Devintasis laiškas iš Ukrainos: apie lietuvių menininkus Ukrainoje
Sunra
Turinį įkėlė
Tekstas ir nuotraukos Tomo Ivanausko
Šiandien yra lapkričio 7-oji. Devintąjį laišką iš Ukrainos rašau būdamas Lvive. Vakar čia atvažiavome su džiazo muzikantais Daliumi Naujokaičiu ir Dovydu Stalmoku. Prie mūsų prisijungs geras Lietuvos džiazo muzikantų bičiulis – kontrabosininkas Markas Tokaras ir šiandien važiuosime į Ternopilį, kur grosime muzikos klube „Na Poshti“.
Dar nuo karo pradžios Markas tarnauja Ukrainos kariuomenėje, tačiau retkarčiais mums pavyksta jį ištraukti iš kareivinių ir būna gražu žiūrėti, kaip „ponas kapitonas“ atsigauna scenoje. Tampa visai kitu žmogumi, tarsi suauga su savo kontrabosu ir visiškai išskrenda tik į jam vienam žinomas erdves. Kadangi pats dar esu šiek tiek ir fotografas, mėgstu fotografuoti teatrą, baletą, koncertus, tai scenos žmones skirstau į nuobodžius ir nenuobodžius. Yra muzikantų, kurie groja puikiai, bet scenoje atrodo labai neįdomiai. Nuspaudei porą kadrų ir pakanka, nes per visą koncertą jie išlieka tokie patys – statiški, be emocijų. O štai Marką norisi fotografuoti nuolat, nes jo emocijos keičiasi su kiekviena jo išgauta nata. Beje, reikia su Marku padaryti interviu.
Rytoj (lapkričio 8 d.) Lvive prasideda poezijos festivalis „Poetų žemė“. Jame prie mūsų prisijungs garsi ukrainiečių aktorė Rima Ziubina, kuri skaitys Jono Meko eiles ukrainiečių kalba. Šis poezijos festivalis yra unikalus projektas, vykstantis tik antrus metus. Jau praėjusiais metais su poetu Mariumi Buroku stebėjomės, kaip taip gali būti, kad vien tik poezijai skirtas festivalis sutraukia tūkstančius žmonių? Dvi dienos, penkios salės, daugiau nei 100 įvairiausių renginių – skaitymai, stand up’ai, diskusijos, koncertai ir pan. Stebėjomės ir galvojome, ar Lietuvoje tai būtų įmanoma? Tikriausiai ne, nors pamėginti verta.
Lygiai prieš savaitę Lvive pastatėme naujausią skulptoriaus Mykolo Saukos skulptūrą „Ranka su dviem nykščiais“. Mykolas skulptūrą sukūrė specialiai Lvive vykstančiai skulptūros savaitei. Apskritai, per pastaruosius dvejus metus Lvive atsirado nemažai labai reikšmingų lietuviškų akcentų. Praėjusiais metais su Ray Bartkumi ir jo komanda ištapėme sieną. Šiais metais pradėjome kultūros renginių ciklą „Vilniaus dienos Lvive“, M. Sauka padovanojo skulptūrą, o svarbiausias iš jų – Lietuvos stipriai finansuojamas reabilitacijos centras Ukrainos kariams – „Unbroken“. Ukrainiečiai tikrąja to žodžio prasme yra nepalaužiami, o mums reikia jiems padėti, kiek tik galime. Ne tik finansiškai, bet ir morališkai. Labai džiaugiuosi, kad mūsų kultūros žmonės nebijo važiuoti į Ukrainą, čia groti, tapyti, režisuoti ar tiesiog parodyti, kad esame ir visada būsime kartu. Kartu iki pergalės! Šlovė Ukrainai!
Dar nuo karo pradžios Markas tarnauja Ukrainos kariuomenėje, tačiau retkarčiais mums pavyksta jį ištraukti iš kareivinių ir būna gražu žiūrėti, kaip „ponas kapitonas“ atsigauna scenoje. Tampa visai kitu žmogumi, tarsi suauga su savo kontrabosu ir visiškai išskrenda tik į jam vienam žinomas erdves. Kadangi pats dar esu šiek tiek ir fotografas, mėgstu fotografuoti teatrą, baletą, koncertus, tai scenos žmones skirstau į nuobodžius ir nenuobodžius. Yra muzikantų, kurie groja puikiai, bet scenoje atrodo labai neįdomiai. Nuspaudei porą kadrų ir pakanka, nes per visą koncertą jie išlieka tokie patys – statiški, be emocijų. O štai Marką norisi fotografuoti nuolat, nes jo emocijos keičiasi su kiekviena jo išgauta nata. Beje, reikia su Marku padaryti interviu.
Rytoj (lapkričio 8 d.) Lvive prasideda poezijos festivalis „Poetų žemė“. Jame prie mūsų prisijungs garsi ukrainiečių aktorė Rima Ziubina, kuri skaitys Jono Meko eiles ukrainiečių kalba. Šis poezijos festivalis yra unikalus projektas, vykstantis tik antrus metus. Jau praėjusiais metais su poetu Mariumi Buroku stebėjomės, kaip taip gali būti, kad vien tik poezijai skirtas festivalis sutraukia tūkstančius žmonių? Dvi dienos, penkios salės, daugiau nei 100 įvairiausių renginių – skaitymai, stand up’ai, diskusijos, koncertai ir pan. Stebėjomės ir galvojome, ar Lietuvoje tai būtų įmanoma? Tikriausiai ne, nors pamėginti verta.
Lygiai prieš savaitę Lvive pastatėme naujausią skulptoriaus Mykolo Saukos skulptūrą „Ranka su dviem nykščiais“. Mykolas skulptūrą sukūrė specialiai Lvive vykstančiai skulptūros savaitei. Apskritai, per pastaruosius dvejus metus Lvive atsirado nemažai labai reikšmingų lietuviškų akcentų. Praėjusiais metais su Ray Bartkumi ir jo komanda ištapėme sieną. Šiais metais pradėjome kultūros renginių ciklą „Vilniaus dienos Lvive“, M. Sauka padovanojo skulptūrą, o svarbiausias iš jų – Lietuvos stipriai finansuojamas reabilitacijos centras Ukrainos kariams – „Unbroken“. Ukrainiečiai tikrąja to žodžio prasme yra nepalaužiami, o mums reikia jiems padėti, kiek tik galime. Ne tik finansiškai, bet ir morališkai. Labai džiaugiuosi, kad mūsų kultūros žmonės nebijo važiuoti į Ukrainą, čia groti, tapyti, režisuoti ar tiesiog parodyti, kad esame ir visada būsime kartu. Kartu iki pergalės! Šlovė Ukrainai!
Autorius: Jurgita
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
