Dainyklos – Vilniaus naktinės kultūros varikliai
Sunra
Turinį įkėlė
Rašė Toma Vidugirytė
Šiek tiek daugiau nei prieš metus Vilniuje atsirado pirmoji dainykla „Estradà“, o šiais metais dainyklos statusą turi septyniolika kultūrą ir saugų naktinį gyvenimą puoselėjančių ir palaikančių erdvių. Su dainyklų atsiradimu Vilnius toliau stiprina savo, kaip gyvos ir kūrybingos naktinės kultūros miesto, įvaizdį. Nauja iniciatyva šiame kelyje – dainyklų programa, skirta nepriklausomoms muzikos ir kultūros erdvėms, kurios palaiko jaunus atlikėjus, kuria jaukią atmosferą ir prisideda prie bendruomenės kultūrinio gyvenimo gyvybingumo ir saugumo.
Vis dėlto metai praėjo, o dar gerai nežinome, kas yra dainyklos, už ką skiriamas šis vardas ir ką erdvės įsipareigoja jį gaudamos. Tad pradėkime nuo pradžių.
Kas yra dainyklos?
Dainyklos – kultūrinės erdvės, skirtos įvairiems eksperimentiniams pasirodymams, muzikos koncertams ir inovatyviems renginiams. Čia koncentruojamasi ne į pelną, ypatingas dėmesys skiriamas kultūrinei vertei ir meninei įvairovei skatinti. Tokios vietos yra itin svarbios ne tik muzikos industrijai (daugelis šiandien žinomų atlikėjų pirmuosius žingsnius žengė būtent mažose, nepriklausomose scenose), bet ir miesto bendruomenėms, vietos ekonomikai ir kultūrinei infrastruktūrai.
Kaip tampama dainykla?
Baras ar renginių erdvė negali pati sugalvoti ir pasivadinti dainykla. Šį statusą kartą per metus Vilniaus savivaldybė suteikia vietoms, kurios atitinka nustatytus kriterijus. Vilniaus kultūrinė erdvė įsipareigoja įgyvendinti ne mažiau kaip 50 renginių per metus; turi turėti sceną ar pakylą, garso ir apšvietimo sistemas; turėti įrengtą patalpų vaizdo stebėjimo sistemą ir užtikrinti lankytojų saugumą; turi būti teikiamos maitinimo paslaugos arba užkandžiai ir nemokamas stalo vanduo; erdvė turi dalyvauti socialinėse kampanijose, mokymuose ir kituose naktinės kultūros stiprinimo veiksmuose.
Šioms erdvėms savivaldybė skiria paramą, kuri gali būti naudojama atlikėjų honorarams, techniniam įgyvendinimui, autorinėms teisėms įsigyti, reklamai, administravimui ir ilgalaikiam turtui. Pirmąja oficialia dainykla tapo 2024 m. rugsėjį atsidariusi „Estradà“.
Šių metų balandį sostinėje dainyklos statusą gavo septyniolika vietų: „90aštunti“, „Draugų vardai“, „Dūmų fabrikas“, „Estafetė“, „Estradà“, „House of Negroni“, „Jazz Cellar 11“, „Kablys“, „Kernagis“, „Loftas“, „Mello“, „Miesto laboratorija“, „Nijinsky III“, „Paviljonas“, SOHO, „Tamsta“, „Veranda“. Iš viso Vilniaus savivaldybė 2025 m. šioms erdvėms skyrė 165 tūkst. eurų paramą kūrybinėms programoms: koncertams, meniniams pasirodymams ir eksperimentiniams projektams. Vis dėlto ši parama susijusi ne tik su renginiais, bet ir naktinio gyvenimo ekonomikos skatinimu ir saugumu.
[caption id="attachment_23263" align="alignnone" width="599"]
Gabija Liaugminaitė. Kajaus Kliučinsko nuotr.[/caption]
Saugesnio naktinio gyvenimo iniciatyvos
Kultūrinės veiklos stiprinamos kartu su pastangomis užtikrinti saugesnį miesto naktinį gyvenimą. 2024 m. birželio 3 d. bare „Peronas“ buvo pasirašytas saugesnio naktinio gyvenimo memorandumas – pirmas tokio pobūdžio susitarimas Lietuvoje. Jį inicijavo Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus naktinis biuras, o prie jo prisijungė net 27 sostinės naktinio gyvenimo vietos, tarp jų ir dalis dainyklos vardą turinčių erdvių. Memorandumu įsipareigota bendradarbiauti, kad miesto naktinė kultūra būtų ne tik gyvybinga, bet ir saugi, įtrauki ir draugiška visiems jos dalyviams.
Per metus – 800 renginių
Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė pasakoja, jog pirmasis konkursas parodė, kad šis projektas Vilniaus muzikinėms erdvėms yra itin aktualus. Konkurse dalyvavo daugiau nei dvidešimt vietų, iš kurių septyniolika gavo dainyklos statusą ir paramą. Tarp jų – ir seniai veikiančios, gerai pažįstamos erdvės, ir naujesni, vos kelerius metus gyvuojantys klubai ar barai.
„Smagu matyti tokį įsitraukimą – tai rodo, kad projektas atliepia tikrą poreikį ir yra svarbus miesto muzikinei ekosistemai. Su visomis dainyklomis palaikome glaudų kontaktą, organizuojame mokymus saugumo, sveikatos ir muzikos licencijavimo temomis, padedame megzti dialogą su gyventojais ir Vilniaus savivaldybe. Dainyklos vertina šią pagalbą, įsitraukia į bendras veiklas ir stengiasi atsakingai įgyvendinti statuso reikalavimus. Vien iki 2025 m. spalio jos jau suorganizavo daugiau kaip 800 renginių – tai didelis indėlis į Vilniaus kultūrinį gyvenimą ir įvairovę“, – sako projektų vadovė Gabija.
[caption id="attachment_23264" align="alignleft" width="599"]
Martynas Butkevičius. Pauliaus Žižliausko nuotr.[/caption]
Pirmosios dainyklos „Estradà“ bendrakūrėjis Martynas Butkevičius pasakoja, kad „Estrãdoje“ per metus pavyko surengti daugiau kaip 250 renginių: „Džiaugiamės dėl renginių įvairovės – vietos po vienu stogo čia randa ne tik muzika, bet ir kinas, literatūra, dirbtuvės, tvarios mados iniciatyvos, diskusijos, parodos ir kt. Esame viena iš nedaugelio daugiafunkcių vietų mieste – rytais veikiame kaip kavos, susitikimų, pusryčių vieta, o vakare – kaip baras su pakyla ir gyvu veiksmu ant jos. Svečiai pas mus užsuka dėl pačių įvairiausių priežasčių. Vieni – dėl puodelio rūšinės kavos ryte, pietų, kiti – dėl įvairių renginių, dar kiti – pasirodyti ant pakylos. Per pirmuosius metus spėjome tapti bene mėgstamiausia muzikantų, kūrėjų ir kultūrai prijaučiančių žmonių vieta Vilniaus gatvėje. Vilniaus miesto savivaldybės įsitraukimas ir iniciatyvos džiugina, o mums gera prisidėti prie iniciatyvių pokyčių ir auginti lietuviškos muzikos sceną kartu su miestu.“
Pasak M. Butkevičiaus, didelių pokyčių „Estrãdoje“ neplanuojama. „Startavome su išgryninta idėja ir formatais, kuriais tikime. Pirmadienį vyksta „Open Jam“, paskui – jaunų grupių koncertų serija „Band To Watch“, modernaus džiazo pasirodymai „Late Night Jazz“, „Live + Signing“ koncertai, kurie stiprina ryšį tarp muzikantų ir atlikėjų, o kur dar išankstinės albumų perklausos „Listening Party“ ir t. t.“, – sako jis.
Vilniaus naktinio biuro atstovė G. Liaugminaitė taip pat kalba apie dainyklų programos ateitį ir džiaugiasi rezultatais. „Artimiausiu metu Vilniaus miesto savivaldybėje vyks dainyklų projekto peržiūra. Joje dalyvaus visos įsitraukusios pusės – aptarsime pirmųjų metų patirtis, įsiklausysime į dainyklų poreikius ir pasiūlymus, kad projektas galėtų toliau augti, stiprėti ir dar tiksliau atitikti naktinio gyvenimo ekosistemos lūkesčius. Dainyklų programa prisideda prie pasirodymams skirtos infrastruktūros gerinimo, didesnio kultūrinių renginių lankomumo ir įvairovės. Jau dabar matome stiprėjantį dialogą tarp dainyklų, savivaldybės ir bendruomenių. Dainyklos tampa matomesnės, lankomesnės, o tai prisideda ne tik prie kultūrinio gyvenimo augimo, bet ir prie turizmo ir miesto ekonominės grąžos. Nors projektas dar naujas, tikime, kad ilgainiui dainyklos taps platformomis jauniems talentams, kūrybinėms idėjoms vystyti ir atsakingo, tvaraus verslo pavyzdžiais“, – įsitikinusi Gabija.
Gabija Liaugminaitė. Kajaus Kliučinsko nuotr.[/caption]
Saugesnio naktinio gyvenimo iniciatyvos
Kultūrinės veiklos stiprinamos kartu su pastangomis užtikrinti saugesnį miesto naktinį gyvenimą. 2024 m. birželio 3 d. bare „Peronas“ buvo pasirašytas saugesnio naktinio gyvenimo memorandumas – pirmas tokio pobūdžio susitarimas Lietuvoje. Jį inicijavo Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus naktinis biuras, o prie jo prisijungė net 27 sostinės naktinio gyvenimo vietos, tarp jų ir dalis dainyklos vardą turinčių erdvių. Memorandumu įsipareigota bendradarbiauti, kad miesto naktinė kultūra būtų ne tik gyvybinga, bet ir saugi, įtrauki ir draugiška visiems jos dalyviams.
Per metus – 800 renginių
Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė pasakoja, jog pirmasis konkursas parodė, kad šis projektas Vilniaus muzikinėms erdvėms yra itin aktualus. Konkurse dalyvavo daugiau nei dvidešimt vietų, iš kurių septyniolika gavo dainyklos statusą ir paramą. Tarp jų – ir seniai veikiančios, gerai pažįstamos erdvės, ir naujesni, vos kelerius metus gyvuojantys klubai ar barai.
„Smagu matyti tokį įsitraukimą – tai rodo, kad projektas atliepia tikrą poreikį ir yra svarbus miesto muzikinei ekosistemai. Su visomis dainyklomis palaikome glaudų kontaktą, organizuojame mokymus saugumo, sveikatos ir muzikos licencijavimo temomis, padedame megzti dialogą su gyventojais ir Vilniaus savivaldybe. Dainyklos vertina šią pagalbą, įsitraukia į bendras veiklas ir stengiasi atsakingai įgyvendinti statuso reikalavimus. Vien iki 2025 m. spalio jos jau suorganizavo daugiau kaip 800 renginių – tai didelis indėlis į Vilniaus kultūrinį gyvenimą ir įvairovę“, – sako projektų vadovė Gabija.
[caption id="attachment_23264" align="alignleft" width="599"]
Martynas Butkevičius. Pauliaus Žižliausko nuotr.[/caption]
Pirmosios dainyklos „Estradà“ bendrakūrėjis Martynas Butkevičius pasakoja, kad „Estrãdoje“ per metus pavyko surengti daugiau kaip 250 renginių: „Džiaugiamės dėl renginių įvairovės – vietos po vienu stogo čia randa ne tik muzika, bet ir kinas, literatūra, dirbtuvės, tvarios mados iniciatyvos, diskusijos, parodos ir kt. Esame viena iš nedaugelio daugiafunkcių vietų mieste – rytais veikiame kaip kavos, susitikimų, pusryčių vieta, o vakare – kaip baras su pakyla ir gyvu veiksmu ant jos. Svečiai pas mus užsuka dėl pačių įvairiausių priežasčių. Vieni – dėl puodelio rūšinės kavos ryte, pietų, kiti – dėl įvairių renginių, dar kiti – pasirodyti ant pakylos. Per pirmuosius metus spėjome tapti bene mėgstamiausia muzikantų, kūrėjų ir kultūrai prijaučiančių žmonių vieta Vilniaus gatvėje. Vilniaus miesto savivaldybės įsitraukimas ir iniciatyvos džiugina, o mums gera prisidėti prie iniciatyvių pokyčių ir auginti lietuviškos muzikos sceną kartu su miestu.“
Pasak M. Butkevičiaus, didelių pokyčių „Estrãdoje“ neplanuojama. „Startavome su išgryninta idėja ir formatais, kuriais tikime. Pirmadienį vyksta „Open Jam“, paskui – jaunų grupių koncertų serija „Band To Watch“, modernaus džiazo pasirodymai „Late Night Jazz“, „Live + Signing“ koncertai, kurie stiprina ryšį tarp muzikantų ir atlikėjų, o kur dar išankstinės albumų perklausos „Listening Party“ ir t. t.“, – sako jis.
Vilniaus naktinio biuro atstovė G. Liaugminaitė taip pat kalba apie dainyklų programos ateitį ir džiaugiasi rezultatais. „Artimiausiu metu Vilniaus miesto savivaldybėje vyks dainyklų projekto peržiūra. Joje dalyvaus visos įsitraukusios pusės – aptarsime pirmųjų metų patirtis, įsiklausysime į dainyklų poreikius ir pasiūlymus, kad projektas galėtų toliau augti, stiprėti ir dar tiksliau atitikti naktinio gyvenimo ekosistemos lūkesčius. Dainyklų programa prisideda prie pasirodymams skirtos infrastruktūros gerinimo, didesnio kultūrinių renginių lankomumo ir įvairovės. Jau dabar matome stiprėjantį dialogą tarp dainyklų, savivaldybės ir bendruomenių. Dainyklos tampa matomesnės, lankomesnės, o tai prisideda ne tik prie kultūrinio gyvenimo augimo, bet ir prie turizmo ir miesto ekonominės grąžos. Nors projektas dar naujas, tikime, kad ilgainiui dainyklos taps platformomis jauniems talentams, kūrybinėms idėjoms vystyti ir atsakingo, tvaraus verslo pavyzdžiais“, – įsitikinusi Gabija.
Autorius: Jurgita
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
