MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Kultūros periodinių leidinių projektai • 2025.11.21 12:02

Didžioji kultūros pamoka

Sunra
Sunra

Turinį įkėlė

Didžioji kultūros pamoka
Your browser does not support the audio element.
Rašė Jurgita Kviliūnaitė Dogan Atrodo, kad valdančioji koalicija pralaimėjo dar vieną svarbų mūšį kovoje su nepaklusnia kultūros bendruomene, išdrįsusia stoti skersai kelio prieštaringai vertinamos partijos „Nemuno aušra“ (NA) invazijai į Kultūros ministeriją (KM).  Iš pradžių – į ministrus, paskui – į viceministrus buldozeriu stumti NA atstovai buvo sėkmingai išbrokuoti dėka žurnalistų, kurie iš interneto lobynų ir kitų šaltinių nenuilsdami kantriai traukė ir visuomenei serviravo kandidatų biografijų nepuošiančius faktus (pavyzdžiui, santykius su rusiška sekta) ir iškalbingus vaizdo įrašus (ko verti kadrai iš pirtelės ar „Olialia“ mergaičių fotosesija su skambučiais Aliaksandro Lukašenkos sekretorei ar kas ji ten būtų!). Ką jau kalbėti apie nepatogius klausimus, į kuriuos žiniasklaida vertė atsakyti tiek kandidatus, tiek ir aukščiausiuose postuose įsitaisiusius valdančiųjų atstovus...  Suprantama, NA lyderis Remigijus Žemaitaitis žurnalistų uolumu neliko patenkintas. Per šios partijos pirmininko rinkimams skirtą partijos suvažiavimą „aušriečiai“ priėmė „žiniasklaidą kaltinančią, dėl valdžios uzurpavimo perspėjančią rezoliuciją“. Juokinga ir graudu vienu metu, kad dėl suirutės šalyje populistinės partijos lyderis kaltina visus kitus (koalicijos partnerius, politinius oponentus, kultūrininkus, žurnalistus), tik ne save patį.  Lapkričio 7-ąją, t. y. praėjus maždaug pusantro mėnesio nuo protestų pradžios, miglą į akis apie kruopščią kandidatų į ministrus ir viceministrus atranką kultūrininkams pūtę socialdemokratai ištraukė dar vieną, bet, tiesą sakant, visai nenaują triušį iš skrybėlės ir į Kultūros ministerijos vadovo postą pasiūlė Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą. Ši pavardė buvo viešai minima dar tik pradėjus formuoti dvidešimtąjį ministrų kabinetą, kai paaiškėjo, kad prezidentui Gitanui Nausėdai kažkodėl nebetinka devynioliktosios Vyriausybės kultūros ministras Šarūnas Birutis, kuriam teko šias pareigas eiti ne tik prie Gintauto Palucko, bet ir Algirdo Butkevičiaus premjeravimo laikais. Tad kyla natūralus klausimas: jeigu tinkamą kandidatę jau turėjo, kam reikėjo ieškoti sliekų... „Nemuno dumble“ (ačiū Vytautui Landsbergiui už gerokai taiklesnį nei originalas populistų partijos pavadinimą)?   Tik Dievas, socdemai ir galbūt dar G. Nausėda žino, kam buvo reikalinga ir kodėl taip ilgai tęsėsi ši tragikomedija su KM. Juolab kad senoji naujoji kandidatė į ministrus V. Aleknavičienė iš karto pareiškė, kad NA atstovų jos ministerijoje tikrai nebus.  Regis, nuo politikų melo pavargusi kultūros bendruomenė net ir po V. Aleknavičienės delegavimo į KM pasitikėti socialdemokratais bent jau kol kas nežada arba turi naujų tikslų, kurių siekti įkvėpė dabartinių valdančiųjų diletantizmas, mat protesto akcijos ir renginiai nesibaigė. Prie prezidentūros iki šiol kantriai stovi kultūros sargybiniai (tęsiasi akcija „Aš (at)stovėsiu iki galo. O tu?“), o lapkričio 21 d. Vilniuje vyks finalinis Kultūros asamblėjos protesto mėnesio „Mes esame kultūra“ mitingas „Kokios valstybės mes norime?“, prie kurio jungsis ir kitų sektorių atstovai.  Mano įsitikinimu, tebesitęsiantis kultūros protestas ne tik aktualizavo kultūros reikšmę mūsų valstybei, cituojant vieną iš protesto lyderių Gintarę Masteikaitę. Tai kartu ir puiki kultūros bendruomenės pamoka visuomenei, kurioje mokomės sąžiningumo, kantrybės, budrumo, pilietiškumo, empatijos, kritinio mąstymo ir pan. Kitaip tariant, tų dalykų, apie kuriuos gyvenimui vis gerėjant jau buvome pamirštantys.  Grįžkime nuo politikos prie žurnalo temų. Šiame numeryje rasite: interviu su naujame Igno Jonyno filme „Siena“ nusifilmavusiu aktoriumi Šarūnu Zenkevičiumi ir pokalbį su grupės „Elnio Rago Miškas“ vyrukais. Dar kalbinome tatuiruočių meistrą Edgarą Tkačenką. Tradiciškai pateikiame naujų muzikos albumų apžvalgą, taip pat publikuojame mados ekspertų įžvalgas apie žinomų mados namų atsinaujinimą ir Tomo Ivanausko laišką iš Ukrainos apie Lietuvos menininkų veiklas karo alinamoje šalyje.  Gero skaitymo!

Autorius: Jurgita

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-11-14

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS Styginių kvartetas c-moll – nuo kamerinės muzikos ištakų iki orkestrinės vizijos

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS Styginių kvartetas c-moll – nuo kamerinės muzikos ištakų iki orkestrinės vizijos
2025-11-14

Monumentalieji „Lietuviai“

Monumentalieji „Lietuviai“
2025-11-14

„Dovana Maestro ir Vilniui“

„Dovana Maestro ir Vilniui“
2025-11-14

Ketvirtą kartą „Menų pašaukti“ – su Čiurlionio vėliava

Ketvirtą kartą „Menų pašaukti“ – su Čiurlionio vėliava
2025-11-14

„Jūratė“: neįgyvendintos svajonės aidas ar pamiršto operos meno atspindys?

„Jūratė“: neįgyvendintos svajonės aidas ar pamiršto operos meno atspindys?
Dalintis straipsniu
Didžioji kultūros pamoka