Garsinis lietuviškos trimito muzikos kraštovaizdis

Laurynas Lapė. „Tromba nostalgica“. „MAMA Studios“, 2024   Justina PALTANAVIČIŪTĖ   Trimitas, turtingos istorijos ir išskirtinio skambesio varinis pučiamasis instrumentas, jau seniai tapo svarbiu džiazo muzikos tradicijos balsu. Tačiau klasikinėje muzikoje jo vaidmuo šiek tiek ribotas – trimitas savo spalva reikšmingai papildo garsinį simfoninio orkestro paveikslą, bet solo juo grojama palyginti retai. Smagu, kad šiuolaikiniai akademinės muzikos kūrėjai vis dažniau atranda unikalias šio instrumento savybes ir savo kompozicijose trimitui skiria pagrindinį vaidmenį. Akivaizdus to įrodymas – ką tik pasirodžiusi kompaktinė plokštelė „Tromba nostalgica“, kurią išleido įrašų kompanija „MAMA Studios“. Tai pirmas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro trimitininko, LMTA docento Lauryno Lapės solinis albumas. Aktyviam, įvairiuose muzikiniuose stiliuose laisvai besijaučiančiam muzikantui plokštelės įrašai buvo reikšminga, įdomi, o kartais ir labai netikėta, įvairių atradimų kupina patirtis. „Lietuviškų kūrinių trimitui nėra daug, tad jų atsirinkimo procesas buvo šiek tiek sudėtingas, bet labai įdomus. Norėjosi įvairių formatų, įvairių sudėčių. Susidėliojusi programa atskleidžia ne tik skirtingų kompozitorių stilių, muzikinio mąstymo ypatybes, bet ir skirtingas trimito spalvas bei jo ir kitų instrumentų kombinacijas. Solo trimitui sukurtas tik Jono Tamulionio „Monologas“, kitose kompozicijose šalia trimito skamba fortepijonas, vargonai, violončelė, vibrafonas ar kamerinis orkestras“, – apie į „Tromba nostalgica“ patekusių kūrinių atranką pasakojo L. Lapė. Kompaktinė plokštelė pavadinta pagal vieną albumo kūrinį – Mindaugo Urbaičio „Tromba nostalgica“ trimitui ir fortepijonui. Ši kompozicija prieš kiek daugiau nei du dešimtmečius buvo sukurta kaip privalomasis kūrinys tarptautiniam trimitininkų konkursui, rengtam legendinio Timofejaus Dokšicerio garbei.

1. Urbaitis sakė, kad ši kompozicija jam buvo savotiškas iššūkis, nes į konkursinį kūrinį reikia sutalpinti ir technines užduotis, ir muzikines idėjas, leidžiančias atlikėjui atsiskleisti kaip menininkui. Pasak L. Lapės, šiuolaikiniai kūriniai dažnai skamba tik tomis progomis, kurioms buvo užsakyti, ir vėliau, deja, pamirštami, atliekami labai retai. „Norėjau šį kūrinį įamžinti įraše. Man jis labai patiko, nes yra nostalgiškas, melancholiškas, melodingas. Šių bruožų turi ir kitos albumo kompozicijos, tad manau, kad pavadinimą savo kompaktinei plokštelei pasirinkau labai simbolišką, tinkamą“, – sakė trimitininkas.

Plokštelėje „Tromba nostalgica“ skamba ir naujos, paties L. Lapės inicijuotos kompozicijos, ir senesni lietuvių kompozitorių kūriniai, kuriuos jų autoriai mielai sutiko pritaikyti trimitui. Vienas specialiai šiam albumui parašytų opusų – Jievaro Jasinksio Koncertas trimitui ir orkestrui Nr. 1. „Koncertą groju keturiais skirtingais instrumentais: pirmojoje dalyje – C derinimo trimitu, antrojoje – fliugelhornu, trečiojoje – mažuoju trimitu ir baigiu Es derinimo trimitu. Atsiskleidžia daug instrumento spalvų, be to, šiame kūrinyje man taip pat tenka improvizuoti džiazo stiliumi, kas akademiniame kontekste neįprasta, bet įdomu“, – apie J. Jasinskio Koncertą pasakojo L. Lapė. Į plokštelę įrašytas ir LNSO fagotininko bei kompozitoriaus Artūro Mikoliūno naujas kūrinys „Lankose gervės“ trimitui ir vargonams. „Norėjau šią kompoziciją pateikti kaip peizažą, į kurį pažvelgęs žvarbų rudens vakarą prisimintum, kad vėl ateis pavasaris ir mano kalvotos lankos vėl pasipuoš sugrįžusių gervių klyksmais ir šokiais“, – taip savo kūrinį pristatė jo autorius. Visos plokštelės „Tromba nostalgica“ kompozicijos – ypatingos, kiekviena jų susijusi su autoriams svarbia asmenine istorija. Pavyzdžiui, Zita Bružaitė sakė „Solaris poeta“ sukūrusi per vieną dieną, vasario 16-ąją, įkvėpta žinomų Lietuvos menininkų netekčių. „Man regis, tapo tamsiau... Tačiau mano muzikoje šviesu, nes ji kyla iš prisiminimų“, – asmeniškomis kūrybos proceso akimirkomis pasidalino autorė. Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „Laišką“ inspiravo mylimo profesoriaus Juliaus Juzeliūno ranka kompozitorei parašytas laiškas, kurį ji saugo kaip brangų savo mokytojo atminimą. O. Narbutaitė savąjį „Interludium“ prilygino savotiškai maldai. J. Jasinskis pasakojo pagrindinį Koncerto harmoninį sąskambį pasiskolinęs iš dukros neteisingai sugroti akordo – jos klaida virto naujo stambios formos kūrinio pagrindu. „Su dideliu jauduliu laukiu galutinio rezultato. Manau, kad „Tromba nostalgica“ yra ypatingas albumas ne tik todėl, kad man jis pirmasis“, – sakė L. Lapė. Pasak trimitininko, į šį albumą sugulė daug geros lietuvių kompozitorių muzikos, jame atsiskleidžia įdomus skirtingų instrumentų kombinacijų skambesys – visuomet plaukiantis, medituojantis, bet kaskart kitoks. „Skirtingas nuotaikas perteikti padėjo ir skirtingos erdvės, kuriose įrašinėjome, – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžioji salė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžioji salė ir Vilniaus Išganytojo bažnyčia. Džiaugiuosi, kad kompozitoriai, būdami labai užsiėmę, man skyrė laiko, kai kurie specialiai sukūrė naujas kompozicijas.“ Prie kompaktinės plokštelės įrašų reikšmingai prisidėjo L. Lapės kolegos – pianistė Milda Umbrusevičiūtė, vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė, violončelininkė Onutė Švabauskaitė, perkusininkas Sigitas Gailius, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“, diriguojamas jo vadovo Roberto Beinario.

Autorius: admin

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama