Andrej KUREYČIK. ĮŽEISTIEJI. BALTARUSIJA (IR AŠ) (3)

Andrej KUREYČIK. ĮŽEISTIEJI. BALTARUSIJA (IR AŠ) (3)...PAUKŠTIS. Dabar aš ramus. Gerų vaikinų mums į pagalbą atvarė. Mandagių. Aš vieno klausiu, kuo jis vardu? Renatas, sako. O pavardė? N-ė-ėr. Šypsosi. Pavardė, sako, namuose pasiliko. Kur tu, klausiu, Renatai, buvai, kai mes Maidane priešais banderovcų kulkas stovėjom? Jis juokiasi. Dantys balti. „Broli, sako, nesijaudink. Atsipalaiduok broleli. Šiandien šitas miestas bus mūsų“. POZITYVIOJI. Maš, maš, tu tik nesijaudink! Aš turiu to-o-okią naujieną! Ji laimėjo! Viską skaičiavau pagal apyrankes. Tūkstantis keturi šimtai dvylika gražių, nuostabiai baltų apyrankių. O iš viso mūsų apylinkėje du tūkstančiai su trupučiu turinčių teisę balsuoti. Tu supranti, ką tai reiškia? Maša! Ji laimėjo, smarkiai lenkdama priešininką! Turėsime naują Baltarusiją. Ir prezidentę moterį! Juk tai nuosta-a-abu! PEDAGOGĖ. Kokia menkysta galėjo patalpinti į internetą mūsų repeticijos įrašą? Man į akis žiūrėkit! Svetlana Viktorovna, tu? Katerina, tavo rankų darbas? Kasatonava... Ech, Kasatonava... Jums čia juokai, ar ką? Juk tai valstybinė paslaptis! Jums gi patikėjo ginti valstybės interesą! Pasitikėjo jumis! O jūs?! Tik paskaitykit, ką žmonės rašo? Va, tiesiog youtub’e! „Judai! Mes jus pasodinsim! Falsifikatoriai!“ Dvidešimt metų ne falsifikatoriai, o dabar jau falsifikatoriai… Jūs pažeidžiate įstatymą. Iki pensijos man ketveri metai liko. Aš iš direktorės vietos niekur neisiu! Ir prezidentas teisingai daro, kad neišeina… Savo vietą reikia laikyti iki galo! Ji krauju uždirbta! Visi tie balsalapiai neįdomūs. Reiškia taip, užrašom skaičius, kuriuos aš daviau, į protokolą. Kabinam ant durų ir tegu paspringsta. OMON’as visus išvežios. JAUNASIS. Nu internetui – tiesiog pasala! Velnias, mums turi įjungti… Rezidencijoj… Tėvai, nu, kodėl reikia išjungti internetą visur? Mano beveik visi žaidimai tinkle. Dota pakibusi. Tankai pakibę. Tėvas sako, kad tai priešai. Kad tai Merkel chakeriai užblokavo visą kanalą. O po to aš girdžiu, kaip brolis duoda komandą – blokuokite „telegą” kinietiškais slopintuvais... Ir kad absoliuti tyla būtų. Ta prasme Telegram – pagrindinį Baltarusijos naujienų kanalą. Nu, mano brolis – tai dešinė tėvo ranka. Tėvas atidavė jam Saugumo tarybą. Jis tik juo pasitiki. O savo tarnų negali pakęsti. Buki sako, viską ne taip daro, bet ištikimi. Tačiau piršto į burną nekišk, nustosi juos dulkinęs – kojas apšils ir suės. Nori, kad, kai aš tapsiu prezidentu, brolis prie manęs būtų… Kaip viziris. Aš sakau, tėvai, darom iš eilės, pradžioje tu, po to Vitia, tada aš. O jis kažkodėl siaubingai supyko. NAUJOJI. Serioža, girdi mane? Ten per sieną, girdi mane, mano balsą, Serioža... Ar girdi, mano meile? Mes laimėjome, Serioža! SENASIS. Tą reikia užbaigti! Ir prašau jūsų nė vieno negailėti. Kad ryte šalyje būtų tvarka! POZITYVIOJI. Palaukite... Mano skaičiai visai kiti! Va, visai niekas nesutampa... Kaip gi šitaip? MIRUOLIS. Iš-dū-rė! PEDAGOGĖ. Aš neisiu ten. Neisiu! Matote, kiek žmonių, jie gi suplėšys mus į gabalus! Banderovcai! Kokia menkysta įkėlė tą video į internetą?! Kas paviešino, tas tegu ir eina! Aš neisiu... PAUKŠTIS. Renatai, nuvešk tetulę namo. Matai, apsišiko iš baimės. Rinkimus nupiešė, bet reikalas šiek tiek prisvilo. Būna. Dabar bijo, kad rinkėjai į subinę sukiš tas jos gudrybes. MIRUOLIS. Vytis! Gėda! Gėda! POZITYVIOJI. Kaip galima šitaip meluoti, juk mes viską suskaičiavom! Visi tą matė... Juk čia apgavystė. (Granatos sprogimas.) II VEIKSMAS 10 scena SENASIS. Dėkoju jums, minskiečiai! Už tai, kad ketvirtį amžiaus kenčiate mane, žmogų, kuris atvažiavo pas jus iš provincijos! Dėkoju Vladimirui Vladimirovičiui, kad pasveikino mane su pergale! Kaip ten bebūtų, mūsų Tėvynė viena ir bendra nuo Bresto iki Vladivostoko... MIRUOLIS. Lukašenką į autozaką! Lukašenką į autozaką! Išeik! Išeik! Išeik! SENASIS. Į tai aš drąsiai atsakysiu... Nekaišiok čia savo telefono! Nieko tau nedarysiu. Kol kas… Mes su visais dar išsiaiškinsim. Šalies jums neatiduosim! PAUKŠTIS. Ir šitą avį imam! Stok, kale! Kur bėgi! Och, velnias, vikri! Rankas jai užlaužk... Priešinasi? Vėpso į rezultatų lentelę? POZITYVIOJI. Aš – stebėtoja. PAUKŠTIS. Bybėtoja. Užsičiaupk, kumele. Į autozaką! POZITYVIOJI. Negaliu greitai… Aviu aukštakulniais… PAUKŠTIS. Durnė absoliuti. Su aukštakulniais, balta suknia ir stebėtoja? Prostitutė tu, o ne stebėtoja. Kekšė. Visam daliniui šiandien čiulpsi. Supratai? Ir jeigu nors vienas nebaigs, asmeniškai tau šitą lazdą sukišiu. Analinį mėgsti? MIRUOLIS. Ei, merginas paleidžiam! Prezervatyvai… PAUKŠTIS. Renatai, kažkaip jų daug ten. Realiai daug. Numesk kelias granatas. Klasė! Ir kulkomis į pilvus. Ne į kojas! Sakau į pilvą šaudyk. Tegu šunsnukiai ilgai gydosi... NAUJOJI. Viešpatie, kas dedasi? Karas. Jis pradėjo pilietinį karą! Juk šaudo... Jie šaudo iš taip arti. Negalima šaudyti į savus žmones! Aš raginu visą pasaulį įsikišti, kad sustabdytų precedento neturintį smurtą! MIRUOLIS. Jie muša merginas, moteris. Nesuprasi. Granatų dūmai akis degina. Jei iš minios ką išplėš, ant žemės verčia ir spardo... Batais per plikas moterų kojas, pagaliais į pilvus, kumščiais į veidą... Merginos maldauja: „Nereikia“! Bet jie toliau muša! Na, mes su vaikinais susikibome grandine ir pradėjome eiti... PEDAGOGĖ. Nieko, nieko... Išgrauškite! Tiek kartų praeidavo ir dabar praeis. Parėkaus ir nusiramins. Tokia pedagogika. Ramiau bus. Dukra, mama jau namuose... Ko tu taip į mane žiūri? Dukrele, kas tau? JAUNASIS. Vasia atnešė man neperšaunamą liemenę. Tėvai, kam ji man? Čia žaidimas? POZITYVIOJI. Nagus nulaužė... Baltą, raudoną, baltą. O gal net pirštą? Negaliu jo pajudinti. Skauda... Viską skauda... O burnoje – geležies skonis. Keista, sėdžiu šitam autozake, daug čia mūsų sėdi, o galvoju, kaip suknelės nesutepti. Brangi juk. Atleiskite, aš jūsų negirdžiu. Kas aš? Žvaigždė? Aš jūsų negirdžiu... MIRUOLIS. Šešias merginas apgynėm! Tiesa, ir savo kelis vaikinus praradom, niekšai išplėšė iš grandinės ir nuvilko! Vaikinai – BATE su jumis! O žurnaliukas padeda. Jie tvoja per jį iš visų jėgų. Jeigu per gyvą ranką – sulaužytų kaulus velniop. Apie galvą išvis tyliu. Bet aš vienam į snukį statybinių putų papurškiau. Ir iš kojos... Atšoko niekšas per du metrus. Čia mūsiškiai užtvindė... Gal penkiasdešimt. Vaikinai! Toks triukšmas buvo, kaip per mačą „Barselona“ – „Realas“! Ausis užgulė! Kaip jie rovė iš ten! Net švilpė. Aš vienam spėjau tokį riebų vožtelt į subinę, galvojau, išvirs iš koto. Ne, jis dar greičiau nubėgo, tiesa, netoli, iki šarvuoto personalo vežėjo. Lukašenka tankus į gatves išvarė, kokios mašinos – tiesiog iš Med Maks’o! PEDAGOGĖ. Aš pagimdžiau tave, būdama keturiasdešimties, ne tam, kad mane mokytum! Galvoji, geresnis ateis? Visas gamyklas uždarys! Už viską reikės mokėti! O man iki pensijos ketveri metai liko, aš penkiolika metų nebuvau prie jūros... Patys negyvenom ir kitiems neduosim? O nors ir taip! SENASIS. Visus! Visus į autozaką! O jeigu vietos per mažai, imkite sporto sales, stadionus imkite! Kad atsimintų visam gyvenimui. Čia valdžia nekliba. JAUNASIS. Tėvai, o kas ta laisvė, dėl kurios čia visi duodasi?

Autorius: Kultūros barai

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama