Augis GUČAS. SAULĖ MIESTE
Kultūros barai
Turinį įkėlė
Augis GUČAS. SAULĖ MIESTE...Augis GUČAS
SAULĖ MIESTE
Paskutinioji sausio mėnesio diena po ilgokai trukusių apniukusių orų pasirodė saulėta. Gedimino prospekte šiaurinės pusės namų viršutiniai aukštai vidurdienį skaisčiai apšviesti saulės, nors apatiniai skendi šešėlyje kaip ir pati gatvė. Dienoms ilgėjant, praeiviai matys šį šešėlį, kasdien besileidžiantį žemyn, kol jis pasitrauks į pačią gatvę. Viduržiemį saulė ją įšviečia tik pro skersines prospektą kertančias gatves, pro tarpus tarp pastatų. Aplanko ir Žemaitės skverą, ir pačią skulptūrą, tačiau Lukiškių ar Kudirkos aikščių nemaža dalis skendi šešėlyje. O Katedros aikštė per Kalėdas – visa tamsoje, iki pat Katedros ir Valdovų rūmų fasadų, todėl šie kontrastingai švyti. Tomis dienomis žema saulėgrįžos saulė tingiai šviečia kiaurai Šv. Onos bažnyčios vitražus.
Pavasarėjant Gedimino prospekte namų, stovinčių pietinėje pusėje, šešėliai apšviestais priešingos gatvės pusės fasadais palaipsniui leidžiasi šiaurinio šaligatvio link, pirmiausia ten, kur saulę užstojantys pastatai žemesni, o ypač kurie atokiau nuo gatvės. Tai tarpukariu pastatytas keturaukštis bankas, pirmajame aukšte dabar įsikūrusi Kristiana, ar Konstitucinio Teismo rūmų rytinis sparnas. Čia saulė pirmiausia spindi į Statistikos valdybos penkiaaukščio moderno stiliaus fasado vitrinas, po to apšviečia šaligatvį. Juo einant, po kurio laiko saulė matyti ir žemesnėse statinių vietose – ties Mažojo teatro sale, virš įėjimo į Akademinį, o tada jau ties kavinėmis, kur pasirodo pirmieji į lauką išnešti staleliai.
Saulė neskuba apšviesti ir senamiesčio gatvių, ypač kiemų. Vakarais prieblandoje skendinčios gatvelės ir iš jų matomi bažnyčių bokštai, kupolai primena kalnų peizažus: tarpeklius ir besileidžiančios saulės raudonai nutviekstas viršūnes – monblanus, materhornus, ušbas. Pavasariui įsibėgėjus, saulė vis ryškiau apšviečia visas erdves ir namų sienas. Kadangi pastatai, išskyrus bažnyčias, nėra aukšti, daugiausia dviejų–trijų aukštų, miestas, artinantis vasarai, atrodo saulėtas ir šviesus, tarsi būtų ne pusiau Šiaurės, bet Pietų Europoje. Saulei tokį miesto pavidalą padeda kurti ir palyginti pietietiška jo architektūra.
Artinantis vasaros saulėgrįžai, saulė dosniai kaitina ir Gedimino prospekto grindinį, blizginamą automobilių. O jei tuo metu kažkodėl išeitume į miestą penktą valandą ryto, pamatytume, kaip tekanti saulė namų stogus, bokštus ir kupolus nušviečia iš šiaurės!
Autorius: Kultūros barai
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama