir kiti fondai nerimauja. Sienos dvasia, prezidentas, savo galią norintis paversti pinigais ir tikintis, kad gali akimirksniu pertvarkyti JAV ir pasaulį, daugybė absurdiškų gudravimų, nemotyvuotas buvusių sąjungininkių atstūmimas ir atsakingų civilių pasipriešinimas gali sukelti ekonomikos ir akcijų rinkos žlugimą. Jei taip atsitiks, tikrai žlugs ir Trumpas. Tą laimingą dieną gali būti atkurta demokratija ir pagarba įvairovei, bet mažai tikėtina, kad sugrįšime prie geopolitinių pamaldų, kokių būta po Antrojo pasaulinio karo – tai gali ir nėra blogai, nes jų galiojimo laikas jau senokai pasibaigė. Postscript vasario 25 d. JAV tęsiasi puolimas prieš Konstituciją, o Donaldas Trumpas ėmėsi kariuomenės valymo. Taip pat yra įrodymų, kad energingai didėja demokratinis pasipriešinimas – antiMAGA. Europoje jau įvyko nemažai teigiamų pokyčių. Po rinkimų kitas Vokietijos kancleris beveik neabejotinai bus Friedrichas Merzas. Jis ryžtingai reagavo į JAV saugumo garantijų panaikinimą ir bendrą Trumpo priešiškumą Europai. Naujų politinių realijų akivaizdoje Merzas atsisakė buvusio karšto savo atlantizmo ir pritaria tolesnei ES integracijai. Tikėtina, kad Vokietija atliks pagrindinį vaidmenį, vadovaudama ES ir gynybai, nes kariniai ir skolų tabu greičiausiai išsisklaidys. Šie įvykiai atspindi augantį supratimą visame žemyne, įskaitant JK, kad stipri ES yra būtina taikos Europoje sąlyga. Džiugina ir tai, kad Merzas tvirtai laikosi XX a. moralinių pamokų ir nuolat atmeta AfD dalyvavimą vyriausybėje. Airijoje naujienos taip pat geros. Vyriausybės prioritetai neabejotinai pasisuko į Rytus. Ministras pirmininkas Michelas Martinas, buvęs istorijos mokytojas, teigiamai atsiliepė apie Ukrainoje tarnaujančius airių taikdarius. Tačiau aiškiai suvokiama, kad šiuo metu Ukrainoje nėra taikos, kurią būtų galima saugoti. Kreipdamasis į lyderius iš visos Europos ir Kanados per invazijos metinių solidarumo konferenciją Kyjive, Martinas kritikavo Rusiją ir pabrėžė: „Airija palaiko jus [Ukrainą] ir turime pasakyti daugiau, turime išleisti daugiau, kad padarytume daugiau." Rusijos ambasadorius Dubline apkaltino Airijos vyriausybę „skleidžiant antirusišką propagandą". Išvertė Augustė DVILINSKAITĖ © Maurice Earls © Dublin Review of Books © Eurozine 2025 m. vasario 28 d.

Autorius: Kultūros barai

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama