„Vilnius Mama Jazz“ pristato muzikos pasaulio stebuklą Ch. Lloydą
Sunra
Turinį įkėlė
Lapkričio 12 d. gyva džiazo muzikos legenda saksofonininkas Charlesas Lloydas užbaigs šių metų festivalį „Vilnius Mama Jazz“. Vienas žymiausių pasaulinio garso menininkų su kvartetu kviečia Lietuvos publiką į Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salę, kur dovanos išskirtinį renginį. Vieno įtakingiausių ir labiausiai gerbiamų šių laikų saksofonininkų pasirodymas Vilniuje – reta proga Lietuvos publikai išvysti tikrą džiazo ikoną. Atlikėjo Europos koncertinis turas vyksta vos septyniose šalyse ir Lietuva yra viena jų.
Vadina pasauline vertybe
„Sekdami Ch. Lloydo karjerą pamatysite didžiojo džiazo žemėlapį, apimantį daugiau nei pusę amžiaus. Jo pasirodymai, kupini veržlumo ir intuicijos, puikiai atspindi idėją, kad geriausią džiazą reikia patirti gyvai“, – rašo „The New York Times“.
Gitaristas Carlosas Santana Ch. Lloydą vienareikšmiškai vadina pasauline vertybe. Jam pritaria vienas svarbiausių žanro leidinių „Jazzwise“: „Ch. Lloydas yra vienas didžiųjų, panašiai kaip Joanas Miró šiuolaikiniame mene – jis neturi sau lygių, išskyrus save patį.“ Vokietijos „ECM Records“ įkūrėjas Manfredas Eicheris jo atliekamą džiazą lygina su Alberto Giacometti tapyba.
Ch. Lloydas gimė 1938 m. Memfyje, mieste, kuris pulsuoja bliuzu, gospelu ir džiazu, – toje pačioje muzikos sostinėje, kuri vos po kelerių metų pasauliui padovanojo būsimą soulo karalienę Arethą Franklin. Afrikiečių, čerokių, mongolų ir airių kilmės amerikietis Charlesas vos devynerių jau grojo saksofonu ir klausėsi džiazo legendų per radiją. Labiausiai jį žavėjo Charlie Parkeris, Billie Holiday ir Duke’as Ellingtonas. 1956-aisiais jaunuolis persikraustė į Los Andželą, kur dienomis studijavo muziką Pietų Kalifornijos universitete, o naktimis džemindavo su Vakarų pakrantės džiazo ikonomis: Ornette’u Colemanu, Donu Cherry’iu ir Billy’iu Higginsu.
Nuo pat mažų dienų Ch. Lloydas gyveno ir kvėpavo džiazu – mokėsi iš meistrų ir kūrė savo kelią. Būdamas 22-ejų Ch. Lloydas tapo Chico Hamiltono grupės muzikos vadovu, o po ketverių metų prisijungė prie Cannonballo Adderley seksteto ir grojo su Natu Adderley’iumi, Joe Zawinulu, Samu Jonesu ir Louisu Hayesu. Tais pačiais metais Ch. Lloydas pasirašė sutartį su „CBS Records“ ir pradėjo įrašinėti kūrinius kaip lyderis.
Sudrebino džiazo istoriją
Dabar jau nenuostabu, kad jo albumai „Discovery!“ (1964) ir „Of Course, Of Course“ (1965) lėmė, kad jis buvo išrinktas žurnalo „DownBeat“ naująja žvaigžde. 7-ajame dešimtmetyje Ch. Lloydas tapo labai reikšminga figūra pasaulinėje džiazo scenoje. 1966 m. Niujorke jis subūrė savo klasikinį kvartetą su pianistu Keithu Jarrettu, bosistu Cecilu McBee (vėliau tęsė Ronas McClureas) ir būgnininku Jacku DeJohnette’u. Ansamblio kūryba iš karto pateko į džiazo muzikos gerbėjų ir kritikų akiratį – 1966-aisiais jų albumai „Dream Weaver“ ir „Love In“ tapo vieni populiariausių Amerikoje, o tais pačiais metais pasirodęs koncertinis įrašas „Forest Flower: Live at Monterey“ sudrebino džiazo istoriją. Tai buvo pirmasis džiazo albumas, kurio parduota daugiau nei 1 mln. kopijų, jo kūriniai pateko į radijo stočių grojaraščius ir pradėjo traukti roko gerbėjų dėmesį.
Staiga džiazas išsiveržė iš klubų – jis tapo 7-ojo dešimtmečio garso takelio dalimi, o Ch. Lloydas buvo pačiame veiksmo centre. Jo grupė dalijosi San Fransisko legendinio „Fillmore Auditorium“ scena su Jimi Hendrixu, Janis Joplin, „Cream“ ir „Grateful Dead“.
Įsivaizduokite – saksofono improvizacijos susiduria su psichodelinėmis gitaromis ir laisvos dvasios energija. Kritikai pradėjo vadinti Ch. Lloydą tiltu tarp džiazo, roko ir kontrkultūros tyrinėjimų.
Jo namai – muzika
1967 m. žurnalas „DownBeat“ dar kartą atkreipė dėmesį į Ch. Lloydą ir paskelbė jį Metų džiazo atlikėju. Netrukus jis išvyko į pasaulinį turą, skleisdamas savo muziką įvairiuose žemynuose. Vienas iš įspūdingiausių turo momentų įvyko Talino džiazo festivalyje, kur sovietinės valdžios atstovai bandė atšaukti jo koncertą. Ch. Lloydas vis tiek žengė į sceną, o publika tai vertino ne tik kaip koncertą, bet ir kaip laisvės kibirkštį. „Ch. Lloydo muzikavimas tuomet suteikė vidinės laisvės pilnatvę“, – prisimena šio įvykio liudininkas, kompozitorius ir džiazo muzikantas Viačeslavas Ganelinas. Koncertas baigėsi daugiau kaip aštuonias minutes trukusiomis ovacijomis.
„Jo grojimas – tai vis nauja galimybė pasakyti tiesą. Iš tiesų aš gyvenu muzikoje, muzika yra mano namai“, – pristatydama šį albumą, Ch. Lloydą cituoja LRT laidos „Džiazo pasažai“ vedėja Jūratė Kučinskaitė.
„Muzika yra gydomoji jėga. Ji sugeba peržengti visas ribas, paliesti širdies gelmes. Muzika aš galiu išreikšti viską, kas slypi manyje. Tam žodžiai nereikalingi“, – sakė Ch. Lloydas.
Tai tik keletas transcendentinę meditaciją praktikuojančio muzikanto minčių. Beje, galbūt dalis jų gimė Didžiojo Suro apylinkėse Kalifornijoje, kur aštuntajame dešimtmetyje meistras persikėlė norėdamas atsitraukti nuo aktyvių koncertinių turų, ieškoti dvasinės ramybės ir gilesnio ryšio su muzika.
Devintojo dešimtmečio pradžioje Ch. Lloydas nutraukė dešimties metų tylą džiazo pasaulyje, kai į Didįjį Surą atvyko aštuoniolikmetis prancūzų pianistas Michelis Petrucciani – Ch. Lloydas jautėsi tarsi įpareigotas pasauliui pristatyti šį talentingą menininką. Įvyko koncertiniai turai JAV, Europoje ir Japonijoje. Britų džiazo kritikas Brianas Case’as Ch. Lloydo sugrįžimą pavadino vienu iš devintojo dešimtmečio įvykių. Grupė išleido specialią kasetę „Night Blooming Jasmine“ ir du nuostabius koncertinius albumus – „Montreux’82“ ir „A Night in Copenhagen“. Pastarajame vokalo partijas atliko ne kas kitas, o balso akrobatas, „Don't Worry, Be Happy“ ikona Bobby McFerrinas.
1988 m. Ch. Lloydas suformavo naują kvartetą su žinomu švedų pianistu Bobo Stensonu ir grįžo į žymųjį Montrė festivalį. Šveicarų kritikas Yvanas Ischeris rašė: „Pamatyti ir išgirsti Ch. Lloydą koncerte visada yra įvykis ne tik todėl, kad šis saksofonininkas yra patyręs nemažai kryžkelių, bet ir todėl, kad jis, atrodo, turi neapčiuopiamą tiesą, kuri daro jį visiškai originaliu muzikantu... Tai yra tai, ką mes vadiname malone.“
Dešimtojo dešimtmečio viduryje muzikantas grįžo į džiazo sceną su nauju įkvėpimu ir išleido seriją albumų, atspindinčių besikeičiančią saksofonininko muzikinę viziją. Nauji muzikiniai bendradarbiai – pianistas Jasonas Moranas, jaunystės džemų partneris būgnininkas Billy Higginsas ir gitaristas Johnas Abercrombie – dar labiau išplėtė atliekamos muzikos skambesio paletę.
Pirmą kartą Ch. Lloydas atvyko į Lietuvą 1997 m. Tada jo muzika skambėjo „Kaunas Jazz“ festivalyje. Po dešimties metų atėjo eilė Vilniui. Šiais metais Lietuvos sostinės publika vėl sveikins žmogų, kurio saksofonas kadaise skambėjo kartu su J. Hendrixu ir kuris vis dar spinduliuoja tą pačią drąsių paieškų dvasią.
Pernai „DownBeat“ tiesiog apipylė Ch. Lloydą apdovanojimais: pirma, įtraukė jį į džiazo Hall of Fame – Šlovės galeriją (tai džiazo pasaulyje prilygsta „Oskarui“ už viso gyvenimo nuopelnus), antra, paskelbė jį Metų atlikėju, trečia, išrinko geriausiu metų tenorinio saksofono muzikantu ir, galiausiai, jo albumą „The Sky Will Still Be There Tomorrow“ pripažino geriausiu Metų albumu.
Plokštelė, kurią 86-erių metų saksofono titanas įrašė kartu su šiuolaikinio džiazo gigantais pianistu Jasonu Moranu, bosistu Larry’iu Grenadier ir būgnininku Brianu Blade’u neliko nepastebėta ir kitos autoritetingos organizacijos: Niujorke įsikūrusi Tarptautinė džiazo žurnalistų asociacija albumą taip pat paskelbė 2025 m. geriausiuoju. Neabejotina, kad lapkričio 12 d. koncerte Vilniuje išgirsime kūrinius būtent iš šio liaupsinamo albumo.
Ch. Lloydas save vadina garso ieškotoju, nuolat tyrinėjančiu transformuojančią muzikos galią: „Mano muzika kvėpuoja. Tai garso misticizmas. Esu garso ieškotojas, mane žavi tai, ką garsas gali padaryti, kaip jis keičia molekules ir pakyli žmones.“
Ch. Lloydas – ne nostalgija: nepaisant legendinės istorijos muzikos pasaulyje ir galimybės ilsėtis ant laurų, jis nuolat juda į priekį. „Go Forward“ („Eik pirmyn“) – jo gyvenimo moto, o kiekvienas koncertas tampa nauja galimybe atrasti, perteikti žinutę ir iš naujo įprasminti garsą.
Organizatorių informacija
Autorius: Jurgita
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
